Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. D.-U. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Daiva Prunskienė, R. A., D. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolės Daivos Prunskienės (toliau ir antstolė) kontoroje 2019 m. lapkričio 20 d. gautas pareiškėjos D. D.-U. (toliau ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti antstolės Daivos Prunskienės 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymą Nr. 0068/02/00794SD-1180 vykdomojoje byloje Nr. 0068/02/00794. Nurodo, kad antstolė Daiva Prunskienė 2019-11-12 priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0068/02/00794, kuriame savo iniciatyva, be pareiškėjos sutikimo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-07-10 vykdomajame rašte Nr. 2-537-16/2002 nurodytą išieškotoją (pareiškėją) pakeitė į išieškotoją R. A.. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. kovo 4 d. sprendimu iš D. A. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui R. A. iki jo pilnametystės (2019 m. kovo 16 d.), 2002-07-10 vykdomajame rašte Nr. 2-537-16/2002 nurodyta išieškotoja yra pareiškėja, R. A. mama. Išlaikymo įsiskolinimo suma iki sūnaus pilnametystės sudaro 4 887,10 Eur. Iki vaiko pilnametystės jo išlaikymui buvo skirtos tik pareiškėjos asmeninės lėšos, todėl įsiskolinimas dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nevykdymo yra susidaręs jai, o ne sūnui. Dėl to vykdomojoje byloje pareiškėja turi likti kreditore. Pareiškėja reikalavimo teisių sūnui nėra perleidusi ir nėra pateikusi sutikimo, kad būtų pakeistas išieškotojas.

Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Prunskienė 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė nagrinėti teismui. Nurodoma, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys, sulaukę pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Vykdant vykdomąją bylą Nr. 0068/02/00794 2019-11-11 gautas pareiškėjos vaiko R. A., sulaukusio pilnametystės, prašymas pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Antstolė 2019-11-12 patvarkymu Nr. SD-1180 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pareiškėją pakeitė išieškotoju R. A.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, vykdomosios bylos Nr. 0068/02/00794, bei suinteresuoto asmens antstolės patvarkymo dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso tvarka. Dėl to byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Dalyvaujantiems asmenims išsiųsti į bylą procesiniai dokumentai, pasiūlyta pateikti atsiliepimus. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Daiva Prunskienė vykdo priverstinį išlaikymo nepilnamečiam D. D.-U. ir D. A. sūnui R. A. skolos išieškojimą iš D. A. išieškotojai D. D.-U., vykdomosios bylos Nr. 0068/02/00794, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. kovo 4 d. sprendimo, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nutartimi. Išlaikymas priteistas iki R. A. pilnametystės. R. A. pilnametis tapo 2019 m. kovo 16 d. Antstolės Daivos Prunskienės kontoroje 2019 m. lapkričio 12 d. gautas R. A. prašymas pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0068/02/00794, t. y. motiną D. D.-U. į pilnametystės sulaukusį vaiką R. A. (v. b. l. 383-384). Antstolė Daiva Prunskienė skundžiamu 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese išieškotoją D. D.-U. pakeitė išieškotoju R. A. (v. b. l. 383-384).

Pareiškėja nesutikimą su antstolės 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese grindžia tuo, kad antstolis išieškotoją vykdymo procese pakeitė išieškotoju R. A. savo iniciatyva ir be jos sutikimo, kad išlaikymo skola dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo yra susidariusi pareiškėjai, o nei R. A. Teismas nagrinėja bylą skundo reikalavimų ribose.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame kodekse numatyta tvarka. Teismas pažymi, kad įstatyme nėra numatyta, jog išieš vykdomojoje byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo būtų reikalingas pradinio išieškotojo (vieno iš) sutikimas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjos skundo argumentai, kad antstolė skundžiamą patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese priėmė be teisėto pagrindo.

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisės (CK 1.112 str. 1 d.). Vaikų ir tėvų turtas yra atskiras, t. y. vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iš jų šį turtą tvarko uzufrukto teise (CK 3.185 str.). CPK 38 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą civiliniame procese yra jų tėvai. Vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia ir tėvai netenka teisės tvarkyti nepilnamečių turto (CK 3.191 str. 3 p.). Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams, todėl išlaikymo vykdymo procese sprendžiant klausimą dėl skolos turi būti pakeistas išieškotojas CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų – tėvai vaiko turtą tvarko kaip uzufruktoriai (vaiko atstovai pagal įstatymą). Tėvų ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sąlygų, bet išlaikymas, kaip toks, priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems – vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Prašymą gali pateikti pats vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolė priimdama skundžiamą 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese veikė pažeisdama kompetenciją (ultra vires). Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 513 straipsniais teismas

nutaria:

Pareiškėjos D. D.-U. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.