Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-23 · Civilinė byla Nr. e2S-1503-340/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-23
Bylos Nr.
e2S-1503-340/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08207-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1503-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08207-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-12665-433/2022 pagal pareiškėjos V. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, GelvoraSergel uždaroji akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos V. A. skundas dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, kuriuo prašoma nurašyti senas iki 2014 m. susidariusias skolas kaip beviltiškas bei panaikinti areštą banko sąskaitai, į kurią pareiškėja gauna senatvės pensiją. Nurodė, kad 2008 m. buvo priversta išvykti į Jungtinę Karalystę. Nuo 2014 m. lapkričio 4 d. Jungtinėje Karalystėje pripažinta absoliučiai nemoki ir atleista nuo visų skolų. Apie antstolius ir jų vykdomus išieškojimus pareiškėja sužinojo tik 2016 m., todėl juos neįtraukė į kreditorių sąrašą bankroto byloje. Nurodė, kad Lietuvoje jokio turto neturi, gauna senatvės pensiją, o Jungtinėje Karalystėje – pašalpą.

2. Antstolis Arminas Naujokaitis 2022 m. balandžio 1 d. patvarkymu Nr. S-22-157-8679 atsisakė pareiškėjos skundą tenkinti. Patvarkyme nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-18338-734/2010 dėl 5894,31 Eur skolos ir 24 proc. metinių palūkanų išieškojimą išieškotojo Nordea Bank Finland Plc naudai. 2015 m. balandžio 13 d. gavus naujo išieškotojo prašymą pakeisti pradinį išieškotoją Nordea Bank Finland Plc bei Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo ir perleidimo sutartį, 2015 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi išieškotojo prašymą tenkino ir pakeitė pradinį išieškotoją nauju išieškotoju UAB „Gelvora“ (dabartinis įmonės pavadinimas UAB „Gelvorasergel“). 2013 m. balandžio 8 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininkės V. A. el. laiškas, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją apie skolininkės įsiskolinimo dydį. 2013 m. balandžio 9 d. antstolio kontoroje buvo paruošta pažyma dėl skolos dydžio ir išsiųsta skolininkės vieninteliu žinomu gyvenamosios vietos adresu. Su skolininke 2019 metų lapkričio mėnesį buvo bendraujama el. paštu. Skolininkės el. paštu buvo prašoma pateikti dokumentus, susijusius su bankroto byla, pranešimus, kuriais kreditorius yra informuotas apie bankroto procesą ir bankroto kreditorių sąrašą, tam kad būtų galima matyti ar kreditorinis reikalavimas buvo įtrauktas į bankroto bylą. Skolininkės pateikti dokumentai bei laiškai, buvo persiųsti ir išieškotojui, kuris pareiškė poziciją, jog skolininkė netinkamai informavo kreditorių apie pradėtą bankroto procesą, o tik pasiteiravo apie skolos likutį. Skolininkė pateikė tik Certificate of discharge, kuriame nėra nurodomi jokie bankroto procese įtraukti kreditoriniai reikalavimai, taip pat nėra nurodomas ir kreditorius Nordea Bank Finland Plc. Skolininkė prie pridedamų dokumentų taip pat pridėjo laišką, kuris buvo surašytas teismui, kuriame yra nurodoma, jog skolininkė turi įsipareigojimų banke Nordea (MasterCard), tačiau nėra nurodoma įsiskolinimo suma, ar tikslus banko duomenys, todėl neįmanoma nustatyti ar kreditorinis reikalavimas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-18338-734/2010 dėl 5894,31 Eur skolos ir 24 proc. metinių palūkanų buvo įtrauktas į bankroto procesą. Skolininkė nurodo, jog iki 2016 metų, nežinojo apie jokius išieškojimus, kuriuos vykdo antstolių kontoros. Tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkė pati dar 2013 m. balandžio 8 d. kreipėsi į antstolių kontoras dėl pažymų apie skolos dydį, kurios ir buvo pateiktos skolininkei, vieninteliu skolininkės žinomu gyvenamosios vietos adresu. Todėl akivaizdu, jog skolininkės teiginys apie tai, jog ji nežinojo apie dar 2011 m. balandžio 15 d. pradėtas vykdomąsias bylas nėra teisingas. Antstolis pažymėjo, kad skolininkė nepateikė nei vieno Jungtinės Karalystės teismo patvirtinto dokumento, kuriame būtų nurodomi kreditoriniai reikalavimai, todėl vykdomoji byla negali būti nutraukta ir yra vykdytina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjos V. A. skundą dėl antstolio veiksmų.

