Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1189-657/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-10
Bylos Nr.
2A-1189-657/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15635-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Atsakovas
L. L.
Ieškovas
AB „Lietuvos dujos“
Civilinė byla Nr. 2A-1189-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15635-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 42.3.; 42.10.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-61-151/2014 pagal ieškovės AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. L. 3008,61 Lt skolos už suvartotas gamtines dujas, 90,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 3-4). Nurodė, kad su atsakove L. L. (buvusi pavardė M.) 2009-10-26 sudarė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo užtikrinti patikimą dujų tiekimą ir tiekti dujas, atitinkančias kokybės reikalavimus, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė - saugiai vartoti tiekiamas dujas, laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei mokėti už suvartotas dujas. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė - nedeklaravo suvartoto dujų kiekio, nemokėjo mokesčių už jas, nors pagal sutarties sąlygas už suvartotas dujas turėjo mokėti kas mėnesį. Ieškovės įgalioti darbuotojai 2013-04-15 patikrino dujų kiekio matavimo priemonę ir užfiksavo skaitiklio rodmenį 5714 m³. Paaiškėjo, kad atsakovė nedeklaravo 1364 m³ suvartoto gamtinių dujų kiekio, tokiu būdu susidarė 3008,61 Lt skola už laikotarpį nuo 2012-09-30 iki 2013-06-20. Dėl susidariusios skolos 2013-06-20 gamtinių dujų tiekimas buvo nutrauktas. Atsakovei buvo išsiųstas įspėjimas skolą apmokėti per dešimt dienų, tačiau atsakovė skolos geranoriškai iki šiol nesumokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovė L. L. su ieškiniu nesutiko. Mano, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies l punkto pagrindu, kadangi ieškovė nepasinaudojo išankstinio neteisminio ginčo sprendimo tvarka, o nagrinėjant bylą iš esmės, ieškinys turėtų būti netenkintas (b.l. 21-22). Nurodė, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo įrengti ir eksploatuoti dujų apskaitos sistemą, be to, periodiškai ją tikrinti. Ieškovė neužtikrino jai priklausančio energijos apskaitos tinkamo funkcionavimo, dėl ko apskaitos prietaisas rodė klaidingą suvartotą dujų kiekį, o ieškovė neteisingai apskaičiavo atsakovės sunaudotą energijos kiekį. 2013 metų sausio mėnesio pradžioje atsakovė savo namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), vietoje dujinio šildymo sistemos įsirengė geoterminio šildymo sistemą, kurios funkcionavimui užtikrinti dujų tiekimas nereikalingas, todėl dujos nebuvo vartojamos, o atsakovė apskaitos prietaiso netikrino. 2013-03-13 ieškovė atsiuntė atsakovei pranešimą kad atsakovė yra sunaudojusi 4350 m³ dujų ir atsakovės skolos likutis sudaro 76,32 Lt. Atsakovė šią sumą sumokėjo, kartu telefonu 1894 informavo ieškovę, kad ji dujomis nesinaudoja ir nesinaudos. 2013-05-30 ieškovė pranešė, kad atsakovė sunaudojo 11827 m³ dujų, vėliau, apžiūrėjus apskaitos prietaisą, ieškovė nurodė kitą suvartotą dujų kiekį - 5714 m³. Nors nuo 2013 sausio mėnesio atsakovė dujų iš viso nenaudojo, apžiūrint apskaitos prietaisą buvo pastebėta, kad dujų apskaitos prietaisas rodo dujų naudojimą. Iškviesti ieškovės atstovai konstatavo, kad yra dujų nutekėjimas per dujų apskaitos prietaisą, todėl atsakovei neatsiranda pareiga apmokėti už realiai jos nesuvartotas dujas. Ginčo situaciją spręsti geranoriškai ieškovė nesistengė.