Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-04-16 · Civilinė byla Nr. 2A-977-601/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-16
Bylos Nr.
2A-977-601/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11449-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
UAB ,,Teledema“
Atsakovas
I. A. S.
Kategorijos
  • 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-977-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11449-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 42.3.; 42.11.3.; 54.1.; 121.18.; 121.21.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) I. A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Teledema“ ieškinį atsakovui I. A. S. dėl nuostolių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Teledema“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo I. A. S. 486,51 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 72 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2012-02-22 su atsakovu I. A. S. buvo sudaryta abonentinė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo lojalumo sutartis Nr. L052044, pagal kurią atsakovas įsipareigojo naudotis paslaugomis iki 2013-04-01. 2013-02-20, nesuėjus sutarties terminui, atsakovas nutraukė sutartį su UAB „Teledema“, perkeldamas numerį į UAB „Omnitel“ tinklą, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Priteisė iš atsakovo I. A. S. 48,65 Lt nuostolių atlyginimo, 7,20 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei UAB „Teledema“.Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys 2012-02-22 sudarė abonentinę viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo lojalumo sutartį Nr. L052044, pagal kurią atsakovas įsipareigojo naudotis paslaugomis iki 2013-04-01. 2013-02-20 atsakovas nutraukė sutartį su UAB „Teledema“, perkeldamas numerį į UAB „Omnitel“ tinklą. Ieškovas prašo atlyginti nuostolius – suteiktas atsakovui nuolaidas. Teismas vertino sutarties sąlygas, pažymėdamas, kad pagal sutarties 7.3 p. abonentas įsipareigojo naudotis ieškovo pagal sutartį teikiamomis paslaugomis visą 9.7 p. nustatytą terminą, t. y. 14 mėnesių. Pagal 9.3 p. atsakovas įsipareigoja naudotis ieškovo paslaugomis visais nurodytais abonentiniais numeriais pateiktomis sąlygomis. Sutarties 9.4 p. nustatyta, kad atsakovas, neįvykdęs 9.3 punkte nustatyto įpareigojimo, privalo grąžinti suteiktas nuolaidas mėnesiniam abonentiniam mokesčiui. Teismas vertino, kad ši sutarties nuostata įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti nuostolius, tokia sutarties sąlyga neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turi būti vykdytina. Teismas įvertinęs, kad atsakovas mokėjo 16,94 Lt abonentinį mokestį, kiekvieną mėnesį jam buvo taikoma 41,3223 Lt nuolaida, atsakovas pažeidė sutartinį įsipareigojimą, sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti 486,51 Lt tiesioginius nuostolius. Tačiau teismas nustatęs, kad tarp šalių buvo vartojimo teisiniai santykiai, vertino vartojo, kaip silpnesniosios šalies interesų apsaugą. Pažymėjo, kad atsakovas garbaus amžiaus, įsipareigojęs mokėti kas mėnesį po 16,94 Lt, nutraukė sutartį likus iki sutarties termino pabaigos kiek daugiau nei vienam mėnesiui, už kurį mokėtina 33,88 Lt. Pažymėjo, kad vidutinis vartotojas nenutrauktų sutarties, žinodamas, kad už 33,88 Lt dydžio prievolės nevykdymą reikėtų mokėti 486,51 Lt nuostolius, todėl teismas darė išvadą, kad visos nuostolių atlyginimo sumos priteisimas pažeistų šalių pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principus. Įvertinęs tai, kad atsakovas priimtus įsipareigojimus, susijusius su lojalumu, t. y. buvimu ieškovės klientu, kaip pagrindine sutarties sąlyga, įvykdė 90 proc., tokia pat dalimi mažino prašomus priteisti nuostolius, t. y. 48,65 Lt. Tenkinus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, iš atsakovo priteisė procesinės palūkanos, t. y. 5 proc. nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-07-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. ieškovui priteisė dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovui 48,65 Lt nuostolių atlyginimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Prašė priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 64-66).

Motyvuose nurodė:

