- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1615-390/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“, L. G.
- Atsakovas
- R. N.
- Kategorijos
- 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1971-615/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ronier Development“ ieškinį atsakovui R. N. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys L. G. ir uždaroji akcinė bendrovė „Hoja Electronics“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Ronier Development“ Kauno apylinkės teisme pareiškė atsakovui R. N. ieškinį, kuriuo prašė priteisti trečiajam asmeniui UAB „Hoja Elektronics“ iš atsakovo R. N. 11 584,80 Eur (40 000 Lt) nuostolių atlyginimo. Nagrinėjant bylą šalys pateikė taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtino ieškovės BUAB „Ronier Development“ ir atsakovo R. N. 2015-04-20 sudarytą taikos sutartį. Teismas sprendė, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui ir imperatyviems įstatymo reikalavimams, ieškovė ir atsakovas išsprendė tiktai tarp jų, t. y. tiktai tarp ieškovės ir atsakovo, kilusį ginčą. Pateiktos taikos sutarties 1.1 punktu atsakovas ieškovei pripažįsta turintis atitinkamą pareigą trečiajam asmeniui, o sutarties 1.2 punktu ieškovė pripažįsta atitinkamą atsakovo teisę. Taikos sutarties 2 punktu atsakovas sutarties 1.2 punktu ieškovė pripažintos teisės atsisako, o ieškovė patvirtina savo, t. y. ieškovės sutikimą dėl pinigų perdavimo trečiajam asmeniui terminų. Šios taikos sutarties sąlygos, teismo vertinimu, imperatyvių įstatymo reikalavimų nepažeidžia, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalį teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią tiktai ją sudariusioms šalims, t. y. ieškovei BUAB „Ronier Development“ ir atsakovui R. N., o ne taikos sutarties nesudariusiems ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 4 dalį veikti procese prieš šalių siekį sudaryti taikos sutartį negalintiems tretiesiems asmenims, tame tarpe trečiajam asmeniui UAB „Hoja Elektronics“. Tai, kad pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią tiktai jos šalims, yra tiesiogiai nurodoma ir taikos sutarties 3 punkte. Todėl teismo patvirtinimas, kad atsakovas ieškovei pripažino turintis atitinkamą pareigą, o ieškovė pripažino atitinkamą atsakovo teisę bei tai, kad atsakovas ieškovės prieš tai pripažintos teisės atsisakė, o ieškovė patvirtino savo, t. y. ieškovės sutikimą dėl tam tikrų atsakovo veiksmų terminų, nesuponuotų jokių teisinių pareigų tretiesiems asmenims, kadangi pagal šią taikos sutartį tretieji asmenys jokių ieškovės ar atsakovo teisių bei pareigų nepripažįsta, jų nepatvirtina ir jokių įsipareigojimų ieškovei ar atsakovui neprisiima.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo BUAB „Hoja Electronics“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl taikos sutarties atmesti, pripažįstant, kad ja patvirtintos taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams ir UAB „Hoja Electronics“ teisėtiems interesams.
1.Taikos sutarties šalys iš esmės susitarė ne dėl priepriešinių teisių ir pareigų, o sutartimi siekė sukurti teises ir pareigas būtent trečiajam asmeniui UAB „Hoja Electronics“. Sandorio šalys gali susitarti ir sudaryti taikos sutartį tik ta apimtimi, kiek tai susiję su jų priešpriešinėmis teisėmis ir pareigomis, bei neturi teisės susitarti dėl tokių teisių ar pareigų, kurios yra susijusios su trečiaisiais asmenimis, bei kuriems sukuria atitinkamai teises ar pareigas. UAB „Hoja Electronics“ taikos sutarties nepasirašė, su jos sąlygomis nesutiko ir apskritai ginčijo BUAB „Ronier Development“ reikalavimo teisę byloje.
2.Kauno apylinkės teismui buvo pateikti duomenys, jog ieškovo BUAB „Ronier Development“ teisės UAB „Hoja Electronics“ atžvilgiu yra ginčijamos bei apribotos kitų teismų priimtų procesinių sprendimų pagrindu taikomomis ir tebegaliojančiomis priemonėmis. Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-348-265/2014, kurioje pareikštas reikalavimas pripažinti, jog sandorį, kuriuo BUAB „Ronier Development“ UAB „Hoja Elektronics“ akcijas įsigijo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Šioje byloje 2012-06-22 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė UAB „Ronier Development“ priimti UAB „Hoja Electronics“ vardu sprendimus, susijusius su turtiniais įsipareigojimais kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, o R. N. uždraudė sudarinėti sandorius, susijusius su UAB „Hoja Electronics“ turto perleidimu, o nuo 2012-07-05, Klaipėdos apygardos teismui paskyrus UAB „Hoja Electronics“ turto administratorių, R. N. neteko bet kokių įgaliojimų veikti UAB „Hoja Electronics“ vardu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-180-659/2014, kurioje UAB „Ronier Development“ kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., padarymu, ko pasėkoje UAB „Hoja Electronics“ bei jos akcininkai patyrė didžiulę turtinę žalą, pritaikė procesines prievartos priemones - laikiną UAB „Ronier Development“ nuosavybės teisių į UAB „Hoja Elektronics“ apribojimą, turimas UAB „Hoja Elektronics“ akcijas, uždraudžiant visiškai jomis disponuoti. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje yra apribojęs ir visas neturtines akcininko teises, todėl šiuo atveju šalys neturėjo net teisės sudaryti taikos sutarties.
