Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NMA 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimų bei Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad vykdydama Komisijos 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. RE-379(AG-318/06-2023), kuriuo panaikintas Agentūros 2023 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. BR6-1716 ,,Dėl paramos neskyrimo“, Agentūra atliko pakartotinį paraiškos „Nr.2 Marinistinio objekto 1911 metų laivo „LADY SOPHIE“ remonto ir aktualizavimo projektas“ KLPD-AKVA-6.2.3-4.1 tinkamumo administravimą ir priėmė skundžiamą Agentūros 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. BR6-7086.

Vykdydama Komisijos 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. RE-380 (AG-319/06-2023), kuriuo panaikintas 2023 m. kovo 27 d. Agentūros priimtas sprendimas Nr. BR6-1717 ,,Dėl paramos neskyrimo“, Agentūra atliko pakartotinį paraiškos „COVID-19 darbo vietų apsauga“ KLPD-AKVA-6.1.2-7.1 tinkamumo administravimą ir priėmė skundžiamą Agentūros 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. BR6-7088.

Abiejuose 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimuose Agentūra, be kita ko, nurodė, kad 2021 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. SKP-18 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir susidariusios skolos grąžinimo“ nutraukta paramos sutartis su VPS vykdytoja. Įsiteisėjus šiam sprendimui, vadovaujantis VP administravimo taisyklių 182 punktu, Agentūra tiesiogiai perėmė vietos projektų administravimą, kurių VPS įgyvendinimui pasibaigus negali administruoti VPS vykdytoja. VP administravimo taisyklių 183.3 papunktis nurodo, kad VPS įgyvendinimas pasibaigia, kai nutraukiama VPS paramos sutartis. Pasibaigus VPS įgyvendinimui, vadovaujantis VP administravimo taisyklių 184 punktu, NMA tiesiogiai administruoja tik VPS vykdytojų patvirtintus vietos projektus, kurių vietos projektų kontrolės laikotarpis nėra pasibaigęs (184.1 papunktis) ir tuos, kurie nėra baigti įgyvendinti (184.2 papunktis).

Agentūra 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimuose iš esmės pažymi, jog pagal VP administravimo taisyklių nuostatas administruojamoms paraiškoms VPS vykdytojas (Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė) nėra atlikęs kokybės vertinimo, projektų vertinimo komitetas (PAK) nėra priėmęs sprendimo skirti paramą, dėl to Agentūra neturi teisės tiesiogiai šių paraiškų administruoti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis VP administravimo taisyklių 184 punktu, kuris nurodo, kad pasibaigus VPS įgyvendinimui Agentūra administruoja tik VPS vykdytojų patvirtintus vietos projektus, Agentūra priėmė sprendimus paraiškų neadministruoti.

Pareiškėjas pateikė Komisijai skundą dėl NMA 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimų, tačiau Komisija Sprendimu atmetė skundą ir NMA 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimus paliko nepakeistus.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog įsiteisėjus NMA 2021 m. birželio 10 d. sprendimui Nr. SKP-18, Agentūra neturėjo teisės jo panaikinti, t. y. priimti kitus 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimus. Agentūrai perėmus VPS paraiškų administravimą, NMA turi tęsti jų administravimą/išnagrinėjimą, priimant sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo. Pasak pareiškėjo, Agentūra neteisėtai nusprendė paraiškų neadministruoti ir taip pažeidė VP administravimo taisyklių 182 punktą.

Visų pirma paminėtina, jog NMA 2021 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-18 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo nutraukta paramos sutartis su asociacija Klaipėdos ŽVVG ir neskirta VPS administravimui patvirtinta suma bei nutarta susigrąžinti VPS administravimo veiklai nepanaudotas avanso lėšas – 18 743,22 Eur. Kaip matyti, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu, tiek LVAT 2023 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1136-1047/2023 nustatė, jog pažeidimai konstatuoti pagrįstai, paramą administruojanti institucija sudarė sąlygas paramos gavėjui ištaisyti veiklos trūkumus, pateikti papildomus duomenis, informaciją ir t.t., tačiau Klaipėdos ŽVVG nevykdė duotų įsipareigojimų, sutarties nutraukimas buvo proporcinga priemonė, skirta už visus Klaipėdos ŽVVG padarytus pažeidimus, paramos dalies susigrąžinimas teisėtas ir pagrįstas. Tokiu būdu sprendė, jog 2021 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. SKP-18 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir susidariusios skolos grąžinimo“ yra motyvuotas ir procedūrinio pobūdžio pažeidimų nenustatyta.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog NMA turi tęsti paraiškų administravimą/išnagrinėjimą, priimant sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo, tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

