Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-06-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-144-882/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-15
Bylos Nr.
II-144-882/2018
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00493-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
AN byla Nr. II-144-882/2018
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00493-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J.,Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus atstovui A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2018-04-15 nutarimo Nr. 40-ANR_N-2945-2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2018-04-15 nutarimu Nr. 40-ANR_N-2945-2018 R. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2018-04-14 23.41 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,54 promilių girtumas) pasirodė viešoje vietoje, negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę. R. J. už tai paskirta administracinė nuobauda – 60 EUR bauda.

2018-05-09 Šiaulių apylinkės teisme gautas R. J. skundas dėl Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2018-04-15 nutarimo Nr. 40-ANR_N-2945-2018, kuriame nurodyta, kad jis su šiuo sprendimu nesutinka, mano, kad jam bauda paskirta nepagrįstai, nurodyto nusižengimo jis nepadarė, sutinka, kad buvo išgėręs alkoholio, tačiau jis galėjo savarankiškai paeiti ir orientavosi aplinkoje, prašo sprendimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi jis savo elgesiu tąkart neįžeidė ir negalėjo įžeisti aplinkinių žmonių orumo bei dorovės. Skunde R. J. nurodo, kad buvo sulaikytas 2018-04-14 23.41 val. bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, šio sulaikymo priežastis, kad jis nepastovi ant kojų, nesiorientuoja aplinkoje, pasirodė neblaivus viešoje vietoje, negali savarankiškai paeiti, dėl ko pristatytas į policijos įstaigą ir nubaustas. Tačiau jis jokio nusižengimo nepadarė, buvo bare, kuriame prekiaujama alkoholiu ir ten vartojama. Teiginys, kad jis nepastovėjo ant kojų neteisingas, kadangi jis sėdėjo už stalo, iš už kurio panaudojus jėgą policijos pareigūno buvo grubiai ištrauktas ir nuvilktas į tarnybinį automobilį, todėl ar jis pastovi ant kojų, ar gali savarankiškai paeiti pareigūnas negalėjo matyti. Neteisingas ir kitas teiginys, kad jis nesiorientavo aplinkoje, nes jis nebuvo tiek apsvaigęs, sėdėjo ir bendravo su pažįstamu, prašo išreikalauti iš įvykio vietos vaizdo įrašą, kas ir patvirtintų, anot jo, šio skundo argumentus.

Teisme R. J. laikėsi savo skundo argumentų, prašė jį tenkinti, kad jis nekaltas pilnai įrodo peržiūrėta vaizdo medžiaga. Jis tąkart bendravo su kitu pažeidėju, dėl kurio atvyko apsaugos darbuotojai bei policijos pareigūnai. Nežino konflikto pradžios. Atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvilko iš baro kaip bulvių maišą. Nutarime parašyta, kad jis negalėjo paeiti. Jeigu jis sėdėjo už stalo, tai kaip pareigūnai nustatė, kad jis griuvinėjo. Jis tik laiptais sunkiai ėjo, kai jį stūmė, jis bandė įsikibti, kad nenugriūtų. Daugiau normaliai ėjo. Prašė nutarimą ir nuobaudą panaikinti. Asmeniškai į pareigūnus tada jis visai nesikreipė. Nei vienos replikos jiems neišsakė asmeniškai. Pareigūnai prie kompanijos jį paėmė ir nuvežė į nuovadą. Galbūt jis užgavo pareigūnų ambicijas, kad kažkoks „alchašas“ sėdi ir kalba. Bet tai nereiškia, kad galima žmogų čiupti ir vilkti. Pareigūnas nieko neperspėdamas jam pasakė „tu važiuosi kartu“. Tada jis pareigūnams tik išsakė nuomonę, kaip žmogus sėdintis bare gali būti nepageidaujamas. Tačiau pareigūnai dėl to jo atžvilgiu pasielgė netinkamai.

