- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-06
- Bylos Nr.
- 2-503
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurostat V“, "Eurostat V" Vilnaius apskrities viršininko administracija
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, S. B., A. L., J. S., A. F.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybei, S. B., A. L., J. S., A. F., VIlnaius miesto savivaldybė
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurostat V“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-256-44/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurostat V“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, S. B. , A. L. , J. S. , A. F. dėl įpareigojimo išnuomoti žemės sklypą ir atlikti kitus su šiuo įpareigojimu susijusius veiksmus.
Aprašomoji dalis
Nustatė
Žemesnės instancijos teismas
3Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 23 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Eurostat V“ ieškinį dėl įpareigojimo išnuomoti žemės sklypą ir atlikti kitus su šiuo įpareigojimu susijusius veiksmus.
Šalies argumentai
4Ieškovas UAB „Eurostat V“ pateikė apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo, kurį apmokėjo 1 000 Lt žyminiu mokesčiu ir prašė atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad yra sunki ieškovo turtinė padėtis, turimų pinigų nepakanka žyminiam mokesčiui sumokėti. Be to vykdydamas ginčo sutartį ieškovas pervedė į valstybės ir savivaldybės biudžetus 231 676 Lt, tačiau žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas negalėjo naudotis išsinuomotu sklypu ir negalėjo gauti pajamų, todėl neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Žyminio mokesčio dalį ieškovas apmokėjo iš skolintų lėšų, daugiau skolintis neturi galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
5Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovo UAB „Eurostat V“ prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė, nustatė terminą likusiai 6 051,88 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti. Teismas nutartyje nurodė, kad prašyme atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nėra pakankamai įrodymų patvirtinančių sunkią ieškovo turtinę padėtį, ieškovas nepateikė duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalaujamas žyminio mokesčio dydis nėra didelis kaip juridiniam asmeniui. Dėl šių aplinkybių teismas laikė, kad nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ir nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 80 str. 4 d., 306 str. 3 d., 316 str.).
Šalies argumentai
6Ieškovas UAB „Eurostat V“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad nėra pakankamai lėšų sąskaitose žyminiam mokesčiui sumokėti. 1996 metų kovo – gegužės mėnesiais į valstybės biudžetą buvo pervesta 231 676 Lt, nuomos sutartis iki šiol nesudaryta ir ieškovas negali išsinuomotame sklype vykdyti veiklos ir gauti pajamų. Įstatymas žyminio mokesčio atidėjimą sieja su turtine asmens padėtimi, o ne su mokėtino mokesčio dydžiu, kaip kad nurodė teismas. Todėl teismo argumentas, kad reikalaujamas žyminis mokestis, kaip juridiniam asmeniui, yra nedidelis, nepagrįstas. Pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas neturi lėšų sumokėti žyminiam mokesčiui.Aplinkybė, kokiu materialiniu turtu disponuoja asmuo neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Nes nesprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, o sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Apeliaciniam skundui pateikti nustatytas 30 dienų terminas, todėl akivaizdu, kad neįmanoma palankiomis sąlygomis perleisti turimą turtą ir sumokėti žyminį mokestį. Pasiskolinti pinigų ieškovas neturi galimybės. Formalūs teismo argumentai nepagrįstai riboja ieškovo teisę pateikti apeliaciją ir ginti savo teises. Tokie ribojimai negali būti kliūtimi pasinaudoti teismine gynyba.
Motyvuojamoji dalis
7Atskirasis skundas tenkintinas.
8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LAT CBS 2000 m. gegužės 10 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-522/2000, kategorija 40).
9Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
10Žyminis mokestis – tai įstatymo nustatyta suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis (be kitų funkcijų) atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.
11CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. CPK 84 straipsnis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Prašymas turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
12Aiškinant ir taikant CPK 84 straipsnio normą turi būti atsižvelgiama į šios normos tikslą. Tai ypač svarbu turint omenyje tai, jog žyminio mokesčio atidėjimo institutas skirtas užtikrinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą. Skirtingai nei dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu (LApT CBS 2001-09-12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2001 m.; bylų kategorija 90).
13Iš bylos medžiagos matyti (II T., b.l. 108) matyti, kad apeliantas sumokėjo dalį žyminio mokesčio 1000 Lt, apelianto sąskaitoje banke yra 30,98 Lt, kasoje grynųjų pinigų yra 1229,64 Lt, iš kurių 1000 Lt apeliantas sumokėjo kaip dalį žyminio mokesčio, mokėtino pateikiant apeliacinį skundą. Iš šių aplinkybių matyti, kad kreipimosi į teismą apeliacine tvarka metu apelianto materialinė padėtis yra sunki. Išdėstytos aplinkybės ir motyvai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatidėdamas apeliantui mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, nepakankamai atsižvelgė į suteikiamą realią galimybę asmeniui kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtinas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.) bei byla grąžintina pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Nutarė
15Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
16Atidėti ieškovui UAB „Eurostat V“ likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.