VP administravimo taisyklių pirmajame skirsnyje aiškiai numatyti vietos projektų paraiškų vertinimo etapai (VP administravimo taisyklių 73 punktas), t. y. 73.1. vietos projektų paraiškų administracinės atitikties vertinimas, kurį atlieka VPS vykdytojo darbuotojas; 73.2. vietos projektų paraiškų kokybės vertinimas, kurį atlieka VPS vykdytojo darbuotojas; 73.3. vietos projektų paraiškų tinkamumo finansuoti vertinimas, kurį atlieka Agentūra. Pagal VP administravimo taisyklių 97 punktą, jeigu žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės projektų atrankos komitetas (PAK) nusprendžia rekomenduoti skirti paramą vietos projektui, jis perduodamas į kitą etapą – vietos projektų paraiškų tinkamumo finansuoti vertinimą, kurį atlieka NMA.

Iš VP administravimo taisyklių matyti, kad patvirtinti projektai, tai projektai, dėl kurių PAK yra priėmęs sprendimą skirti paramą. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog paraiškoms Nr. KLPD-AKVA-6.2.3-4.1 ir Nr. KLPD-AKVA-6.1.2-7.1 VPS vykdytojas nėra atlikęs kokybės vertinimo ir PAK nėra priėmęs sprendimo skirti paramą. Be to, kaip jau minėta, NMA 2021 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-18 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir susidariusios skolos grąžinimo“, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

Pagal VP administravimo taisyklių 183 punktą VPS įgyvendinimas pasibaigia, kai: 183.1. sueina VPS įgyvendinimo terminas, nurodytas VPS paramos sutartyje; 183.2. VPS vykdytojas nustoja įgyvendinti VPS; 183.3. nutraukiama VPS paramos sutartis. Pagal VP administravimo taisyklių 184 punktą pasibaigus VPS įgyvendinimui Agentūra tiesiogiai administruoja šiuos VPS vykdytojų patvirtintus vietos projektus: 184.1. vietos projektus, kurių vietos projektų kontrolės laikotarpis nėra pasibaigęs; 184.2. vietos projektus, kurie nėra baigti įgyvendinti.

Iš to išplaukia, jog NMA teisėtai ir pagrįstai 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimais nusprendė neadministruoti paraiškų Nr. KLPD-AKVA-6.2.3-4.1 ir Nr. KLPD-AKVA-6.1.2-7.1, kadangi PAK nebuvo priėmęs sprendimo skirti paramą. Nors pareiškėjas skunde ypač akcentuoja, jog NMA privalėjo priimti sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo, tačiau VP administravimo taisyklės NMA nesuteikia teisės atlikti veiksmų, kuriuos turi atlikti vietos veiklos grupės. VP administravimo taisyklėse taip pat nėra įtvirtinta, jog NMA galėtų tiesiogiai administruoti ir atlikti užduotis, kurias privalo vykdyti vietos veiklos grupės. Kitaip tariant, NMA nėra įgaliota perimti vietos veiklos grupės funkcijų, kurios apima vietos projektų paraiškų kokybės vertinimą ir kitus procedūrinius veiksmus, būtinus sprendimui dėl paramos priimti.

Šiuo aspektu taip pat paminėtina, jog nors iš bylos duomenų matyti, kad Komisija 2023 m. gegužės 26 d. sprendimais panaikino NMA 2023 m. kovo 27 d. sprendimus, kuriais NMA atsisakė skirti paramą, tačiau jie buvo panaikinti dėl to, kad buvo vadovautasi ne paraiškų pateikimo metu galiojusia redakcija, o VP administravimo taisyklių redakcija, galiojusia nuo 2021 m. spalio 19 d. Komisijos 2023 m. gegužės 26 d. sprendimuose yra nurodyta, kad pagal paraiškos pateikimo Klaipėdos ŽVVG metu galiojusį VP administravimo taisyklių 184 punktą, Agentūra gali tiesiogiai administruoti tik VPS vykdytojų patvirtintus projektus, kurių projektų kontrolės laikotarpis nėra pasibaigęs (184.1 papunktis) ir kurie nėra baigti įgyvendinti (184.2 papunktis)”. Kas reiškia, jog vertinant susidariusią situaciją šiuo atveju yra taikytinas VP administravimo taisyklių 184 punktas ir redakcija, galiojusi paraiškų pateikimo metu.

