- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- T-41-581/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- R. Č.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. Č. prašymą dėl bausmės sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. Panevėžio apygardos teismo 2013-10-17 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 13 metų.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Č. prašo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę, taikant Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 nuostatas. Nuteistasis prašyme nurodo, jog teismo buvo pripažintas recidyvistu, todėl jam bausmė skirta didesnė nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taip pat teigia, kad BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai nurodo, kad teismas gali bausmės vykdymą atidėti. Nors jam skirta laisvės atėmimo bausmė yra 13 metų, bet recidyvistams dabar gali būti skiriamos švelnesnės bausmės. Prašo prašymą tenkinti ir, peržiūrėjus jo bylą, sušvelninti bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Pagal BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Nagrinėjamu atveju R. Č. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio nuostatas yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl BK 75 straipsnio nuostatos nuteistajam negali būti taikomos.
Kaip matyti iš R. Č. prašymo, jis yra grindžiamas taip pat ir nuo 2015-03-24 įsigaliojusios BK 56 straipsnio redakcijos taikymu. R. Č. prašyme nurodo, kad jam kaip recidyvistui, vadovaujantis BK 56 straipsniu, buvo skirta griežtesnė nei įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Nagrinėjamu atveju, Panevėžio apygardos teismo 2013-10-17 nuosprendyje nurodyta, jog R. Č. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikomas recidyvistu. Nustatyta, jog minėtu nuosprendžiu R. Č. pavojingu recidyvistu pripažintas nebuvo ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės trukmė nuteistajam R. Č. skirta, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Tai reiškia, kad šiuo atveju R. Č. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 nuostatų.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, nuteistojo R. Č. prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo R. Č. prašymą dėl bausmės sušvelninimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.