4. Teismas nurodė, kad skolininkei bankroto byla buvo iškelta 2014 m., t. y. Jungtinei Karalystei esant Europos Sąjungos valstybės nare. Todėl šio klausimu yra aktualus Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau tekste – Reglamentas Nr. 1346/2000). Reglamento Nr. 1346/2000 39 straipsnis nurodo, kad bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iškelta byla, turi teisę raštu pateikti reikalavimus bankroto byloje. Tam, kad kreditorius galėtų įgyvendinti šią teisę, reikia jį informuoti. Užsienio kreditorių informavimo minimalios taisyklės išdėstytos Reglamento Nr. 1346/2000 40–42 straipsniuose. Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 40 straipsnio 1 dalį iškėlus bankroto bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos šalies teismas arba jo paskirtas likvidatorius nedelsdamas informuoja žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse. Reglamento 40 bei 42 straipsniai yra materialiojo pobūdžio teisės normos – šiose teisės normose nėra remiamasi ar nukreipiama į bankroto bylą iškėlusios valstybės teisinėje sistemoje įprastus informavimo būdus ir tvarką – Reglamente nustatyta autonominė pareiga informuoti kitose Europos Sąjungos valstybėse esančius kreditorius apie bankroto bylą, nurodyti minimalūs informavimo rekvizitai. Ši teisės norma nedraudžia valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teisės aktuose įprasta tvarka nustatyti papildomus informavimo reikalavimus arba nustatyti kreditoriams palankesnį teisinį režimą, tačiau Reglamento Nr. 1346/2000 nurodymai turi būti vykdomi visais atvejais. Šios prievolės subjektai – teismas arba bankroto administratorius. Teisės mokslo doktrinoje „žinomais“ kreditoriais laikomi tie kreditoriai, kurie gali būti nustatyti iš buhalterinių bei kitų pateikiamų dokumentų arba kuriuos nustato pats bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-197-611/2015).

5. Teismas taip pat nustatė, kad naujas kreditorius (išieškotojas) GelvoraSergel UAB 2019 m. lapkričio 11 d. el. laiške antstolį informavo, kad skolininkė apie bankroto bylą jo neinformavo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, užsienio valstybės teismui būtų pateikusi duomenis apie vykdomą išieškojimą iš jos išieškotojui pradiniam/naujam kreditoriui. Be to, iš pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad apie išieškojimą pareiškėja žinojo dar 2013 metais, nors skunde nurodo, kad apie antstolio vykdomą išieškojimą sužinojo tik 2016 metais. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos 2013 m. balandžio 8 d. el. laiškas, kuriuo pareiškėja prašė antstolio pateikti išieškomų sumų dydį. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, ar kreditorius buvo informuotas apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą. Teismas padarė išvadą, jog kreditorius nebuvo tinkamai informuotas (nebuvo žinomu kreditoriumi) Reglamento prasme. Be to, pareiškėja tinkamai neinformavo išieškojimą šioje vykdomojoje byloje vykdančio antstolio Armino Naujokaičio apie bankroto bylos iškėlimą. Teismo manymu, pareiškėjos 2013 m. balandžio 8 d. el. laišku siųstas prašymas pateikti pažymą apie skolos dydį bei informavimas, kad advokatai paruošė bankroto bylą nagrinėti teismui, nėra tinkamas antstolio informavimas apie iškeltą bankroto bylą. O tokie pareiškėjos veiksmai - neveikimas galėtų būti kvalifikuojamas kaip nesąžiningumas.

6. Teismas nurodė, kad baigtinį vykdomųjų bylų nutraukimo atvejų sąrašą reglamentuoja CPK 629 straipsnis. Antstoliui nustačius, kad skolininkė gauna pensiją, antstolis pagrįstai nukreipė priverstinį skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą į ją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog skolos įvykdymo prievolė pasibaigusi ir/ar surašyti išieškojimo negalimumo aktą. Sprendžiant klausimą dėl areštuotų lėšų - „galimai“ gaunamos pensijos - į pareiškėjos vardu atidarytą banko sąskaitą, teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikti įrodymai, į kurią banko sąskaitą pareiškėja gauna pensiją, tam, kad antstolis galėtų panaikinti taikytus apribojimus areštuotai sąskaitai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Pareiškėja V. A. atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-22 nutartį ir pripažinti Jungtinės Karalystės Teisme iškeltą fizinio asmens bankroto procedūrą bei išduotą Sertifikatą 2014 m. lapkričio 4 d. Jungtinės Karalystės teismo atleidžiantį pareiškėją nuo ankstesnių susidariusių skolų iki 2014 m.; panaikinti A. Naujokaičio antstolių kontoros bei GelvoraSergel (Nordea banko) išieškojimus iš pareiškėjos pajamų. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