Tokiu būdu, jau vėliau NMA priimdama 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimus pagrįstai ir teisėtai taikė VP administravimo taisyklių 184 punkto teisinį reguliavimą. Verta paminėti ir tai, jog Komisija 2023 m. gegužės 26 d. sprendimuose taip pat yra konstatavusi, jog iki 2021 m. spalio 20 d. galiojusioje VP administravimo taisyklėse nenumatyta galimybė Agentūrai, tiesiogiai perėmus vietos projektų administravimą, atlikti vietos projektų paraiškų kokybės vertinimą. Tokį vertinimą gali atlikti tik VPS vykdytojo darbuotojas.

Teismas taip pat pažymi, kad analogišką situacijos vertinimą pateikė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1932-6234/2023, kurioje buvo nagrinėtas pareiškėjo prašymas įpareigoti NMA užbaigti Paraiškos I ir II vertinimą. Minėtos nutarties 24 punkte teismas pažymėjo, kad „kadangi dar iki pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (2021 m. lapkričio 25 d.) Agentūra 2021 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. SKP-18 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir susidariusios skolos grąžinimo“ nutraukė su Asociacija sudarytą VPS paramos sutartį, perėmė visų Asociacijos, VPS vykdytojos, vietos projektų administravimą, pastaroji priimti aktų, kuriuos pareiškėjas skundu prašė įpareigoti ją priimti, nebeturėjo įgaliojimų, dėl ko pareiškėjo Asociacijai pareikšti reikalavimai nebegalėjo būti tenkinami. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su, kaip teigiama, netinkamos redakcijos Administravimo taisyklių nuostatų taikymu, nėra reikšmingi, kadangi, Agentūrai 2021 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. SKP-18 „Dėl paramos sutarties nutraukimo ir susidariusios skolos grąžinimo“ nutraukus su Asociacija sudarytą VPS paramos sutartį, nėra jokio pagrindo manyti Asociaciją turėjus įgaliojimus atlikti pareiškėjo skunde nurodomus veiksmus; Agentūra 2023 m. kovo 23 d. bei 2023 m. kovo 27 d. sprendimais užbaigė procedūras dėl pareiškėjo teiktų Paraiškų vertinimo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai Agentūrai atmesti iš esmės pagrįstai“. Taigi, nagrinėjamu atveju taip pat vertintina, kad pagal teisinį reglamentavimą NMA neturėjo įgaliojimų administruoti paraiškas ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimais užbaigė paraiškų vertinimo procedūras.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog paraiškos NMA buvo pateiktos iki 2021 m. spalio 20 d., todėl turėjo būti išnagrinėtos pagal paraiškos pateikimo metu galiojusias VP administravimo taisyklių nuostatas, nes teisės aktai atgal negalioja, ypač tais atvejais, kai pablogina pareiškėjų padėtį.

Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, pažymi, jog iš NMA 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo turinių matyti, jog nagrinėjant pareiškėjo pateiktas paraiškas nebuvo vadovaujamasi VP administravimo taisyklių 2021 m. spalio 19 d. redakcija. Kitaip tariant, 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimuose (jų išnašose) yra aiškiai nurodyta, kuria VP administravimo taisyklių redakcija buvo vadovautasi. Kaip matyti, paraiška Nr. KLPD-AKVA-6.2.3-4.1 buvo pateikta 2019 m. rugsėjo 13 d., o 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. BR6-7086, įvertinus paraišką aiškiai nurodyta, kad vadovautasi VP administravimo taisyklių 184 punktu, taikyta VP administravimo taisyklių redakcija galiojusi nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (2019 m. liepos 19 d. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-443). Be to, paraiška Nr. KLPD-AKVA-6.1.2-7.1 pateikta 2020 m. gegužės 14 d., o 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. BR6-7088 nors ir įrašyta, jog NMA vadovavosi VP administravimo taisyklių redakcija galiojusi nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (2019 m. liepos 19 d. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-443), tačiau faktiškai buvo vadovautasi būtent VP administravimo taisyklių 2019 m. gruodžio 10 d. redakcija galiojusia nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. spalio 19 d. (Žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 3D-684). Kaip nurodo atsakovė, tokia situacija susiklostė dėl techninės rašybos klaidos. Šiuo aspektu verta paminėti, jog nors 2023 m. rugpjūčio 29 d. Nr. BR6-7088 sprendime, kuriuo buvo nuspręsta neadministruoti pareiškėjo 2020 m. gegužės 14 d. paraiškos, nurodyta klaidinga VP administravimo taisyklių redakcija, tačiau tiek VP administravimo taisyklių 2019 m. liepos 19 d. redakcijoje, tiek VP administravimo taisyklių 2019 m. gruodžio 10 d. redakcijoje 184 punkto nuostatos yra vienodos. Taigi, teismo nuomone, ši techninė klaida neturi esminės reikšmės bylos aplinkybėms ir nedaro įtakos priimto 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. BR6-7088 teisėtumui bei pagrįstumui. Kas reiškia, jog pareiškėjo argumentai tiek dėl netinkamai pritaikytos VP administravimo taisyklių redakcijos, tiek dėl argumentų apie lex retro non agit principą, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog šiuo atveju yra susiklostęs teisinis neaiškumas, teisės spraga. nes joks teisės aktas apskritai nenumato, kas turėtų užbaigti paraiškų vertinimo procedūrą. Dėl to, teigia, jog teismas turėtų užpildyti pareiškėjo įvardijamą „teisės spragą“ dėl VP administravimo taisyklių teisinio reguliavimo.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia (be kita ko) naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti ad hoc (esant konkrečiai situacijai), t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog šiuo atveju yra susiklostęs teisinis neaiškumas ir teismas turėtų užpildyti teisės spragą, tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Teismas pažymi, jog šiuo atveju jokios teisės spragos nėra, nes VP administravimo taisyklėse yra aiškiai numatyta, kaip turi būti vykdomas vietos projektų paraiškų vertinimas ir administravimas. VP administravimo taisyklių 184 punktas aiškiai nurodo, kada baigiasi VPS įgyvendinimas ir kokiais atvejais NMA administruoja patvirtintus vietos projektus. Taigi, šiuo atveju nėra teisinio neaiškumo ar teisės spragos, kurią teismas turėtų ir/ar galėtų užpildyti. Teisinės procedūros šiuo atveju buvo aiškiai nustatytos ir jų laikytasi, todėl pareiškėjo argumentai dėl teisės spragos yra nepagrįsti. Be to, kaip jau minėta, nei nacionaliniai, nei tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teisės NMA atlikti veiksmų, kuriuos turi atlikti vietos veiklos grupės. Kitaip tariant, teisės aktų nuostatose nėra numatyta, kad NMA galėtų tiesiogiai administruoti ir atlikti užduotis, kurias leista atlikti tik vietos veiklos grupėms.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog VP administravimo taisyklių 184 punkto nuostatos yra antikonstitucinės ir pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Pasak pareiškėjo, jis vykdė visus VP administravimo taisyklių reikalavimus, tačiau netenka teisės į paramą dėl vietos grupės neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje. Tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Visų pirma, kaip jau buvo minėta, NMA nėra įgaliota perimti vietos veiklos grupės funkcijų, kurios apima vietos projektų paraiškų kokybės vertinimą ir kitus procedūrinius veiksmus, būtinus sprendimui dėl paramos priimti. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, ar paraiškos pateiktos NMA, ar VPS vykdytojai, visuomet pareiškėjai prisiima riziką, kad paraiškos gali būti atmestos. Dar daugiau, kaip teisingai nurodo atsakovė, jei pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog NMA atliks kokybės vertinimą, kurį pagal teisės aktus atlieka tik VPS vykdytoja, toks jo lūkestis yra nepagrįstas, nes NMA jokia forma nebuvo nurodžiusi, kad atliks kokybės vertinimą, to nenumato ir joks teisės aktas. Visų antra, LVAT yra išaiškinęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P14-822/2017). Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką bei taikytinas teisės aktų nuostatas, nagrinėjamu atveju teismui jokių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodytų VP administravimo taisyklių (konkrečiai 184 punkto) nuostatų konstitucingumo nekyla.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (dabar VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz. LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad NMA 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimai Nr. BR6-7086 ir Nr. BR6-7088 bei Komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 21RE- (AG-696/06-2023), kuriuo patikrinti minėti NMA 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimų Nr. BR6-7086 ir Nr. BR6-7088 teisėtumas ir pagrįstumas, yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Ginčijami sprendimai atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, kadangi juose nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų.

Pripažinus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigoti atlikti veiksmus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.