- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-444-259/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- D. A. G.
Procesinio dokumento kategorija 128.2, 128.19, 121.14, 122.4
2008 m. balandžio 10 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. A. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 nutarties civilinėje byloje Nr.2-487-59/2008 kuria nutraukta civilinė byla Nr.2-487-59/2008 ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-02-13 pažyma Nr.R4-788 (b.l.65-66) priklauso jo tėvui D. G. , mirusiam 1952-08-14, įrašo Nr.106; nuosavybės teisės atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. G. , gim. 1878 m., nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) papildomai bendrai valdomame 23 ha žemės sklype Nr.23, valdė 1 ha žemės sklypą; atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą terminą Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą ir dokumentus atkurti nuosavybės teisę į jo tėvo D. G. papildomai iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 1 ha dirbamos žemės, bendrai valdomame 23 ha žemės sklype Nr.23.
Alytaus rajono apylinkės teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių svarbias priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą ir dokumentus atkurti nuosavybės teisę į jo tėvo D. G. papildomai iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta priežastis, jog ta aplinkybė, kad jo motina draudusi kreiptis dėl nuosavybės teisiės atstatymo į žemę, negali būti pagrindu atstatyti praleistą terminą, todėl praleisto įstatymu nustatyto termino neatnaujino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad paties pareiškėjo reikalavimas iš pradžių pripažinti jo tėvui nuosavybės teise valdžius 1 ha žemės, o vėliau tik į 0,3030 ha žemės parodo, kad pareiškėjas nežino tikslaus žemės sklypo dydžio, o kartu patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas pretenduoja į jam nepriklausantį žemės sklypą. Teismui pateiktame 2007-05-18 sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte (b.l.68-69) nurodomas tik 0,3030 ha ploto žemės sklypas, todėl teismas padarė išvadą, kad prašomas nustatyti juridinis faktas, tai tas pats valdytas 0,2727 ha ploto sklypas ir D. G. nuosavybės teise kito, papildomo žemės ploto neturėjo. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2007-04-20 sprendimu (c.b. Nr.2-503) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad savininkas V. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1 ha ploto žemės sklypą, kuris yra toje pačioje vietoje kaip ir pareiškėjo pageidaujamas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad abu pareiškėjo prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai (tiek pažymos R-4-788 priklausomybės, tiek žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktų nustatymas) pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukurs, todėl, vadovaudamasis LAT 2005-12-29 nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" bei CPK 293 str. 1 p., civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. A. G. nesutiko su teismo nutartimi, prašė nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:
1) teismas netinkamai taikė ir aiškino CK nuostatas, reguliuojančias nuosavybės teisės aspektus, taip pat LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuostatas, ko pasėkoje buvo priimta nutartis, pažeidžianti CPK 270 str. 4 d., prieštaraujanti LAT apžvalgos „Dėl įstatymų, nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarkos, taikymo teismų praktikoje" nuostatoms. Skundžiamoje nutartyje nukrypstama nuo pareiškime išdėstytų reikalavimų, neaišku, kokiu tikslu ir kokiomis teisinės normomis vadovaujantis aptariami nieko bendro su pareiškėjo reikalavimais neturintys aspektai (aptariami anksčiau kitose civilinėse bylose teismų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl žemės valdymo kituose žemės sklypuose, kurie su šiuo žemės sklypu nieko bendro neturi ir pan.);
2) pareiškimas pateiktas vadovaujantis CPK 444 str. 1 d. 5 p., kadangi prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, o pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinį faktą, bei negali ne teismo tvarka gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (LAT Senato 2005-12-29 nutarimas Nr.56, CPK 445 str.). Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė LAT Senato 2005-12-29 nutarimo Nr.56 nuostatas (1.1. ir 1.3. punktus), neturėdamas jokio teisinio pagrindo, konstatavo, kad abu prašomi nustatyti juridiniai faktai (tiek pažymos R-4-788 priklausomybės, tiek žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktų nustatymas) pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukurs. Todėl byla, vadovaujantis CPK 293 str. 1 p., buvo nutraukta neteisėtai;
3) teismo išvada, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido įstatyme numatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į jo pretenduojamą žemės sklypą bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, nepagrįsta, kadangi pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, įrodančius, kad įstatymo nustatytą terminą jis praleido dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių - dėl ligos, medikų diagnozuotos kaip sunkios, dėl kurios jis ilgai gydėsi stacionare bei ambulatoriškai, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 p., praleistas terminas turėtų būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas taip pat nevykdo ir tuo pažeidžia Atkūrimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostatas, nesilaikydamas nustatytų terminų;
4) teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (Žemės tvarkymo departamento 1933-11-17 raštą Nr.35940 (prijungtos c.b.Nr.2-753-09/2001 b.l.5-6), Lietuvos valstybinio archyvo 1991-10-29 pažymėjimą Nr.874-G (prijungtos c.b.Nr.2-753-09/2001 b.l.12) ir kt., liudytojų J. P. ir S. K. parodymus (b.l.105)), iškreipė įrodymų esmę, tokiu būdu atimdamas galimybę pareiškėjui pasinaudoti lygiomis procesinėmis teisėmis, kaip tai buvo daroma kitais atvejais, kai buvo nustatinėjami analogiški juridiniai faktai;
Žemesnės instancijos teismas
5) teismas nepagrįstai vadovaujasi Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-503, kadangi teismo nurodomoje civilinėje byloje juridinis faktas buvo nustatinėjamas nesant jokių archyvinių dokumentų, o tik vadovaujantis liudytojų parodymais. Šie liudytojų parodymai, kaip vieninteliai įrodymai, kurių pagrindų teismas nustatė juridinį faktą, teismo nebuvo vertinami kritiškai. Todėl nesuprantama, kodėl tiek pareiškėjo, tiek V. M. civilinėse bylose nustatinėjant analogišką juridinį faktą, to paties teismo ir tokia pačia sudėtimi, priimtas teismo sprendimas kardinaliai skiriasi. Iš to darytina prielaida, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, nustatinėdamas juridinį faktą pagal pareiškėjo prašymą, buvo šališkas;
6) teismo teiginys, kad pareiškėjas pretenduoja į tą patį sklypą, kuris paskirtas V. M. , neatitinka tikrovės, kadangi žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, yra neužimtas, ką patvirtina byloje esantis 2007-05-18 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija su atskiruoju skundu nesutiko, nurodė, jog teismo nutartis yra pagrįsta dėl šių motyvų:
1) pareiškėjas nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių svarbias priežastis, dėl kurių buvo praleistas įstatymu nustatytas terminas, todėl šis terminas negalėjo būti atnaujinamas, o tuo pačiu pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negalėjo sukelti teisinių pasekmių, todėl civilinė byla nutraukta pagrįstai;
2) teismas nepažeidė LAT 2005-12-29 nutarimo Nr.56, priešingai - tinkamai juo vadovavosi ir taikė, o kadangi įstatymu nustatytas terminas negalėjo būti atnaujintas ir pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negalėjo sukelti teisinių pasekmių, civilinę bylą CPK 293 str. 1 p. pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme, teismas nutraukė pagrįstai;
3) pareiškėjas pageidavo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad papildomai valdė 1,0 ha dirbamos žemės, kuri buvo bendrame 23,5463 ha miško masyve, tačiau pagal liudytojų parodymus, taip pat teismui pateiktame 2007-05-18 sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte nurodomas tik 0,3030 ha ploto žemės sklypas. Todėl galima daryti išvadą, kad prašomas nustatyti juridinis faktas, tai tas pats valdytas 0,2727 ha ploto sklypas, nurodytas Žemės tvarkymo departamento 1933-11-17 dokumente Nr.35940, ir D. G. nuosavybės teise papildomo žemės ploto neturėjo. Šioje civilinėje byloje apklausti liudytojai patvirtino minėtame dokumente nurodytus faktus, be to, tai, kad pareiškėjo noras nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo tėvas valdė 1 ha žemės bendrame miško sklype, yra nepagrįstas, atskirajame skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas;
Žemesnės instancijos teismas
4) Alytaus rajono apylinkės teismas 2007-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-503 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad savininkas V. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,0 ha ploto žemės sklypą, kuris yra toje pačioje vietoje kaip ir pareiškėjo pageidaujamas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. G. nuosavybės teises papildomai valdė žemę;
5) Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į beveik visą jam tenkančią jo tėvo nuosavybės teise valdytą žemę, pareiškėjui liko atkurti nuosavybės teises tik į 0,0519 ha žemės dalį. Alytaus apskrities viršininko 2007-07-31 įsakymu Nr.11-Ž-1874 patvirtintoje Piliečių, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Alytaus mieste, patikslintoje eilėje pareiškėjas įtrauktas 17 numeriu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas dalinai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-02-13 pažyma Nr.R4-788 priklauso jo tėvui D. G. , mirusiam 1952-08-14, įrašo Nr.106; nuosavybės teisės atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. G. , gim. 1878 m., nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) papildomai bendrai valdomame 23 ha žemės sklype Nr.23 valdė 1 ha žemės sklypą; atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą terminą Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą ir dokumentus atkurti nuosavybės teisę į jo tėvo D. G. papildomai iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 1 ha dirbamos žemės, bendrai valdomame 23 ha žemės sklype Nr.23 (b.l. 49-53). Nagrinėjant bylą Alytaus rajono apylinkės teisme, 2008 01 10 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas savo reikalavimą palaikė, patikslino, kad D. G. , gim. 1878 m., nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) be kitos žemės papildomai bendrai valdomame 23 ha žemės sklype Nr.23, valdė galimai 0,30 ha žemės sklypą, jis tiksliai nežino, kokio dydžio žemės sklypą turėjo tėvas, todėl ir buvo pirminiame pareiškime nurodęs, kad 1 ha (b.l. 103).
Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje sprendė, kad pareiškėjo prašomas atstatyti terminas pateikti įgaliotai intitucijai dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleistas be svarbios priežasties, todėl nėra pagrindo terminui atnaujinti, o kadangi prašomi nustatyti pareiškėjo juridiniai faktai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukurs, todėl civilinę bylą LR CPK 293 str. 1 punkto pagrindu nutraukė.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą (LR CPK XXVI skyrius), be to, teismo skundžiamos nutarties išvados prieštarauja pareikštų reikalavimų turiniui ir esmei. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto atskirojo skundo motyvais, jog Alytaus rajono apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, ko pasėkoje buvo priimta nutartis, neatitinkanti LR CPK 270 str. 4 daliai, prieštaraujanti LAT apžvalgos „Dėl įstatymų, nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarkos, taikymo teismų praktikoje" nuostatoms, taip pat sutinka su kundo motyvu, kad prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, o pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinį faktą, bei negali ne teismo tvarka gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvu, jog nagrinėjama byla, vadovaujantis CPK 293 str. 1 p., buvo nutraukta neteisėtai (skundo 1, 2 punktai).. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl procesinės teisės normų pažeidimo buvo neteisingai išnagrinėta byla, priimta teismo nutartis todėl naikintina. Kadangi byloje yra nustatytos visos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės ir surinkti reikiami įrodymai, o pirmosios instancijos teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo pareikšti reikalavimai atmestini (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 dalį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises įgaliotai institucijai yra pateikti iki 2001-12-31, o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai pateikti iki 2003-12-31. Piliečiams, praleidusiems minėtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nenurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis teismas gali pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti jo teises. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje pagrįstai , vadovaudamasis jam suteikta diskrecijos teise bei teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažino termino praleidimo priežastimis nesvarbiomis pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad jis 2002 metais susirgo sunkia liga ir tai sutrukdė jam laiku pateikti prašymą atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą. Byloje esantys išrašai iš gydymo įstaigų medicinių dokumentų liudija, kad pareiškėjas nuo 2002 metų serga lėtinėmis ligomis (b.l. 70-73), tačiau pats negalavimo faktas savaime nesudaro pagrindo atnaujinti kelerius metus praleisto prašomo atnaujinti termino. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir neįrodė, kad jis dėjo pastangas įstatymo nustatytu laiku pateikti reikiamus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkųrimo, tačiau dėl ligos ar kitų priežasčių jamtai nepavyko padaryti. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta atskirojo skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą pareiškimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti (skundo 3 p.) Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad pagrindo terminui atnaujinti nėra, tačiau sprendžia, kad toks pareiškėjo prašymas yra atmestinas priimant dėl to teismo sprendimą, o ne nutraukiant bylą nutartimi (LR CPK 265 str.2 d., 270 str. 5 d.1 p.)
Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą LR CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjamos teisme tada, jeigu yra visos LR CPK 444, 445 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Tos sąlygas yra tokios: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumento, kuris patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą, kad byla būtų nagrinėjama teisme. Nesant bent vienos šių aplinkybių byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjama teisme. Minėtų sąlygų egzistavimas teismo patikrinamas vykdant LR CPK 447 straipsnį. Pagal LR CPK 447 straipsnį teismas turi patikrinti, ar pareiškime nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 447 straipsnio 1 punktas). Vykdant šią nuostatą patikrinama, ar egzistuoja sąlyga, kad nuo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktame pareiškime buvo nurodyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktas reikalingas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Tai susiję su asmens turtinėmis teisėmis, todėl atitinka CPK 444 straipsnio 1 dalį ir 447 straipsnio 1 punktą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktas pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme yra nepagrįsta.
Be to pagal CPK 447 straipsnio 2 ir 3 punktus teismas turi patikrinti, ar pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ir įrodymai patvirtinantys, kad negalima gauti ar prarastų dokumentų atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas teismui pateikė duomenis, jog Alytaus apskrities ipotekos įstaigos dokumentai ir Alytaus apskrties miesto savivaldybės ir notariniai dokumentai yra nepilnai išlikę ar archyvui saugoti neperduoti (prijungta byla Nr.2-753-09/2001, b.l. 12). Todėl spręstina, jog pareiškėjas įrodė, kad negali kita nei teismine tvarka gauti duomenis apie tėvo valdytą iki nacionalizavimo žemės sklypą (be dokumentuose minimo 0, 2727 ha ploto) (duomenys neskelbtini) papildomai bendrai valdomame 23 ha žemės sklype Nr.23.
Teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties išvados, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis žemės valdymo nuosavybės teise faktas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl byla nenagrinėtina teisme, yra nepagrįstos. Teismui nustačius pareiškėjo prašomą faktą, jog jo tėvas valdė nuosavybės teise 1 ha ar kito dydžio žemės sklypą, tai būtų įstatyminis pagrindas atkurti nuosavybės teises pareiškėjui į tą žemės sklypą LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje pagrįstai ir teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog jo tėvas valdytų iki nacionalizavimo 1 ha ar 0, 30 ha ploto žemės sklypą (be dokumentuose minimo 0, 2727 ha ploto) (duomenys neskelbtini) bendrai su kitais asmenimis valdomame 23 ha žemės sklype Nr.23. Teismas skundžiamoje nutartyje aptarė surinktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, pagrindė, kodėl jais nesivadovauja, tačiau priėmė neteisingą sprendimą bylą nutraukti. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo prašymas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 177 str., 178 str.). Išlikusiuose byloje pateiktuose archyvų dokumentuose (b.l. 14, 15, 99, prijungtos c.b.Nr.2-753-09/2001 b.l. 5, 12) nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo tėvas D. G. valdytų iki nacionalizavimo 1 ha ar 0, 30 ha ploto žemės sklypą (be dokumentuose minimo 0, 2727 ha ploto) (duomenys neskelbtini) bendrai su kitais asmenimis valdomame 23 ha žemės sklype Nr.23. Nagrinėjant bylą Alytaus rajono apylinkės teisme teismo posėdžio metu liudytojų J. P. , S. K. parodymai (b.l. 105) nenuoseklūs, neišsamūs, iš šių parodymų nėra galimybės spręsti apie pareiškėjo tėvo turėtos iki nacionalizavimo žemės buvimo vietą ir plotą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė prašomo nustatyti juridinio fakto buvimo (LR CPK 178 str., 185 str.), todėl prašymas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 444 straipsnio 4 punktą gali būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad teisę nustatantis dokumentas priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-02-13 pažyma Nr.R4-788 (b.l.65-66) priklauso jo tėvui D. G. . Pareiškėjas įrodinėjo, kad minėtoje pažymoje ir pareiškėjo tėvo vardas nurodomas “Donius”, o tėvo gimimo metrikų išraše, civilinė būklės akto įraše, tėvo mirties liudijime nurodomas vardas “Dionyzas”. Tokio fakto nustatymas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels, nes ne Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-02-13 pažymos Nr.R4-788 pagrindu pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į 1 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) . Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-02-13 pažymoje Nr.R4-788 minimi žemės sklypai pareiškėjui ir jo motinai yra grąžinti atkuriant nuosavybės teises pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
atskirąjį skundą patenkinti dalinai.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 nutartį.
Priimti byloje naują sprendimą, pareiškėjo D. A. G. pareiškimą atmesti.