3.Šiuo metu yra ginčijami visi R. N. veiksmai, įskaitant ir tariamus mokėjimus už akcijas, kuriuos tariamai atliko L. G.. Atsakovas R. N., neteisėtai veikdamas kaip UAB „Hoja Electronics“ vadovas ir neturėdamas teisės, tariamai 2012-06-21 priėmė iš trečiojo asmens L. G. 10 000 Lt pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 001, o 2013-06-20 tariamai priėmė iš L. G. dar 30 000 Lt pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 002 už tariamai parduotas UAB „Hoja Electronics“ akcijas. Visi šie sandoriai, kurių pagrindu iš esmės sudaryta taikos sutartis kitose civilinėse byloje, yra ginčijami. Sandoriai tarp R. N. ir L. G. yra niekiniai ir teisinių pasekmių nei UAB „Hoja Electronics“, nei L. G. nesukėlė ab initio. Atitinkamai niekinis sandoris UAB „Hoja Electronics“ negali suteikti reikalavimo teisių R. N.. Bet kuriuo atveju, reikalavimų, susijusių su UAB „Hoja Electronics“, neturi teisės reikšti BUAB „Ronier Development“. Pastarosios teisių UAB „Hoja Electronics“ atžvilgiu klausimas nėra išspręstas ir tebegalioja ieškovui pritaikyti apribojimai veikti UAB „Hoja Electronics“ vardu civilinėje ir baudžiamojoje bylose. Pirmosios instancijos teismas apie visas šias aplinkybes buvo informuotas, todėl privalėjo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Esant pritaikytiems ieškovo ir atsakovo teisių apribojimams bei šalims susitarus dėl trečiojo asmens byloje UAB „Hoja Electronics“ teisių ir pareigų, teismas neturėjo teisės tvirtinti tokios taikos sutarties, bei taip sukurti prievoles trečiajam asmeniui UAB „Hoja Electronics“.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas R. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 3, b. l. 80–82). Atsakovas nurodo, kad jokių sandorių tarp jo ir L. G. nebuvo, jokie teisiniais santykiai tarp jo ir L. G. nebuvo sukurti ir neegzistuoja, o taikos sutartimi yra sutarta dėl atsakovo prievolės UAB „Hoja Electronics“ įvykdymo sąlygų. Apie jokių sandorių patvirtinimą/įteisinimą taikos sutartyje nekalbama. Kauno apygardos teismas 2014-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2575-601/2014 konstatavo, kad 2012-06-21 pinigų priėmimo kvitu HOJA Nr. 001 atsakovas paėmė iš trečiojo asmens L. G. 10 000 Lt UAB „Hoja Electronics“ pinigų už 400 vienetų paprastų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Hoja Electronics“ akcijų pagal 2012-06-21 akcijų pasirašymo sutartį, o 2013-06-20 pinigų priėmimo kvitu HOJA Nr. 002 paėmė iš trečiojo asmens L. G. 30 000 Lt UAB „Hoja Electronics“ pinigų, kaip galutinę įmoką už 400 vienetų paprastų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Hoja Electronics“ akcijų pagal 2012-06-21 akcijų pasirašymo sutartį. Šiuos pinigus atsakovas privalo sumokėti UAB „Hoja Electronics“, o UAB „Hoja Electronics“ privalo sumokėti atsakovui atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-06-13 iki 2014-03-17, t. y. už laikotarpį nuo atsakovo paskyrimo iki iš UAB „Hoja Electronics“ direktoriaus pareigų, todėl atsakovas turi teisę sulaikyti savo prievolių UAB „Hoja Electronics“ naudai vykdymą, tačiau tai yra atsakovo teisė, o ne pareiga, ir šios teisės gali atsisakyti, kaip teisėtai numatyta taikos sutartyje. Teismuose nėra iškelta civilinė byla, kurioje būtų reiškiami/nagrinėjami reikalavimai dėl 2012-06-21 akcijų pasirašymo sutarties ar su ja susijusių atsiskaitymo sandorių, sudarytų tarp UAB „Hoja Electronics“ ir L. G., negaliojimo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė bankrutavusi UAB „Ronier Development“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 3, b. l. 83–84). Ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. UAB „Hoja Electronics“ atskirasis skundas pažeidžia įstatymo imperatyvą, nes jis nukreiptas ne tik prieš savo interesų gynybos vengiančios UAB „Hoja Electronics“, bet ir prieš ieškovo BUAB „Ronier development“ interesus. Patvirtindamas taikos sutartį pirmosios instancijos teismas jokių UAB „.Hoja Electronics“ materialių pareigų nesukūrė, teismas tik pripažino vykdytina UAB „Hoja Electronics“ teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš R. N.. Nors ši teisė tiesiogiai nepriklauso taikos sutarties šalims, tačiau teisinis reglamentavimas, leidžiantis teismine tvarka reikalauti trečiųjų asmenų teisių pripažinimo ir realizavimo, suponuoja ir ginčo šalių teisę susitarti dėl trečiųjų asmenų teisių, susijusių su ginčo šalių teisių gynimu, pripažinimo ir patvirtinimo. Skundžiama nutartimi BUAB „Ronier Development“ jokių sprendimų nepriėmė, tuo labiau nepriėmė sprendimų dėl jokių UAB „Hoja Electronics“ įsipareigojimų. BUAB „Ronier Development“, kaip UAB „Hoja Electronics“ akcininko, neturtinė teisė kreiptis į teismą nėra apribota ir šia akcininko teise BUAB „Ronier Development“ teisėtai ir pagrįstai disponuoja. BUAB ,,Ronier Development“ teisė ginti savo, kaip UAB „Hoja Electronics“ akcininko, pažeistą teisę jau buvo pripažinta Kauno apygardos teismo 2014-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2575-601/2014. BUAB „Ronier Development“ teisė reikšti tokio turinio reikalavimą buvo įvertinta ir pripažinta Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-168-943/2015.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliami proceso teisės normų, nustatančių taikos sutarties civilinėje byloje, taikymo klausimai.