7.1. Teismas pritarė antstoliui, nors pareiškėja paaiškino situaciją, susidariusią nuo 2009 m. iki 2013 m., pridėdama įrodymus prieduose prie skundo, antstolio kontoros darbuotojai ignoravo tai, bet pareiškėjai pranešė, kad šie priedai pridėti teismui. Nutartyje, neatsižvelgta į pridėtą medžiagą prie skundo.

7.2. Nutartyje panaudota daug teisinio teksto, įrodinėjant, kad antstolio veiksmai pagrįsti. Tačiau teismo visai neatsižvelgta, kas pateikta susirašinėjimuose su šios antstolio kontoros darbuotojais ir įrodymuose apie tai, kad svetimoje šalyje, t.y emigracijoje pareiškėja tapo oficiali benamė. Nuo 2009 iki 2015 m. pareiškėja neturėjo jokios galimybės domėtis jokiais teisės aktais, o 2015 m. suteiktas pareiškėjai socialinis būstas, kurio mėnesio nuoma yra didesnė nei mano gaunama pensija iš Lietuvos (virš 500 svarų). Iki to emigracijoje pareiškėja neturėjo nei pastovaus būsto, nei internetinės prieigos, tuo pačiu kompiuterio, neturėjo lėšų net minimaliam pragyvenimui su sūnumi.

7.3. Bankroto orderis, arba bylos pradžia yra 2013 m. lapkričio 4 d. Jungtinės Karalystės teismas pripažino pareiškėjos beviltišką būseną tik per vieną teismo posėdį 2013 m. lapkričio 4 dieną. Tik po metų pareiškėja gavo elektroniniu laišku patvirtinimą, kad yra atleista nuo visų įsipareigojimų. 2014 m. lapkričio 4 d. paskelbta, kad išduotas šių skolų atleidimo sertifikatas. Tačiau tokio sertifikato reikšmę pareiškėja suprato ir atsiėmė jį tik 2016 m. iš Jungtinės Karalystės teismo. Pareiškėja skubiai parašė, visiems jos prisiminimuose išlikusiems kreditoriams Lietuvoje, tame tarpe ir Nordea bankui. Pareiškėja prašė banko informuoti apie jos įsiskolinimus. Pareiškėja negavo iš Nordea banko norimos informacijos, kurią ji būtų įtraukusi prieš bankroto procedūros posėdį Jungtinės Karalystės Teisme 2013 lapkričio 4 d.

7.4. Prieš kelis mėnesius pareiškėja pateikė dviem antstolių kontoroms prašymus ir įrodymus (D. Kisieliui ir A. Naujokaičiui), t. y. vienodi surinkti dokumentai ir argumentai. Tik antstolių atsakomieji veiksmai skirtingi. Iš antstolio D. Kisieliaus antstolių kontoros pareiškėja gavo 2021-10-21 Išieškojimo negalimumo aktą bei patvarkymą apie bylos užbaigimą dėl kito banko kreditinio įsiskolinimo, o antstolis A. Naujokaitis vykdomosios bylos neužbaigė.

Atsiliepimas

8. Antstolis Arminas Naujokaitis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:

8.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, jog nagrinėjamos bylos atveju būtina atsižvelgti į tai, kad skolininkei bankroto byla buvo iškelta 2014 m., t. y. Jungtinei Karalystei esant Europos Sąjungos valstybės nare. Todėl šio klausimu yra aktualus Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau tekste – Reglamentas Nr. 1346/2000). Reglamento Nr. 1346/2000 39 straipsnis nurodo, kad bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iškelta byla, turi teisę raštu pateikti reikalavimus bankroto byloje. Tam, kad kreditorius galėtų įgyvendinti šią teisę, reikia jį informuoti. Skolininkė išreiškė tik ketinimą bankrutuoti, tačiau apie pačio bankroto pradžią nei antstolio, nei kreditoriaus neinformavo.