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės L. L. ieškovei AB „Lietuvos dujos“ 3008,61 Lt skolos ir 90,00 Lt žyminio mokesčio, viso - 3098,61 Lt (b.l. 67-70). Tai, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartines sąlygas ir nedeklaravo skaitiklio parodymų bei nemokėjo už gamtinių dujų tiekimą, teismo nuomone, įrodo pateikta pažyma ir skaitiklio rodmenų fiksavimai, kuriuos atliko ieškovė, nors ši pareiga pagal sutartį priklauso atsakovei. Atsakovė nuo sutarties sudarymo nei karto nedeklaravo skaitiklio rodmenų. Kad atsakovė netinkamai vykdė sutarties sąlygas įrodo ir tai, kad atsakovei du kartus buvo atjungtas dujų tiekimas dėl susidariusių skolų už gamtinių dujų tiekimą. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad dujų tiekimo ji atsisakė telefoniniu pranešimu, nėra pagrįsta įrodymais. Sudarius sutartį raštu, ją nutraukti irgi reikia raštu. Šios nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą. Teismas iš bylos medžiagos konstatavo, kad atsakovė nereagavo į siųstus įspėjimus dėl susidariusios skolos, nebandė ginčo išspręsti gera valia bei ieškovei nepateikė jokių prieštaravimų. Teismas akcentavo, kad Valstybinė energetikos inspekcija nagrinėja vartotojų ir įmonių skundus bei ginčus, kurie gauna paslaugas iš tiekėjo, taigi, šiuo atveju ši teisė priklauso vartotojui, t.y. atsakovei, o ne paslaugos tiekėjui – ieškovei, todėl teismas atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovės teiginius, kad ji įsivedė geoterminį šildymą ir nuo sausio mėnesio dujomis nesinaudojo bei kad per du mėnesius negalėtų sunaudoti tokio dujų kiekio, teismo vertinimu yra nepagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta, kad 1364 m³ suvartota nuo 2012-09-05, kai ieškovė patikrino skaitiklio parodymus ir užfiksavo skaitiklio rodmenį 4350 m³, iki antrojo 2013-04-15 patikrinimo, kuomet buvo fiksuotas 5714 m³ rodmuo. Todėl teismas konstatavo, kad 1364 m³ dujų buvo suvartota daugiau nei per 7 mėnesius, o ne per 2 mėnesius, kaip teigia atsakovė. Teismas vertino kaip nepagrįstą ir atsakovės argumentą, jog 2013-05-31buvo nustatytas dujų nuotėkis, nes nuo 2013-04-15 iki 2013-05-31 užfiksuotas tik 6 m³ dujų suvartojimas, be to, gedimas buvo pašalintas tą pačią dieną. Nors atsakovė teigia, kad dujų pratekėjimas buvo tvarkomas tris dienas, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovės energijos tiekimo nutraukimas iš esmės yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, o Gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutarties 18.2 straipsnis, kur nustatyta, kad, kad ieškovė gali prieš 10 dienų įspėjusi nutraukti tiekimą, esant įsiskolinimui už dujas, pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, todėl ieškovės veiksmai, kilę iš ne teisės, negali būti teisėti. Teismas pažymėjo, kad pati atsakovė nurodė, kad norėjo nutraukti dujų tiekimo sutartį, o ieškinio reikalavimas yra dėl skolos, o ne dėl neteisėto dujų atjungimo. Teismo nuomone, būtent atsakovė visą laiką pažeidinėjo sutarties sąlygas, nedeklaravo skaitiklio parodymų, nemokėjo už gautas paslaugas mokesčių kas mėnesį, taigi būtent atsakovės veiksmai (tiksliau neveikimas) yra neteisėti ir sudarė sąlygas atsirasti skolai, kurią atsakovė privalo sumokėti, nes iš atsakovės neteisėto neveikimo, jai teisė negali atsirasti. Teismas sprendė, kad atsakovė neginčijo skolos paskaičiavimo, nenuginčijo skaitiklio fiksuotų rodmenų, t.y. skolos dydžio, ir neįrodė, kad ji nevartojo tiekiamų dujų. Teismas konstatavęs, kad atsakovė pažeidė prievolę, neįvykdė sutartyje numatytų sąlygų, ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. L. prašė Kauno apylinkės teismo 2014-02-11 sprendimą panaikinti ir ieškinio netenkinti arba ieškinį palikti nenagrinėtu bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 82-84). Apeliantės nuomone sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių argumentų:

