Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-08 · Administracinė byla Nr. I-2938-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
I-2938-463/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00893-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
R. Č.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2938-463/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00893-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Č. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2, 10), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. kovo 9 d. raštą „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Raštas) bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nesutinka su Ministerijos raštu. Teigė, kad Ministerija leidžia, keičia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamais kodeksas) pataisas. Žino laikymo sąlygų įkalinimo vietose būklę. Pareiškėjas nurodė, kad bus priverstas atlikti paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę prastomis, nežmoniškomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Ministerija turi keisti įstatymus ir užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas pataisos namuose.

Pareiškėjas prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl jo patirtos neteisybės, teisingumo nebuvimo, diskriminavimo ir paskirtos neadekvačios padarytam nusikaltimui bausmės, kurią jam teks atlikti prastomis laikymo sąlygomis.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, kuriame nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–19).

Atsiliepime nurodė, kad Ministerija neturi įgaliojimų atstovauti Lietuvos valstybei dėl netinkamų įkalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų įkalinimo sąlygų yra abstraktūs, neindividualizuoti.

Pažymėjo, kad Ministerija Rašte atsakė į pareiškėjo 2017 m. kovo 2 d. skunde suformuluotus klausimus pagal Ministerijai suteiktą kompetenciją. Akcentavo, kad Ministerija negalėjo atsakyti į klausimą dėl pareiškėjui paskirtos 13 metų laisvės atėmimo bausmės, nes tik teismai vykdo teisingumą, o Ministerijai nesuteikti įgaliojimai vertinti teismų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Ministerija neįvykdė savo pareigos ir neatsakė į jo skundą. Akcentavo, kad pareiškėjas skunde teismui nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir Ministerijai teiktame skunde, į kurį Ministerija atsakė. Pareiškėjas neįrodė, kad Raštas yra neteisėtas, nepagrįstas ar neišsamus. Ministerijos nuomone, nėra būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 10), atsakovas neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Ministerijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš, jo teigimu, netinkamų įkalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose bei paskirtos bausmės griežtumo.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad R. Č. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. Be to, Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 25 d. nutartimi Nr. T-41-581/2015 netenkino pareiškėjo prašymo sušvelninti paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pareiškėjas 2017 m. kovo 1 d. skundu (Ministerijos gautas 2017 m. kovo 2 d.) kreipėsi į Ministeriją (b. l. 20–21) dėl paskirtos bausmės griežtumo, bausmės atlikimo sąlygų, lygtinio paleidimo galimybės.

Ministerija Rašte atsakė į pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. skundą ir pateikė informaciją dėl bausmės trukmės ir atlikimo sąlygų, bausmių vykdymo sistemos organizavimo, lygtinio paleidimo taikymo tvarkos.

Pareiškėjas nesutinka su Ministerijos Raštu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1464 (aktuali redakcija) patvirtinti Teisingumo ministerijos nuostatai, kurie nustato Ministerijos funkcijas, be kita ko, Ministerija teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus. Pagal Nuostatų 2 punktą, Ministerija savo veikloje vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ).

VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Remiantis VAĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos viešojo administravimo subjekto teikiamos administracinės paslaugos, 5 punkte nurodoma viena iš teikiamų paslaugų – įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19–36 straipsniuose, bet pagal 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį.

Teismo nuomone, Ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal jai suteiktą kompetenciją tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. skundą ir Rašte pareiškėjui pateikė informaciją dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo ir atlikimo sąlygų, bausmių vykdymo sistemos organizavimo, lygtinio paleidimo galimybės ir sąlygų. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokių konkrečių klausimų Ministerija neišnagrinėjo ar netinkamai išnagrinėjo. Ministerija neturi teisės vertinti pareiškėjui paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo. Tik teismui suteikta teisė asmenį pripažinti kaltu ir skirti bausmę vadovaujantis Baudžiamajame kodekse, Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Minėta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą dėl paskirtos bausmės švelninimo. Taigi, Ministerija neturi teisės aiškinti teismo sprendimų ar paskirtos bausmės. Pareiškėjo teiginiai, kad Ministerija turi teisę keisti baudžiamuosius įstatymus ir žino, kokia yra situacija įkalinimo įstaigose, negali būti vertinami kaip neteisėti Ministerijos veiksmai. Konstatuotina, kad Ministerija pareiškėjui Rašte atsakė, atsižvelgusi į Rašto turinį ir pagal jai suteiktą kompetenciją.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, argumentuodamas tuo, kad Ministerija turi teisę inicijuoti įstatymų pakeitimus dėl netinkamų įkalinimo sąlygų. Pareiškėjas nuteistas 13 m. laisvės atėmimo bausme, todėl prastomis sąlygomis turės atlikti bausmę.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

Kadangi anksčiau šiame sprendime nustatyta, kad Ministerija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. skundą, t. y. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjas neindividualizavo, kokie konkretūs, jo manymu, neteisėti Ministerijos veiksmai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, tai konstatuotina, kad Ministerija veikė pagal jai suteiktą kompetenciją ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjo teiginiai, kad Ministerija leidžia ir keičia baudžiamuosius įstatymus negali būti laikomi patvirtinančiais Ministerijos veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjas įstatymų leidybos iniciatyvos teisę gali realizuoti Peticijų įstatyme nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Ministerija yra vienas iš teisėkūros subjektų ir turi teisę inicijuoti įstatymų pakeitimus. Pažymėtina, kad pataisos namai yra pavaldūs Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, o ne Ministerijai. Taigi, dėl neteisėtų pataisos namų veiksmų pareiškėjas turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentą. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus pataisos namuose nepatvirtina Ministerijos veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus pataisos namuose turi teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikšdamas reikalavimą Lietuvos valstybės atstovui Vilniaus pataisos namams, tinkamai individualizavus netinkamas laikymo sąlygas ir pagrindus reikalavimą atlyginti žalą.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – Ministerijos neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo įrodyti, kad Ministerija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, ir kokius teisės aktus pažeidė. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė abstrakčiais Ministerijos neteisėtais veiksmais. Nenustačius neteisėtų Ministerijos veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėja Jolanta Malijauskienė