Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-401/2009

Teisėjas L.Noreika Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.

2009 m. vasario 04 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Arvydo Stankaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta D. U., jo gynėjui advokatui Juliui Dumbliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-21 nuosprendžio, kuriuo D. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., atleistas ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuo 23:00 val. iki 6:00 val. būti namuose bei per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas S. A., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. tuo, kad veikdamas kartu su S. A., 2008-02-24 apie 15 val. viešoje vietoje - aikštelėje prie parduotuvės „Žara“, esančios Meškučių kaime, Marijampolės sav., elgdamiesi ypatingai įžūliai, demonstruodami nepagarbą nukentėjusiems, aplinkiniams ir aplinkai, priėjo prie iš parduotuvės „Žara“ išeinančių I. R., T. B. ir be jokios priežasties tyčia rankos kumščiu D. U. sudavė vieną smūgį T. B. į veidą, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštos žaizdos ir kraujosruvos veide, o tuo pačiu metu S. A. tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį I. R. į veidą, kuriam nuo smūgio nukritus ant žemės, bendrais veiksmais D. U. ir S. A. rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių I. R. į galvą, šonus ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, D. U. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tuo, kad 2008-02-24 apie 19.30 val. ant kelio, prie J. L. priklausančios sodybos, esančios Skardupių kaime, Marijampolės sav., asmeninio konflikto metu, kilusio dėl 2008-02-24 apie 15 val. Meškučių kaime, Marijampolės savivaldybėje vykusių muštynių, šešis kartus peiliu įdūrė I. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. R. šešias durtines – pjautines žaizdas nugaros bei kairio žasto srityse, taip pat nubrozdinimus veide, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Aiškina, kad pagal LR BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 str. tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-85/2008). Pagal LR BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Teismas, byloje nustatęs LR BK 93 str. nustatytas sąlygas, turi teisę spręsti ar nepilnamečiui taikyti baudžiamąją atsakomybę ir skirti kriminalinę bausmę, ar jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Teismo išvados dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas taikyti LR BK 93 str. yra nepagrįstas, kadangi nėra LR BK 93 str. 1 d. nurodytų būtinų sąlygų - padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų, ar nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą bei padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. D. U. 2008-11-21 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir, vadovaujantis LR BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl dviejų nusikalstamų veikų, padarytų 2008-02-24 (viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo). Šios veikos viena kitos atžvilgiu idealiosios sutapties nesudaro, o yra pakartotinės ir tai neleidžia daryti išvados, jog D. U. nusikalto pirmą kartą. Todėl teismas nepilnametį D. U. nepagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu bylą nutraukė, todėl nuosprendis keistinas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, asmenį, kurio atžvilgiu byla nutraukta, D. U., jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai nusikalstamą veiką padariusio asmens atleidimas nuo jo pasmerkimo valstybės vardu oficialiai pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamą veiką ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuo bausmės skyrimo ir teistumo. Pažymėtina, jog nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas tik nusikalstamą veiką padaręs asmuo, kurio kaltė įrodoma teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurie aprašomi nuosprendyje. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisme teismas atleidžia kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės priimdamas nustatytos procesinės formos nuosprendį, numatytą LR BPK 303 str. 4 d. Taigi, kaltą dėl nusikaltimo asmenį teismas nenuteisia, nors jo kaltė nuosprendžiu visiškai įrodyta. Pripažįstama, kad šiuo 2008-11-21 nuosprendžiu D. U. kaltė padarius nusikaltimą pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. visiškai įrodyta nuosprendyje aptartais nuteisto bendrininko S. A., paties D. U. prisipažinimais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis.

Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su D. U., kaip kaltam asmeniui, pritaikytu atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 93 str. už padarytus nusikaltimus pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą, nes neišpildytos LR BK 93 str. 1 d. numatytos dvi, iš trijų privalomų, sąlygos - nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų, ar nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Kauno apygardos teismas nagrinėjantis byla apeliacine tvarka sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl LR BK 93 str. taikymo. Iš kasacinės teisminės praktikos pavyzdžių matyti, kad pagal LR BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame LR BK 93 str. numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai (kasacinės bylos Nr. 2K-438/2005, 2K - 541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008).

LR BK 93 str. 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas.

Susipažinus su baudžiamąja byla, ją nagrinėjant apeliacine tvarka, konstatuojama, kad šioje byloje yra neginčijamai nustatytos tokios LR BK 93 str. 1 d. būtinos bendros sąlygos: D. U. tiesiogine tyčia padaryti nusikaltimai yra nesunkūs (LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.); veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis. Atmestinas nepagrįstas prokuroro teiginys, kad D. U. padarytos veikos neatitinka LR BK 93 str. 1 d. privalomos sąlygos - padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Abu D. U. padaryti nusikaltimai pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. yra tyčiniai, tačiau nesunkūs (LR BK 11 str. 3 d.).

Apylinkės teismas motyvuodamas D. U. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 93 str., nurodė, kad yra ir trečia šiame straipsnyje nurodyta privaloma sąlyga - nusikalstama veika padaryta pirmą kartą. Apylinkės teismas konstatuodamas šios sąlygos buvimą nuosprendyje nurodė, kad „D. U. pirmą kartą padarė nesunkias veikas“. Kaip jau aukščiau paminėta, D. U. yra kaltas dėl nusikaltimų pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. padarymo. Aiškinantis aplinkybę – nusikalstama veika padaryta pirmą kartą pažymėtina, jog LR BK 93 str. 1 d. yra nurodyta, kad „nepilnametį, pirmą kartą padariusį baudžiamąjį nusižengimą ar <....> nusikaltimą, teismas gali atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės,“. Gramatinis ir sisteminis LR BK 93 str. nurodytos sąlygos - pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. LR BK 93 str. kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą. Taigi, pagal LR BK 93 str. as­muo lai­ko­mas pir­mą kar­tą pa­da­riu­siu nu­si­kals­ta­mą veiką, jei­gu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2K-395/2005, 2K-543/2006, 2K-P-85/2008).

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą išaiškinimą D. U. padarytas pirmas nusikaltimas yra kvalifikuotas pagal LR BK 284 str. 1 d. Po to jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., kuris nebuvo tęstinis ir nesudarė idealiosios nusikaltimo sutapties su pirmuoju nusikaltimu pagal LR BK 284 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo aiškinimas, kad „D. U. pirmą kartą padarė nesunkias veikas“ neatitinka įstatyme nustatytos sąlygos, kad tik viena nusikalstama veika (įskaitant kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį) gali būti padaroma pirmą kartą, nes D. U. padarė du atskirus nusikaltimus, kurie nesudaro idealiosios nusikaltimų sutapties ir nėra tęstinė veika. D. U. pirmą kartą padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., todėl apylinkės teismas šios sąlygos buvimą galėjo konstatuoti tik dėl šio nusikaltimo ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės galėjo taikyti tik šiam nusikaltimui. Prokuroro teiginys, kad neišpildyta sąlyga – nusikalstama veika padaryta pirmą kartą yra pagrįstas tik dėl antrojo nusikaltimo pagal LR BK 138 str. 1 d.

Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis LR BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. alternatyviomis sąlygomis. Aiškina, kad teismas įrodymais nepagrindė LR BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nurodytų sąlygų buvimo. Su šiuo prokuroro apeliacinio skundo teiginiu nesutinkama, nes jis nepagrįstas, todėl atmestinas. Kaip jau aukščiau nustatyta, apylinkės teismas D. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstai atleido tik už pirmą jo padarytą nusikaltimą pagal LR BK 284 str. 1 d., todėl paminėtų alternatyvių sąlygų nustatymas tikslingas tik šio nusikaltimo atžvilgiu. Sutinkama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė LR BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nurodytas alternatyvias sąlygas: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė (ieškiniai dėl turtinės žalos nepareikšti); 2) pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą. D. U. atsiprašymas užfiksuotas 2008-11-10 teismo posėdžio protokole, kur jis atsiprašė nukentėjusiojo ir išreiškė gailestį dėl padarytų nusikaltimų (t. 2, b.l. 69). Jis kaltu taip pat prisipažino visiškai tame pačiame 2008-11-10 teisiamajame posėdyje, parodęs nusikaltimo aplinkybes (t.2, b.l. 65-66). Todėl šios aplinkybės teismo nustatytos teisingai ir atitinka LR BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. sąlygas.

Taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad apylinkės teismas nenurodė motyvų, kodėl nepilnamečiui D. U. galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmos instancijos teismas spręs­da­mas klau­si­mą ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės bus pasiektas bausmės tikslas ir at­ei­ty­je ne­pil­na­me­tis lai­ky­sis įsta­ty­mų bei ne­da­rys nau­jų nu­si­kal­ti­mų, at­si­žvel­gė į Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus pateiktą rašytinę išvadą apie kaltinamąjį. Joje nurodyta, kad D. U. tėvai išsiskyrę, bet tėvas prisideda prie sūnaus auklėjimo ir materialinio išlaikymo, kuris gyvena kartu su mama. Gyvenamosios sąlygos namuose geros, sudarytos sąlygos fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi. Be šių apylinkės teismo nustatytų aplinkybių paminėtina ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius pranešimų apie nepilnamečio D. U. netinkamą elgesį nėra gavęs. D. U. policijai iki šių nusikaltimų žinomas nebuvo (t. 1, b.l. 139), narkologo įskaitoje neregistruotas (t. 1, b.l. 141), mokykloje jo elgesys charakterizuojamas teigiamai, prieš mokytojus neatsikalbinėja, elgiasi neįžūliai, pamokų be pateisinamos priežasties nepraleidinėja (t 1, b.l. 137). Taip pat svarbu, jog pirmas padarytas nusikaltimas pagal LR BK 284 str. 1 d., kurio atžvilgiu buvo taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nesunkus ir jam iš anksto nebuvo ruošiamasi. Įvertinus šias nurodytas aplinkybes matyti, kad nepilnametis gyvena teigiamoje socialinėje aplinkoje, kurioje jam yra sudarytos palankios sąlygos pasitaisyti ir padarant teigiamas išvadas dėl savo elgesio, netgi jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės už pirmą nusikaltimą.

Būtina paminėti tai, kad antrą nusikaltimą pagal LR BK 138 str. 1 d. D. U. padarė dėl I. R. provokuojančio elgesio ir toks nukentėjusiojo elgesys apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstai pripažintas D. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šis nusikaltimas buvo pirmojo nusikaltimo išdava, jaunuoliai toliau aiškinosi tarpusavio santykius, praėjus tik keturioms valandoms po pirmojo nusikaltimo. Nusikaltimas taip pat nesunkus, D. U. kaltu visiškai prisipažino, nukentėjusiojo atsiprašė. Nukentėjusysis pretenzijų dėl šio nusikaltimo D. U. nereiškia. Be to, D. U. po šių nusikaltimų suimtas nebuvo, būdamas laisvėje daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vien tai, jog D. U. padarė du nusikaltimus, nėra pagrindas abejoti, kad jis at­ei­ty­je lai­ky­sis įsta­ty­mų ir ne­da­rys nau­jų nu­si­kal­ti­mų. Teisėjų kolegijos nuomone D. U. pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už pirmą padarytą nusikaltimą pagal LR BK 284 str. 1 d. ir baudžiamoji byla teisėtai jo atžvilgiu nutraukta, todėl prokuroro skundas šioje dalyje atmetamas.

Kaip aukščiau išaiškinta, D. U. už pirmą nusikaltimą pagal LR BK 284 str. 1 d. pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nes yra išpildyti visi įstatymo reikalavimai ir yra pagrindas manyti, kad at­ei­ty­je jis lai­ky­sis įsta­ty­mų ir ne­da­rys nau­jų nu­si­kal­ti­mų. Tačiau už antrą nusikaltimą pagal LR BK 138 str. 1 d. jis turi būti nuteistas ir jam paskirta bausmė vadovaujantis bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais.

LR BK 91 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir BK XI skyriuje numatytais ypatumais.

D. U. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d., sankcijoje numatytos bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Parenkant D. U. bausmės rūšį atsižvelgiama, kad jis nepilnametis ir anksčiau neteistas bei vadovaujamasi LR BK 91 str. 3 d. nuostatomis, todėl jam skiriama įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – laisvės apribojimas.

Nustatant bausmės dydį, kolegija, kaip to reikalauja LR BK 91 str. 2 d., atsižvelgia į šio kodekso 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LR BK 91 str. 2 d.). Nepilnamečio D. U. padarytas nusikaltimas nesunkus, padarytas dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio ir toks nukentėjusiojo elgesys pagrįstai pripažintas D. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusikaltimas padarytas abipusio konflikto metu, nukentėjusiajam ir D. U. susimušus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis mokykloje ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos charakterizuojamas teigiamai, po šių nusikaltimų būdamas laisvėje daugiau teisės pažeidimų nepadarė, nepilnametis gyvena teigiamoje socialinėje aplinkoje, auklėjamas abiejų tėvų, todėl D. U. bausmė - laisvės apribojimas skirtina mažesnė, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

nusprendė:

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-21 nuosprendžio dalį dėl D. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos nutraukimo pagal LR BK 138 str. 1 d. vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.

D. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 23:00 val. iki 6:00 val. būti namuose.