1. Ieškovė nesilaikė sutarties vykdymo principų, nustatytų Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, CK 6.200 straipsnyje bei šių teisės aktų reikalavimų. Nesutinka su teismo išvada, kad tik atsakovės neteisėtas neveikimas sudarė prielaidas skolai atsirasti. Būtent ieškovė nerūpestingai ir aplaidžiai atliko savo sutartines prievoles, todėl teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei, kaip silpnesnei teisinių santykių šaliai.

2. Nesutinka su teismo nuomone dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos būtinumo. Teigia, kad ne tik vartotojas, bet ir dujų tiekimo įmonė privalo laikytis išankstinės neteisminio ginčo sprendimo tvarkos, o esant tokioms aplinkybėms, kai ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs dėl apskaitos prietaiso gedimo, tokia tvarka, prieš kreipiantis į teismą, ieškovei buvo privaloma. Ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies l punkto pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos dujos“ prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-02-11 sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 88-93). Nurodė, kad apeliantė skunde nenurodė jokių procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų ar neteisingo jų taikymo, nenurodė jokių bylos aplinkybių, įrodymų ar teisinių argumentų, kurie galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui bei sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl skundžiamas sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o pagal CPK 328 straipsnio nuostatas toks sprendimas negali būti panaikintas formaliais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos nustatyta, kad šalys 2009-10-26 sudarė gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 21143808 (b.l. 8-9). Šalys sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, kuriai taikytinos CK nuostatos, nustatančios vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumus (CK 6.383 str. 4 d.), taip pat viešoji sutartis (CK 6.161 str., 6.383 str.), kas reiškia, kad sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams (CK 6.161 str. 4 d.). Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, energijos pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja pateikti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai reglamentuojami ne vien bendrosiomis CK normomis, taikytinoms visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, tačiau ir specialiosiomis, t.y. dujų pirkimą – pardavimą reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintomis Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-03-12 įsakymu Nr. 4-89 patvirtintu gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašu ir kitais poįstatyminiais teisės aktais).

Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2012-09-30 iki 2013-06-20 nesumokėjo ieškovui 3008,61 Lt už sunaudotas dujas. Atsakovė ginčija savo prievolę mokėti už dujas motyvuodama tuo, kad gamtinių dujų nevartoja, iš ieškovės kitų paslaugų negauna, todėl neprivalo mokėti jokių mokesčių.

Pagal šalių sudarytos sutarties 6 punktą, vartotojas už suvartotas dujas moka kas mėnesį tiekėjo nustatytomis dujų kainomis. Nors apeliantė nurodo, kad reikalavimas pagal sutartį apmokėti už suvartotas gamtines dujas šiuo atveju pažeidžia jos kaip vartotojos interesus, bei teisės aktų nuostatas, tačiau ginčo dėl to, kad tai vartojimo sutartis tarp šalių nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-03-12 įsakymu Nr. 4-89 patvirtinto Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo 28 punktu, buitinis vartotojas, naudojantis dujas savo buitinėms reikmėms, gali naudoti tiek dujų, kiek jam reikia. Taigi, atsakovė nebevartodama gamtinių dujų, ir neturėdama būtinybės jų naudoti, šalių sudarytos sutarties nenutraukė, sutarties ar jos sąlygų atsakovė neginčijo, ieškovės teikiamų paslaugų neatsisakė, todėl sutartis yra galiojanti ir atsakovė privalėjo ją vykdyti.

Iš teismui pateiktos pažymos apie abonento skolos paskaičiavimą (b.l. 16), pažymos apie vartotoją (b.l. 29-30 raginimų apmokėti už gamtines dujas (b.l. 23-24), dujų apskaitos priemonių patikrinimo aktų (b.l. 31-34; 38), apskaitos sistemos demontavimo ir sumontavimo akto (b.l. 53) matyti, kad atsakovė nuo 2012 m. liepos 31 d. nebemokėjo ieškovei už sunaudotas dujas, skaitiklio rodmenys nebuvo deklaruojami, t.y. nevykdė savo prievolės reguliariai mokėti už dujas.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu nuostolių dydžio negalima tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovės parteikta skolos paskaičiavimo lentelė patvirtina aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. birželio 20 d. už ginčo bute (suvartotus) nedeklaruotus 1364 m³ dujų buvo priskaityta 3008,61 Lt skola.

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai jai perkėlė įrodinėjimo naštą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, kt.). Tai, kad konkrečiai dėl kiekvieno pateikto įrodymo nepasisakė, neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009), o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog dujų nutekėjimas tęsėsi nuo 2012 m. liepos mėnesio, kad ji yra įsirengusi geoterminį šildymą ir dujomis nesinaudojo ir pan., tačiau pati nuolat pažeidinėjo sutartį, dėl ko kelis kartus buvo nutrauktas dujų tiekimas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine sprendimo ne teisme tvarka pagal savo kompetenciją nagrinėja trys valstybinės institucijos – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nagrinėjamojoje byloje aktualu atriboti Energetikos inspekcijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine neteismine tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Kadangi šioje byloje ginčas yra kilęs dėl skolos už suvartotas dujas priteisimo, ieškovė neprivalėjo kreiptis į aukščiau minėtas institucijas ir naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas, šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl teisingai išsprendė bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Žibutė Budžienė