Pagal Kasacinio Teismo suformuotą praktiką, taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Gubernija“ v. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityviškumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio; nedispozityviomis pripažįstamos bylos, kylančios iš šeimos, darbo teisinių santykių, yra susijusios su žmogaus teisių gynimu, nesąžininga konkurencija, bankrotu, asmens teisinio statuso nustatymu ir pan. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „FlyLAL-Lithuania Airlines“ ir kt. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-247/2010; kt.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumo. Apeliantė teigia, kad patvirtinta šalių taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir apeliantės teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas ginčus dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui yra akcentavęs, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Elkara“ v. V. O., bylos Nr. 3K-3-552/2008).
Pirmosios instancijos teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartimi atsakovas E. N. atsisakė savo įstatyminės teisės sulaikyti šios Sutarties 1 straipsnio 1.2 punkte pripažintos teisės ir reikalavimą dėl 2012m. birželio 13d. sprendimu Nr. 13/12-06-13 nustatyto atlyginimo sumokėjimo už vadovavimą trečiajam asmeniui UAB „Hoja Elektronics“ per vienerius metus, todėl ieškovė BUAB „Ronier Development“ sutinka, kad atsakovas 11584,80 Eur trečiojo asmens UAB „Hoja Elektronics“ pinigų gautų iš L. G. 2012-06-21 akcijų pasirašymo pagrindu, akcijas atiduos trečiajam asmeniui per vienerius metus nuo pirmosios instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, kad apeliantė UAB „Hoja Elektronics“ bei kitas trečiasis byloje asmuo L. G. jokių ieškovo ir atsakovo teisių ir pareigų nepripažįsta, jų nepatvirtina ir jokių įsipareigojimų ieškovui ir atsakovui nesutinka vykdyti. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas tvirtindamas šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas turėjo į nustatytas aplinkybes atsižvelgti ir įvertinant jas, kad jos pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, tokios pateiktos šalių taikos sutarties netvirtinti ( CPK 42 straipsnio 2 dalis). Be to, bylos duomenimis Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-348-265/2014, kurioje pareikštas reikalavimas pripažinti, jog sandorį, kuriuo ieškovė BUAB „Ronier Development“ įsigijo iš UAB „Hoja Elektronics“ akcijas, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme kitoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-180-659/2014 UAB „Ronier Development“ kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., padarymu. Šioje byloje pritaikytos procesinės prievartos priemonės - laikinas UAB „Ronier Development“ nuosavybės teisių į UAB „Hoja Elektronics“ apribojimas, turimas UAB „Hoja Elektronics“ akcijas, uždraudžiant visiškai jomis disponuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo yra apribotos neturtines akcininko teisės ir ginčijami sandoriai dėl akcijų, kuriuos atliko atsakovas R. N., veikdamas kaip UAB „Hoja Elektronics“ vadovas. Tai reiškia, kad sandoriai, kurių pagrindu iš esmės buvo patvirtinta taikos sutartis yra ginčijami ir klausimai dėl jų teisėtumo dar nėra išspręsti. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms ir apeliantei ginčijant šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patvirtinta pirmosios instancijos teismo taikos sutartis pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus, o tuo pačiu ir viešąjį interesą, todėl pirmosios instancijos teismas remdamasis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, turėjo atsisakyti tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs konstatuotas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylos užbaigimą taikos sutartimi reglamentuojančias proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė šalių ginčą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės ( CPK 329 straipsnio 1dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.