Teismas teisingai kvalifikavo, kad šalių sutartis yra vartojimo, tačiau netaikė vartojimo santykiams taikytinų specialių normų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų šiais klausimais. Apeliantas pranešė paslaugų tiekėjui, kad sutartis nutraukiama, todėl, sutinkamai su CK 6.721 str. 1 d., atsakovas, kaip klientas, turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.Pagal CK 6.721 str. 1 d. įtvirtintą teisę, vienašališkai nutraukus sutartį, privalu paslaugų teikėjui sumokėti už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Paslaugų tiekėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių. Ieškovo tariami nuostoliai yra netiesioginiai, todėl neatlyginti. Atsakovas už suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaitęs. Dėl reikalaujamų nuostolių atsakovas prašė teismą įvertinti sutarties sąlygas (7.3, 9.3, 9.4 ir 9.7 p.) pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, tačiau teismas šių atsakovo argumentų net nesvarstė ir dėl jų nepasisakė. Teismo išvados, kad per visą sutarties laikotarpį bendra ieškovo gaunama nauda turėjo kompensuoti jo suteiktas nuolaidas, kad ieškovas neturėjo tikslo teikti paslaugų sumažinta kaina nepririšant prie konkretaus laikotarpio bei šių paslaugų tikrosios vertės, yra įrodymais nepagrįstos ir nelogiškos.Atsakovas teismui buvo nurodęs, kad pereidamas pas kitą operatorių manė, kad sutartis yra pasibaigusi, nes ją suprato sudaręs metams, kas paslaugų sutartyse yra įprasta. Tokius ieškovo sutarties ypatumus galima suprasti kaip norą nesąžiningai uždirbti iš vartotojo neapdairumo sudarant sutartį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje dėl analogiško reikalavimo išaiškino (civ. bylos Nr. 3K-3-467/2013), kad tokios sutarties nuostatos pagrįstai pripažintos nesąžiningomis, kadangi pagal CK 6.721 str. 1 d. paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius ir, kad sutartyje negali būti sąlygų ribojančių paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme (tarp jų - teisę vienašališkai nutraukti sutartį), ar sunkinančių šių teisių įgyvendinimą.

Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. sausio 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-1491-944/2014. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 72-75).

Motyvuose nurodė:

Teismas pagrįstai, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, priteisė tiesioginių nuostolių atlyginimą, kurį sudaro atsakovui suteiktos nuolaidos. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas netaikė vartojimo santykiams taikytinų specialiųjų normų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo šiais klausimais. Pagal teismų praktiką paslaugų tiekėjas gali reikalauti tiesioginių nuostolių, susijusių su sutarties sudarymu ir vykdymu atlyginimo. Atsakovas savo skunde nepagrįstai tiesioginius nuostolius sieja vien tik su mėnesiniu mokesčiu už jam suteiktas paslaugas ir teigia, jog sąlyga, įpareigojanti grąžinti suteiktas nuolaidas, riboja jo teisę atsisakyti sutarties nepasibaigus terminui. Sutarties terminas nustatomas vadovaujantis atliktais ekonominiais skaičiavimais. Suteiktų nuolaidų grąžinimo nustatymas kliento atžvilgiu, esant terminuotai sutarčiai, padeda išsaugoti abiejų sutarties šalių interesų pusiausvyrą, nesukelti vienai iš šalių perdėto pranašumo bei pagrindo nepagrįstai praturtėti. Atsakovas pats pasirinko terminuotą sutartį, tikslu naudotis mokėjimo planu lengvatinėmis sąlygomis.Kai klientas nenori įsipareigoti tam tikrą laiką naudotis paslaugomis, jis gali rinktis pasiūlymus be įsipareigojimų ir sutartį nutraukti vadovaujantis 7.4 punktu. Tokiu atveju nutraukus sutartį nėra mokamas nuolaidų grąžinimas. Ieškovo atsakovui suteiktos nuolaidos, atsakovui, anksčiau termino nutraukus sutartį, yra susigrąžinamos. Jos turėtų būti vertinamos kaip ieškovo ir atsakovo sutartyje aptarti nuostoliai.Atmestinas atsakovo teiginys, jog ieškovo nuostoliai ir suteikta nuolaida yra nepagrįsti ir nelogiški. Atsakovas už pokalbio minutę mokėjo 3.58 ct be PVM. Nėra protingo pagrindo laikyti, jog ši kaina atitinka realią šios paslaugo kainą įprastinėmis sąlygomis. Sutarties su atsakovu sudarymo metu, pagal 2012 metais galiojusius tarifus, Teledemai savikaina kliento prakalbama minutė į kitų mobiliojo ryšio operatorių (Omnitel, Tele2) tinklus kainavo 0,0724 Lt be PVM piko metu ir 0,0375 Lt be PVM ne piko metu. Atsakovo mokama minutės kaina buvo netgi mažesnė už Teledemos mokamą savikainą. Atsakovas savo skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013, nes minėtoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad šalys 2012 m. vasario 22 d. sudarė abonentinę viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį ir lojalumo sutartį Nr. L052044 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo naudotis paslaugomis iki 2013 m. balandžio 1 d., tačiau 2013 m. vasario 20 d. apeliantas I. A. S. nutraukė sutartį su UAB „Teledema“, perkeldamas numerį į UAB „Omnitel“ tinklą. Ieškovas prašo atlyginti nuostolius – suteiktas atsakovui nuolaidas, - remdamasis sutarties 7.3 p. - Abonentas įsipareigoja naudotis „Teledemos“ pagal šią sutartį teikiamomis paslaugomis visą 9.7 punkte nustatytą terminą. Jei sutartis nutraukiama anksčiau nustatyto termino „Teledemos ir/arba Abonento iniciatyva, Abonentas privalo sumokėti netesybas (baudą), kurios dydis yra nurodytas sutarties priede ir 9.4 p. - Klientas, neįvykdęs 9.3 punkte nustatyto įpareigojimo, privalo grąžinti suteiktas nuolaidas, t. y. nuolaidas mėnesiniam abonentiniam mokesčiui <...>. Nuolaida abonentiniam numeriui, kuriam yra nutraukta sutartis, yra lygi nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties nutraukimo dienos mėnesių sumai, kai buvo naudotasi paslaugomis, padaugintai iš nuolaidos, suteiktos mėnesiniam abonentiniam mokesčiui sumos. Nėra ginčo, kad tarp šalių sudaryta vartojamoji atlygintinų paslaugų teikimo sutartis.

Ginčo esmė, - ar sutarties 7.3 punktas ir 9.4 punktas neprieštarauja sąžiningumo kriterijams (CK 6.188 str.).

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėti sutarties punktai atitinka sąžiningumo kriterijus ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra ieškovės tiesioginiai nuostoliai.

Iš esmės analogiškoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šioje nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz.: paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos. Pirmiau nurodytoje teisės normoje taip pat nustatyta, kad vienašališko sutarties nutraukimo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, susijusius su CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-476/2013).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti baudą (nors galutinai savo reikalavimą suformuluoja kaip prašymą priteisti nuostolius) už tai, kad apeliantas nesinaudojo ieškovės paslaugomis sutartyje nustatytą terminą, vienašališkai ją nutraukė (sutarties 7.3 p., 9.4 p., 9.7 p.). Kaip matyti iš minėtų sutarties punktų turinio, būtent baudos sumokėjimas yra numatytas (dydis – suteiktos nuolaidos), o ne nuostolių atlyginimas. Pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo spręsti, jog apeliantui suteiktos nuolaidos yra ieškovės nuostoliai, juo labiau tiesioginiai. Tai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei elementarios logikos. Tiesioginiai nuostoliai – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovė visiškai nepagrįstai suteiktas nuolaidas vertina kaip nuostolius, nes nuo to, kad apeliantas anksčiau laiko nutraukė sutartį, ieškovė neturėjo papildomų išlaidų, o jeigu apeliantas nebūtų anksčiau laiko nutraukęs sutarties, ieškovė taip pat neatgautų suteiktų nuolaidų. Ieškovės pozicija, kad anksčiau laiko nenutraukus sutarties – nuostolių nėra (nereikia grąžinti suteiktų nuolaidų), o anksčiau laiko nutraukus sutartį – nuostoliai yra (reikia grąžinti suteiktas nuolaidas), - visiškai nepagrįsta, nes ieškovės finansinė padėtis abiem atvejais niekuo nesikeičia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nuolaidų suteikimas yra siekis pritraukti kuo daugiau klientų, kurie kuo ilgiau naudotųsi jų paslaugomis ir mokėtų už šias paslaugas, tačiau nuolaidų suteikimas nėra susijęs su ieškovo galimais (esamais) nuostoliais, nes suteiktos nuolaidos neįskaičiuojamos į ieškovo turimą turtą, išlaidas, ar gautinas pajamas. Taigi, sutarties 7.3 p., 9.4 p. įtvirtinta apelianto pareiga sumokėti ieškovei baudą, kuri nėra siejama su paslaugų teikėjo patirtais tiesioginiais nuostoliais, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl ši sutarties sąlyga yra niekinė ir nesukuria šalims teisinių padarinių (CK 1.80 straipsnis, 6.188 straipsnio 7 dalis). Be to, kaip konstatuota Kasacinės instancijos teismo, paslaugų sutartyje negali būti nustatytos sąlygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme (tarp jų – teisę vienašališkai nutraukti sutartį), ar sunkinančios šių teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-476/2013). Šiuo atveju, baudos nustatymas už vienašališką sutarties nutraukimą anksčiau termino, jos dydį susiejant su suteiktų nuolaidų grąžinimu už visus mėnesius, kuriais galiojo sutartis (gaunasi - kuo ilgiau naudojiesi, tuo didesnė bauda), akivaizdžiai riboja apelianto (kliento) teises nutraukti sutartį ir neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.), t. y. sutarties 7.3 p. ir 9.4 p. numatytos sąlygos prieštarauja nesąžiningumo kriterijams. Nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų instituto esmė – tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui; nesąžiningomis pripažintos vartojimo sutarties sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo (CK 6.188 str. 7 d.), yra niekinės ir negali sukelti vartotojui nepalankių padarinių.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 6.188 str., 6.249 str., 6.721 str.) ir nepagrįstai, tenkindamas ieškinį iš dalies, vadovavosi sutarties 7.3 p. ir 9.4 p. numatytomis sąlygomis, todėl teismo sprendimo dalis, kurioje ieškinys patenkintas (priteista iš apelianto 48,65 Lt nuostolių), naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 p. 2 d., 330 str.).

Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui - 72 Lt (sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą) (CPK 93 str.). Ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Teledema“, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui I. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas