Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarimo, kuriuo R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. 2 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. už tai, kad 2011 m. spalio 21 d., apie 19.50 val. Trakų g., Elektrėnų m. vairavo transporto priemonę – automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis dirba AB „Lietuvos dujos“ Vilniuje, o gyvena Trakų g. 1-12, Elektrėnuose, dėl finansinių sumetimų į darbą iš Elektrėnų kiekvieną dieną nevažinėja, o atvažiuoja pirmadienį iš ryto ir išvažiuoja penktadienį vakare, nes Vilniuje turi butą adresu Laisvės pr. 71 A-11. Teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis buvo išsiųsta adresu Trakų g. 1-12, Elektrėnuose ir jo žmonai L. K. įteikta 2011 m. spalio 17 d. (pirmadienį), o policijos pareigūnai jį sustabdė, grįžtant iš darbo Vilniuje, 2011 m. spalio 21 d., t.y. penktadienį, kas taip pat įrodo, jog nuo 2011-10-17 iki 2011-10-21 apeliantas su žmona nebuvo susitikęs.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog 2012 m. vasario 29 d. įvykusio teismo posėdžio metu, nors protokolas neaišku kodėl nerašytas, bet tai patvirtina posėdžio garso įrašas, jis teismo prašė išreikalauti į bylą dokumentą, patvirtinantį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties gavimą su L. K. pavarde ir jos parašu, byloje apklausti laiškanešę ir skirti rašysenos ekspertizę. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad atiduotų pašto siuntų sąraše nurodyta 2011-10-15 data yra akivaizdžiai taisyta iš 2011-10-17 į 2011-10-15.

Anot apelianto, jis buvo sustabdytas keistomis aplinkybėmis, praktiškai jo gyvenamojo namo kieme, kas vertintina kaip policijos pareigūnų kerštas, kadangi dėl 2010-06-05 jo sulaikymo jis kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, o vėliau - ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Nors ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta, tačiau Vilniaus apygardos teismas, 2011-11-21 nutartimi panaikindamas priimtus nutarimus, pripažino, kad šiuo atveju būtina atlikti ikiteisminį tyrimą dėl Komisariato policijos pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų. Todėl policijos pareigūnai, galimai kerštaudami ir žinodami apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtą 2011-10-10 nutartį, specialiai nepranešė jam apie tai ir sekdami ieškojo galimybės „suvedant sąskaitas“ dar kartą jį nubausti. Taigi, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą ir nepagrįstai jį nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d.

R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. K. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad vien apelianto nesutikimas su administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų vertinimu nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos ATPK 304 str. 1 d. numato, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, kad, apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, išskyrus nutarimus skirti įspėjimą, taip pat šio kodekso 337 straipsnio pirmojoje dalyje numatytu atveju, t. y. administracinio arešto vykdomo tuojau pat po nutarimo priėmimo atveju. Lietuvos Respublikos ATPK 302⁷ str. taip pat numatyta, kad apeliacinio skundo padavimas ir jo priėmimas nustatytu laiku sustabdo nutarimo (nutarties) skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, išskyrus nutarimų skirti įspėjimą vykdymą ir tuos atvejus, kai teismas skiria administracinį areštą vykdyti iš karto. Taigi, termino atimti specialiąją teisę skaičiavimas nutarimo apskundimo atveju turi būti sustabdomas iki skundo išnagrinėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-1136/2005; N444-844/2008; N444-636/2011, N444-904/2011).

Nagrinėjamu atveju R. K. buvo nubaustas Trakų rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nutarimu už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Jis apskundė apylinkės teismo nutarimą apeliacine tvarka, kas sustabdė nutarimo vykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-10-10 nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą ir Trakų rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nutarimą paliko nepakeistą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-926-804/2010m.). Todėl apylinkės teismo nutarimas skirti R. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą įsiteisėjo ir turėjo būti vykdomas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-10 teismo nutarties priėmimo dienos. Taigi, nuo šios dienos pradėtas skaičiuoti R. K. paskirtos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai (pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, tarnybinis pranešimas) patvirtina, jog R. K. 2011-10-21 buvo sustabdytas, vairuojantis automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-10), neturėdamas teisės vairuoti (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011-10-10 priėmus jo atžvilgiu nutartį, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinis skundas ir Trakų rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktas nepakeistas). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad R. K. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d.

Apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantas nežinojo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-10 jo atžvilgiu priimtą nutartį, kadangi jos nuorašas jam nebuvo įteiktas, nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju R. K. nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-10 jo atžvilgiu priimtą nutartį, neturi jokios teisinės reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui. Būtent teismo priimtas procesinis sprendimas yra pagrindas konstatuoti, kad vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmos instancijos teismo posėdyje buvo apklausta jo žmona, kuri, nors ir teigė, kad gavusi pašto siuntą savo vardo ir pavardės nerašė, nurodė, kad parašas galbūt yra jos, t.y. neneigė, kad galėjo pasirašyti dėl gauto laiško R. K..