8.2. Byloje nėra duomenų apie tai, ar kreditorius buvo informuotas apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą. Pareiškėja taip pat neinformavo antstolio apie bankroto bylos iškėlimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos 2013 m. balandžio 8 d. el. laišku siųstas prašymas pateikti pažymą apie skolos dydį bei informavimas, kad advokatai paruošė bankroto bylą nagrinėti teismui, nėra tinkamas antstolio informavimas apie iškeltą bankroto bylą.

8.3. Skolininkė atskirajame skunde nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių antstolio procesinių veiksmų neteisėtumą ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarties neteisėtumą. Teismas tinkamai įvertino visas vykdomosios bylos aplinkybes ir motyvuotai bei visiškai pagrįstai netenkino skolininkės skundo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pareiškėja kreipėsi į antstolį prašydama nurašyti jos susidariusias 2014 m. skolas ir užbaigti vykdomąją bylą tuo pagrindu, kad 2014 m. lapkričio 4 d. Jungtinėje Karalystėje pripažinta absoliučiai nemoki ir pareiškėjai išduotas pažymėjimas dėl jos atleidimo nuo įsipareigojimų. Antstolis, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą vykdomojoje byloje Nr. 0157/11/00367, 2022 m. balandžio 1 d. patvarkymu netenkino skundo ir netenkino skolininkės prašymo dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0157/11/00367 perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-04-22 pareiškėjos skundo netenkino.

13. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, pareiškėjai bankroto byla iškelta tuo metu, kai Jungtinei Karalystei esant Europos Sąjungos valstybės nare, o byloje keliamas klausimas dėl nurodytos bankroto bylos teisinių padarinių Lietuvos Respublikoje, todėl šioje byloje taikytinos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau tekste – Reglamentas Nr. 1346/2000) nuostatos. Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 40 straipsnio 1 dalį iškėlus bankroto bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos šalies teismas arba jo paskirtas likvidatorius nedelsdamas informuoja žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse. Reglamente nustatyta autonominė pareiga informuoti kitose Europos Sąjungos valstybėse esančius kreditorius apie bankroto bylą, nurodyti minimalūs informavimo rekvizitai.

14. Jungtinėje Karalystėje 2006 m. balandžio 4 d. įsigaliojusios 2006 m. Tarptautinio nemokumo taisyklės (angl. The Cross-Border Insolvency Regulations 2006, kurių 14 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal Jungtinės Karalystės teisę reikalaujama pateikti pranešimus kreditoriams, tai tokia pačia tvarka turi būti pranešama ir užsienio kreditoriams (nurodyto straipsnio 1 dalis). Tokie pranešimai užsienio kreditoriams pateikiami individualiai, išskyrus atvejus, kai teismas laiko, jog esant tam tikroms aplinkybėms kita pranešimo forma būtų daug tinkamesnė; arba jei Jungtinės Karalystės kreditoriams pranešama skelbimu, tai pranešimas žinomiems užsienio kreditoriams taip pat gali būti paskelbiamas užsienio laikraštyje, kurį Jungtinės Karalystės nemokumo tarnyba laiko tinkamiausiu, galinčiu užtikrinti, kad pranešimo turinys taps žinomas užsienio kreditoriams (nurodyto straipsnio 2 dalis).

15. Jungtinės Karalystės 1986 m. nemokumo įstatymo (angl. Insolvency Act; toliau – ir Nemokumo įstatymas) 279 straipsnio („Trukmė“) 1 dalyje nustatyta, kad bankrutavęs asmuo atleidžiamas [nuo įsipareigojimų] pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kurią prasideda bankrotas. Atleidimo nuo įsipareigojimų teisiniai padariniai nurodyti šio įstatymo 281 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad asmuo atleidžiamas nuo visų bankroto skolų. Šiame straipsnyje taip pat nurodytos išimtys, kai asmuo nėra atleidžiamas nuo įsipareigojimų. Viena jų įtvirtinta 281 straipsnio 6 dalyje, joje nurodyta, kad atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodomos jo bankroto procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021).

16. Antstolis, netenkindamas pareiškėjos atstovo prašymo, ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino skolininkės pateiktus duomenis ir priėjo prie išvados, kad skolininkė tiek kreditoriaus tiek antstolio Armino Naujokaičio apie bankroto procesą nėra informavusi.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkė į bankroto bylą neįtraukė skolos, susidariusios kreditoriui Nordea Bank finland Plc taip pat pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad apie bankroto bylą informavo kreditorių GelvoraSergel UAB (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-07 nutartimi išieškotojo prašymą tenkino ir pradinį Nordea Bank finland Plc išieškotoją pakeitė nauju išieškotoju UAB „Gelvora“, dabartinis įmonės pavadinimas UAB „Gelvorasergel“). Bylos duomenimis, kreditorius (išieškotojas) GelvoraSergel UAB 2019 m. lapkričio 11 d. el. laiške antstoliui taip pat patvirtino, kad skolininkė apie bankroto bylą jo neinformavo.

18. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja 2013 m. balandžio 8 d. el. laišku atsiuntė antstoliui prašymą pateikti pažymą apie skolos dydį dėl ruošiamų dokumentų bankroto bylai. 2013-04-09 antstolio kontoroje buvo paruošta pažyma dėl skolos dydžio ir išsiųsta skolininkės žinomu gyvenamosios vietos adresu. Nors bankroto byla Jungtinėje Karalystėje pareiškėjai buvo iškelta 2013 m. lapkričio 4 d., pareiškėja kreipėsi į antstolį tik 2016 m. birželio 23 d. el. laišku nurodydama, kad teisme 2013-11-04 Londono Karališkasis Teismas pareiškėjai iškėlė fizinio asmens bankroto procedūra ir pareiškėjos visi kreditoriniai įsiskolinimai šio teismo panaikinti 2014-11-04. Taigi, antstolis apie bankroto bylos iškėlimą ir jos užbaigimą buvo informuotas po daugiau nei 2 metų. Kaip minėta, duomenų, kad kreditorius UAB „Gelvorasergel“ būtų informuotas apie bankroto bylą, byloje nėra. Darytina išvada, kad nebuvo užtikrinta šio kreditoriaus teisė būti išklausytam ir tiesiogiai dalyvauti procese, todėl 2014 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimas užbaigti fizinio asmens įsipareigojimų panaikinimo procedūrą bei bankroto procesą nesukėlė teisinių pasekmių skolininkės prievolių kreditorei UAB „Gelvorasergel“ vykdymui ir jų nepanaikino.

19. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konkretaus kreditoriaus bei jo finansinio reikalavimo neįtraukimas į nemokumo bylą ir atitinkamai pareigos užtikrinti kreditoriaus teisės būti tiesiogiai informuotam apie prasidėjusį bankroto procesą nesilaikymas negali būti pagrindas atleisti skolininką nuo atitinkamos skolos. Kitaip būtų suteikta galimybė atleidimo nuo įsipareigojimų neišviešintiems bankroto proceso metu kreditoriams ir paneigiama nemokumo, kaip kolektyvinio proceso, esmė, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

20. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad iš antstolio D. Kisieliaus antstolių kontoros pareiškėja gavo 2021-10-21 Išieškojimo negalimumo aktą bei patvarkymą apie bylos užbaigimą dėl kito banko kreditinio įsiskolinimo, o antstolis A. Naujokaitis vykdomosios bylos neužbaigė. Pareiškėjos vertinimu, negali būti taikomi „dvigubi standartai“ atliekant išieškojimo veiksmus. Su tokiu pareiškėjos atskirojo skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

21. Iš pareiškėjos su skundu antstoliui Arminui Naujokaičiui pateikto 2021-10-21 antstolio Donato Kisieliaus išieškojimo negalimumo akto (vykdomoji byla Nr. 0174/14/15085, išieškotojas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) matyti, kad aktas priimtas atsižvelgiant į tai, kad skolininkei V. A. Jungtinėje Karalystėje 2013-11-04 iškelta bankroto byla ir 2014-11-04 išduotas sertifikatas dėl bankroto procese nepadengtų skolų atleidimo. 2021-10-20 antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojo įgalioto asmens UAB „Intrum Lietuva“ pranešimas, kad skolininkė apie užsienio valstybėje pradėtą bankroto bylą išieškotoją buvo informavusi tinkamai. Tuo pagrindu antstolis Donatas Kisielius vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui. Taigi, iš pateiktų dokumentų matyti, kad priešingai nei šioje byloje, pareiškėja antstolio Donato Kisieliaus vykdomojoje byloje išieškotoją buvo informavusi apie savo bankroto bylos iškėlimą. Priklausomai nuo pareiškėjos pareigos informuoti kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą atlikimo, kilo skirtingos teisinės pasekmės skirtingose vykdomosiose bylose. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad antstolis Arminas Naujokaitis turėjo užbaigti vykdomąją bylą tuo pačiu pagrindu kaip ir antstolis Donatas Kisielius kitoje vykdomojoje byloje.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė