Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Virginija Breskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės Valentinos Žydelienės veiksmų; suinteresuotas asmuo – PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė Valentina Žydelienė 2023 m. spalio 4 d. patvarkymu Nr. S-23-113-21379 atsisakė tenkinti pareiškėjos R. S. skundą ir vykdomąsias bylas Nr. 0113/07/01146 bei Nr. 0113/07/01143 kartu su skundu persiuntė teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis).

3. Nurodė, kad areštuota sąskaita, esanti banke ne G. B., o R. S. vardu, piniginės lėšos iš pareiškėjos sąskaitos nurašytos teisėtai. Pažymėjo, kad antstolis neturi vertinti, kokiu pagrindu trečiasis asmuo perveda į kito asmens sąskaitą pinigines lėšas. Lėšos, esančios skolininkės sąskaitoje, yra jos lėšos, ne G. B.. Antstolis turi vertinti tik tikslinės paskirties pinigines lėšas. Jei G. B. mano, kad patyrė žalą, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš R. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

5. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Antstolio veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami ir jo įgalinimai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 510 straipsnį teismas nagrinėja skundus dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio procesinių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi patikrinti, ar antstolis, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007).

6. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė Valentina Žydelienė vykdo skolų išieškojimą iš skolininkės R. S. išieškotojui PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui (iki 2019 m. gegužės 30 d. patvarkymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pakeitimo – AB „Swedbank“) vykdomosiose bylose Nr. 0113/07/1146 ir Nr. 0113/07/01143 pagal Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-158-280-2007. Vykdomieji raštai priimti vykdyti, pareiškėjai (skolininkei) išsiųstas raginimas įvykdyti teismo sprendimą, tikrinta jos turtinė padėtis, atlikti kiti vykdymo veiksmai. Vykdomųjų bylų duomenimis, šiuo metu iš pareiškėjos išieškoma 528,40 Eur skola, 64 778,54 Eur skola ir 62 095,96 Eur palūkanų suma. 2023 m. rugpjūčio 22 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-113-17795 dėl 131 953,84 Eur lėšų nurašymo iš visų R. S. sąskaitos. 2023 m. rugsėjo 18 d. pareiškėja kreipėsi į antstolę, prašydama sugrąžinti lėšas į G. B. sąskaitą. Į vykdomąją bylą Nr. 0113/07/01143 pateiktas G. B. prašymas, kuriuo ji R. S. prašo grąžinti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur, kadangi šią sumą pervedė per klaidą 2023 m. rugsėjo 16 d. į pareiškėjos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

8. CPK 689 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 689 straipsnio 6 dalis nustato, kad PLAIS gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą. Nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, pareigūnas ar institucija, nustatę, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui (CPK 689 straipsnio 7 dalis). CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.

9. Vykdomosios bylos Nr. 0113/07/01143 duomenys patvirtina, kad elektroninių ryšių priemonėmis antstolė per PLAIS kredito įstaigai pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pareiškėjos (skolininkės) pinigines lėšas teismo priteistai skolai padengti (CPK 689 straipsnis). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo pervestos ne G. B., o pareiškėjos (skolininkės) R. S. lėšos, buvusios pareiškėjos banko sąskaitoje. Pervesdama pinigines lėšas į pareiškėjos R. S. sąskaitą, G. B. prarado nuosavybės teisę į šias lėšas, o antstolė, vykdydama vykdomuosius dokumentus, lėšų, pervestų į skolininkės sąskaitas, pervedimo teisėtumo klausimų nenagrinėja.

10. Kaip jau buvo minėta, CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos sąskaitoje buvo lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimą (CPK 739 straipsnis). Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl į jo kredito įstaigoje esančią sąskaitą gautų piniginių lėšų kilmės nepatenka į CPK 739 straipsnio reguliavimo ribas.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikti argumentai, kuriais grindžiamos skunde nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti antstolės Valentinos Žydelienės veiksmų neteisėtumą, antstolė priimdama nurodymą priverstinai nurašyti pareiškėjos pinigines lėšas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, teismas daro išvadą, kad neteisėtų antstolės veiksmų nenustatyta, nagrinėjamu atveju išlaikyta vykdymo šalių interesų pusiausvyra, antstolė teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 510, 512–513, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. S. skundo dėl antstolės Valentinos Žydelienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.