Teisme apklaustas liudytojas V. D. (pareigūnas) parodė, kad 2018 m. balandžio 14 d. apie 00.00 val. gavo pranešimą, jog įkyrus pilietis nepasišalina iš patalpų, trukdo dirbti barmenei. Nuvykus į vietą rado 4 apsaugos darbuotojus ir vieną stovintį pilietį. Tuo metu bendraujant ir aiškinantis visą situaciją, prie staliuko sėdėjo 4 vyriškiai ir vienas iš jų pradėjo jiems mėtyti replikas. Jis sakė, kokiu pagrindu, kodėl norite jį išvežti, jis nieko nedaro, kokią jūs turite teisę. Atsakė jam nebekalbėti, nemėtyti replikų, nes yra neblaivus ir bus pasikviestas į policijos komisariatą. Vyriškis sakė, kad jis bare ir gali gerti. Tuo pokalbį ir baigė. Kolega baigė bendrauti su tuo piliečiu, dėl kurio buvo atvykę. Jį išsivedė pro duris, jis taip pat buvo prie durų, tada vyriškis sėdintis prie to staliuko vėl kažką pasakė, jis grįžo ir jį išsivedė, kadangi jį buvo perspėjęs, kad tokių veiksmų neatlikinėtų. Buvo neblaivus viešoje vietoje ir garsiai reiškė savo nepasitenkinimą jų (pareigūnų) veiksmais. Orientacija buvo tokia, jie iš kalbos suprato, kad jis neblaivus. Jeigu vyriškis yra blaivus, jaučia, kur jis yra, kad kažką daro ne taip jis tikrai supras. Pareigūnai atliko savo darbą, o jis kišosi į jų darbą, jis nesiorientavo, kur jis randasi ir su kuo bendrauja. Jie visada pasako, jeigu kas nors negerai ir jeigu jie daro kažką ne taip, yra tvarka ir yra teisė apskųsti jų veiksmus. Kai pakėlė, jis (R. J.) susvirduliavo, jį turėjo vesti. Jis sėdėjo, jį turėjo pakelti, kad atsistotų. Prieš tai jį buvo perspėjęs kelis kartus. Jeigu nieko daugiau nebūtų pasakęs, jo būtų ir neišsivedę. Iš kalbos suprato, kad jis išgėręs ir neorientuotas aplinkoje. Jis nėjo tiesiai. Jį pristatė į policijos komisariatą. Protokolą surašė ne jis. Byloje esantį tarnybinį pranešimą tvirtina, surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis. Mano, kad R. J. buvo pagrįstai pristatytas į policiją. Jie jam liepė nesikišti į jų darbą, tačiau jų perspėjimo nesuprato ir toliau garsiai reiškė pretenzijas. Jiems jis pasakė, kad neturi teisės jo (kito pažeidėjo, dėl kurio ir atvyko) sulaikyti, liepė patikrinti jo girtumą, reiškė pretenzijas, kokiu pagrindu jį sulaiko. Visas šias pretenzijas reiškė ir kalbėjo į jų (pareigūnų) pusę atsisukęs. R. J. nepažįsta, asmeniškumų ir piktumų neturi. Be jo prie staliuko sėdėjo dar 3-4 vyriškiai. Tiksliai nepamena, bet vienas vyrukas jam sakė „tu nesikišk“. Mano, kad žmogus atėjęs išgerti neturi pažeisti viešosios tvarkos ir netrukdyti kitiems. Girtumą jam nustatė pristačius į komisariatą. Išvedant iš baro, jis svirduliavo, jeigu jį būtų paleidę, jis būtų nugriuvęs, todėl jo ir nepaleido. Taigi patvirtina, kad R. J. būdamas bare, viešoje vietoje, būdamas neblaivus, garsiai reiškė savo emocijas, pretenzijas, trukdė jiems, pareigūnams, atlikti savo darbą ir tai darė prie kitų aplinkinių, pašalinių žmonių.

Teisme apklaustas liudytojas G. B. (pareigūnas) parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad yra nepageidaujamas asmuo. Nuvykus į vietą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo apsaugos darbuotojai ir barmenė. Tai buvo 2018 m. balandžio 14 d., apie 12 val. nakties. Jie aiškinosi įvykio aplinkybes, kai staiga prie stalo sėdinčių 4-5 asmenų vienas vyriškis pradėjo mėtyti replikas, garsiai kalbėti. Jis buvo perspėtas, kad netrukdytų dirbti. Vienas iš sėdinčių vyriškių jam (R. J.) pasakė „netrukdyk dirbti policijai“. Tas kitas asmuo, dėl kurio atvažiavo, su juo aiškinosi, kad jis bare nepageidaujamas, kad jis turi atlaisvinti patalpas, tačiau jis jų reikalavimų nevykdė ir buvo sulaikytas. Jiems beišeinant, R. J. vėl pradėjo jiems mėtyti replikas, tada išsivedė ir jį. Beišeinant jiems metė replikas ir jo kolega sugrįžo bei jį sulaikė. Pastarasis buvo neblaivus. Jutosi, kad yra nerišli kalba. Nuvežė į policijos komisariatą ir ten buvo nustatytas girtumas, kažkur po 15-20 minučių. Matė kaip kolega jį vedė. R. J. nesiorientavo aplinkoje, buvo viešoje vietoje ir turėjo elgtis tolerantiškai. Jeigu kolega jau vedė, mano, kad jis negalėjo savarankiškai paeiti. Pats tuo metu buvo ties išėjimu iš patalpos su kitu vyriškiu. R. J. šnekėjo nerišliai ir jautėsi, kad žmogus neblaivus, iš jo intonacijos, iš jo bendravimo. R. J. sakė žodžius suprantamai, jo nerišlumas pasireiškė tuo, kai žmogus kalba ir jaučiasi, kaip pinasi liežuvis. Jie jį perspėjo, kad nusiramintų vieną kartą, po to jiems jau metė repliką, o prieš išeinant metė antrą kartą ir kolega sugrįžo bei jį sulaikė. Mėtydamas replikas R. J. žiūrėjo tiesiai į juos, jo pasisakymai buvo nukreipti būtent jiems, pareigūnams. R. J. sakė, kad jie neteisėtai sulaiko asmenį, garsiai kalbėjo. Asmeniškai šio asmens nepažinojo, jokių konfliktų nėra buvę. Be jo dar sėdėjo keli asmenys, nei vienas asmuo nesakė nieko, tik jis vienas replikavo. Trukdė bendrauti su kitu asmeniu, aiškintis situaciją. Net kiti piliečiai pradėjo jį raminti ir tildyti. Taip, jo elgesys galėjo kitiems asmenims, sėdintiems bare, sukelti neigiamas emocijas. Vedant į tarnybinį automobilį, mano, kad jis (R. J.) vienas savarankiškai nebūtų paėjęs, būtų nugriuvęs.

Pagal teismo pareikalavimą gautas, peržiūrėtas ir įvertintas įvykio vietos vaizdo įrašas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, nešališkai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad R. J. pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, veika kvalifikuota teisingai ir abejoti jo kalte nėra pagrindo.

ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „ ..., neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo, šiuo atveju ir baro darbuotojų bei policijos pareigūnų darbo.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. neigia savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau iš byloje esančių duomenų, tiksliau į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų V. D. bei G. B. – parodymų, bei filmuoto vaizdo įrašo matyti, jog jie neginčytinai patvirtina, kad R. J., būdamas neblaivus ir viešoje vietoje, t. y. bare, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kitų pašalinių žmonių akivaizdoje, nesiorientavo aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad jis pirmas ir garsiai pradėjo reikšti nepasitenkinimą bei pretenzijas atvykusių policijos pareigūnų darbu, dėl to buvo įspėtas kelis kartus, t. y. nutraukti savo neteisėtą veikimą, tačiau R. J. į tai nereagavo ir toliau akivaizdžiai pareigūnams reiškė pretenzijas, apeliuojant į jų galimai netinkamai atliekamą darbą, bei 2018-04-14 23.36 val. laiku R. J. buvo sulaikytas, t. y. pareigūno pakeltas nuo stalo ir svirduliuojantis išvestas iš baro į tarnybinį automobilį (vaizdo medžiagos įrašas). Šis vaizdo įrašas patvirtina ir tai, kaip vienas iš baro lankytojų, sėdėjęs prie to paties staliuko, beveik priešais patį R. J., rankų judesiais ir žodžiais R. J., kuris tuo metu demonstratyviai bendravo su pareigūnais, kažką aiškino, anot pareigūnų, jie girdėjo kaip šis žmogus (pašalinis baro lankytojas) jį ramino, liepė jam liautis, sakė „tu nesikišk“. Jog R. J. negalėjo savarankiškai paeiti įrodo ne tik pareigūnų parodymai, jog išvedant jį iš baro, jis svirduliavo, jeigu būtų paleidę, jis galimai būtų ir nugriuvęs, todėl jo ir nepaleido, bet tai akivaizdžiai matyti ir iš vaizdo įrašo medžiagos, kaip R. J. lipdamas laiptais nelaiko pusiausvyros, sunkiai ir beveik 180 laipsnių kampu kryžiuoja abi kojas, už pečių prilaikomas vedamo policijos pareigūno, matyti, kaip pareigūnas taikosi prie R. J. kojų judesių, kad tik jo nepaleistų ir šis nenugriūtų, bei nuo laiptų toliau į tarnybinį automobilį R. J. neina savarankiškai, akivaizdžiai svirduliuoja, yra prilaikomas pareigūno. Kad R. J. buvo neblaivus, tai patvirtina ir jam policijos komisariate nustatytas 1,54 promilių girtumas, patikrintas po maždaug 10-15 min. nuo įvykio laiko, vadinasi, įvykio laiku promilių jo organizme galėjo būti ir daugiau, kas tik pagrindžia jo neblaivumo aplinkybės buvimo faktą įvykio metu.

R. J. skundo argumentų nepatvirtino nei teisme apklausti policijos pareigūnai, jų nuoseklūs ir išsamūs paaiškinimai, nei rašytinė bylos medžiaga, nei teismo išsireikalautas įvykio vietos vaizdo įrašas. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, būtų susipykę su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, bei galėtų jį apkalbėti. Todėl teismas jų nurodytas aplinkybes, vertina, kaip svarbias ir pagrindžiančias faktą, kad R. J. padarė administracinį nusižengimą.

Taigi byloje nebuvo surinkta ar nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad R. J. administracinio nusižengimo nepadarė. Teismas neturi pagrindo netikėti byloje surinktais ir nustatytais faktais, o R. J. skunde nurodytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip norą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina byloje ištirtos ir nustatytos aplinkybės, būtent jis viešoje vietoje elgėsi netinkamai ir sudarė nepatogumų kitiems žmonėms, sutrikdant jų įprastą gyvenimo būdą (laisvalaikį, poilsį), taip pat ir baro darbuotojų bei policijos pareigūnų įprastą darbą.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2018-04-15 nutarimas Nr. 40-ANR_N-2945-2018 yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti R. J. skunde išsakytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-646 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2018-04-15 nutarimą Nr. 40-ANR_N-2945-2018 palikti nepakeistą ir R. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Audrius Sadauskas