Byloje pateikti AB „Lietuvos paštas“ 2011-11-25 raštas Nr. 3-10010, išrašai apie įteikimą, kuriuose nurodyta, jog R. K. 2011-10-13 buvo siunčiama registruota korespondencija iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (b.l. 34, 35-36). AB „Lietuvos paštas“ 2012-03-19 pažymoje nurodyta, kad registruota pašto korespondencijos siunta Nr. 3-1914 įteikta (b.l. 58), o atiduotų pašto siuntų sąraše užfiksuota, jog R. K. adresuota korespondencija 2011-10-15 įteikta jo žmonai L. K. (minėto sąrašo kopija b.l. 59). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, jog registruota pašto korespondencija, skirta R. K., buvo įteikta jo žmonai L. K..

Apeliacinio skundo teiginys, kad, nagrinėjant bylą teisme, buvo nustatyta, jog apelianto žmona jo neinformavo apie gautą korespondenciją, nes toks yra jų susitarimas, todėl jis negalėjo žinoti apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nepagrįstas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje tinkamu dokumentų įteikimu adresato šeimos nariui pripažįstama tuomet, kai dokumentas įteikiamas ir jame pasirašo pilnametis kartu su adresatu gyvenantis šeimos narys (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis AS63 – 509/2008). Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-10 nutarties įteikimas R. K. nurodytu adresu jo žmonai, kai ši priėmė siuntą ir pasirašė registruotos pašto korespondencijos siuntos įteikimo lydraštyje, laikytinas tinkamu dokumento įteikimu. R. K. nurodytos aplinkybės, kad žmona jo neinformavo apie gautą korespondenciją, taip pat policijos pareigūnai nesiėmė priemonių jo informuoti apie nustojusį galioti laikinąjį leidimą, apylinkės teismo pagrįstai pripažinto neturinčiomis reikšmės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimui. R. K. buvo žinoma apie Trakų rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, dėl šio nutarimo jis pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skunde gyvenamosios vietos adresu nurodė Trakų g. 1-12, Elektrėnuose. Šiuo adresu jam buvo išsiųsta teismo priimta nutartis ir, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 2011-10-17 įteikta šiuo adresu gyvenančiai jo žmonai L. K.. Todėl R. K. turėjo pareigą domėtis jo skundo nagrinėjimo rezultatais, nuo kurių priklausė jo galimybė vairuoti transporto priemones. Nors R. K. be kitako tvirtino, kad jo laikino leidimo terminas buvo pratęstas ir jo sulaikymo dieną dar nebuvo pasibaigęs, LR ATPK 269 str. 4 d. numatyta, kad išduodamo laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki bus priimtas sprendimas dėl skundo.

Pažymėtina, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-27 rašto Nr. 01-02-245 matyti, jog apie R. K. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą šiame teisme buvo skelbta interneto svetainėje www.teismai.lt (b.l.61). Taigi konstatuotina, R. K. turėjo realią galimybę pasidomėti bei gauti informaciją apie jam aktualią teismo nutartį.

Apeliacinio skundo argumentas dėl protokole nurodyto pažeidimo užfiksavimo aplinkybių - policijos pareigūnų keršto dėl jo skundų ikiteisminio tyrimo institucijoms bylos duomenimis nepagrįstas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.A2.6.-151-213/2012 ir prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.A.2.6.-926-804/2012 medžiagų analizės, jose Kelių eismo taisyklių pažeidimus R. K. veiksmuose užfiksavo skirtingi Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK policijos pareigūnai, duomenų, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, negauta. Tai tėra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nesutinkančio su jam pritaikyta administracine atsakomybe, prielaida.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ATPK 35 str. taikymo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F358644 jam buvo surašytas 2011 m. spalio 21 d., o nuobaudos paskyrimo terminą iki 2012 m. spalio 21 d. teismas pratęsė tik 2012 m. birželio 12 d., kas pripažintina įstatymo nustatyto termino praleidimu. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos (......).

ATPK 35 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos (...).

ATPK 35 str. 4 d. nustatyta, jog kad tais atvejais, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 128 str. 2 d. R. K. atžvilgiu buvo nutraukta (b.l.24-27). Vilniaus apygardos teismas 2012-01-13 nutartimi patenkino Komisariato skundą bei panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2011-11-17 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme (b.l.44-46). Todėl konstatuotina, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2012-06-12 nutarimu nuobaudos paskyrimo terminą pratęsė, nepažeidęs termino, t.y. nepraėjus 6 mėnesiams nuo pirminio apylinkės teismo nutarimo panaikinimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-07-09 nutarimą R. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento (dėl jam policijos pareigūnų sąmoningo neveikimo, neinformuojant jo apie laikino leidimo nebegaliojimą ir kt.), neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.