Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z., atstovaujamos advokato Mindaugo Skruibio, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant N. Ž. ir T. Z., byloje savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškus suinteresuotam asmeniui N. Ž., atstovaujamai advokato Mindaugo Skruibio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškusi suinteresuotas asmuo N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini) po jos tėvo K. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Suinteresuotas asmuo N. Ž. byloje pateikė savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriame nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. Ž. tėvas (pareiškėjos sutuoktinis) K. Z., gimęs (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kitas jam priklausęs kilnojamas turtas. Tėvui mirus N. Ž. dar buvo nepilnametė. Tėvui esant gyvam ji kartu su abiem tėvais gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame pasiliko gyventi ir po tėvo mirties. Susiklosčiusioje situacijoje N. Ž. neturi jokios kitokios galimybės paveldėti jos tėvui priklausiusio turto, kaip tik kreipdamasi į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Teismo posėdyje N. Ž. palaikė savo prašymą.

Suinteresuotas asmuo T. Z. parodė, kad neprieštarauja pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens, pateikusio byloje savarankišką reikalavimą, prašymo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, prašymai tenkintini visiškai.

Dabartiniu metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau — CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdiniai, įgyvendindami savo teisę paveldėti, laisva apsiprendžia, kuriuo iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų priimti palikimą. Šie palikimo priėmimo būdai yra savarankiški, lygiaverčiai ir kiekvienas jų pakankamas palikimui įgyti (LAT 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Iš esmės analogiškas teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas ir palikimo atsiradimo metu galiojusio civilinio kodekso 587 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o tos pačios dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Taigi, susiklosčiusioje situacijoje pareiškėja neturi jokios kitokios galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kaip tik kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, t.y. palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Kadangi K. Z. testamento nesudarė, jo turtas yra paveldimas pagal įstatymą, o pareiškėja gali paveldėti po sutuoktinio mirties atsiradusį turtą (CK 5.13 straipsnis).

Pagal CK 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.51 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą kai jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. įpėdinis, pradėjęs valdyti bent kokią dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Minima CK norma taip pat sukonkretina, pagal kokius įpėdinio veiksmus sprendžiama, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Teismų praktikoje faktiniu turto valdymu paprastai suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis paveldimu turtu naudojasi, jį tvarko ir kitaip savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Pareiškėjai ir K. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ankščiau minėtas butas, kuriame pareiškėja kartu su sutuoktiniu ir gyveno. Šiame bute pareiškėja pasiliko gyventi ir po sutuoktinio mirties. Pažymėtina, kad tai yra vienintelis pareiškėjos gyvenamasis būstas. Teismų praktikoje vien tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje S. O. v. G. O., J. K., bylos Nr. 3K-3-210/2008). Be to, po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau naudojasi visais jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiais namų apyvokos daiktais bei kitu mirusiam sutuoktiniui priklausiusiu nekilnojamu ir kilnojamu turtu. Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Suinteresuoto asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, N. Ž. atžvilgiu nurodytina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Iš esmės analogiškas teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas ir palikimo atsiradimo metu galiojusio civilinio kodekso 587 straipsnyje.

Kaip jau buvo minėta, N. Ž. per įstatyme įtvirtintą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė nes buvo nepilnametė ir savarankiškai realizuoti teisės paveldėti po tėvo mirties atsiradusio palikimo negalėjo. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad priežastys, dėl kurių N. Ž. praleido terminą palikimui priimti, yra svarbios ir praleistas terminas turėtų būti atnaujintas. N. Ž. pagrįstu įsitikinimu nagrinėjamoje situacijoje termino palikimui priimti atnaujinimas užtikrintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą ir visiškai atitiktų analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose (pavyzdžiui, CPK 582 straipsnio 4 dalyje). Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis).

Teismas nebekartodamas pareiškėjos ir suinteresuotųjų asmenų nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad, teismo vertinimu, išklausytų šalių paaiškinimų bei byloje pateiktų dokumentų pagrindu pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, prašymai atitinkamai nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą bei atnaujinti terminą palikimui priimti, yra tenkintini visiškai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimus tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio K. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini) po jos tėvo K. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Faktas nustatytas ir palikimo priėmimo terminas atnaujintas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.