Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas, A8.-592-563/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-12-21
Bylos Nr.: A8.-592-563/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00392-2020-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Violeta Olcvikienė (pirm.)
Pažeidėjas: R.J.
Institucija: Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius

Kategorijos

9.37Muitinės taisyklių pažeidimai (ANK 210-211 str., 216 str.)
9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-592-563/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00392-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37; 9.38; 21.9.10

Registro objektas ROIK: 20113008096(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R.J.,Klaipėdos teritorinės muitinės atstovui Tomui Barysui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R.J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalį, 212 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini)) muitinės tarpininko atstovė, būdama atsakinga už prekių pateikimą muitinės tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pažeisdama 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas, 2020-04-03 17.09 val. pateikė Malkų įlankos jūrų uosto postui (Klaipėdos m. sav., Klaipėda, Perkėlos 1-c) įforminimui tranzito T1 deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo deklaruotos 5 prekės: 1 prekė - lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 2010 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), po avarijos; 2 prekė - automobilis (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 2009 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), po avarijos; 3 prekė - motociklas (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, 2009 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), po avarijos; 4 prekė - 12 vnt. naudotų savaeigių žoliapjovių; 5 prekė -5 vnt. naudotų baldų. Deklaracija buvo nukreipta į raudoną kanalą (Ratis patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atlikus muitinį tikrinimą rasta nedeklaruotų prekių: automobilio (duomenys neskelbtini) salone už priekinių sėdinių ant žemės rasta 8 vnt. po 11 „Absolut O AK“ 40% stiprumo degtinės be banderolių. Nedeklaruodama alkoholinių gėrimų muitinės tarpininko atstovė pažeidė muitinės formalumų atlikimo tvarką, kurių bendra prekių vertė 96,80 Eur. Taip pat neteisingai deklaravo naudotas savaeiges žoliapjoves, tarp kurių buvo rasti 5 vnt. naujų savaeigių žoliapjovių, prekių kiekis atitinka nurodytas deklaracijoje, nedeklaruodama naujų savaeigių žoliapjovių R. J. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, kurių prekių bendra vertė 6171,70 Eur, mokestinė prievolė 1180,56 Eur. Tokiu būdu R. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 211 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. J. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nesutinka su jai pareikštu kaltinimu už nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, t. y. susijusiu su neteisingu savaeigių vejapjovių deklaravimu, padarymą, kadangi pagal jai pateiktus dokumentus deklaruojamos vejapjovės buvo naudotos. Šį faktą patvirtina ir Vilniaus teritorinėje muitinėje įformintos importo deklaracijos, kuriose nurodyta, kad importuojamos naudotos savaeigės vejapjovės vejai pjauti. Dėl nedeklaruotų alkoholinių gėrimų paaiškino, jog taip įvyko todėl, kad krovinio užsakovas, Rusijos pilietis, savavališkai įdėjo į automobilį savo reikmėms dovanų gautus alkoholinius gėrimus, apie kuriuos neinformavo už automobilio gabenimą bei pristatymą iš JAV pasamdytą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tranzito procedūra buvo įforminta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus tranzito dokumentus. Nedeklaruotos prekės buvo rastos tikrinimo metu, dalyvaujant jos kolegai. Prašė atsižvelgti į tai, kad augina vieną mažametį vaiką, turi įsipareigojimų bankui ir sumažinti skiriamą nuobaudą.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas T. Barysas parodė, kad nusižengimai įrodyti byloje surinkta medžiaga. Paaiškino, kad tikrinimo metu buvo darytos nuotraukos iš kurių matyti, kad penkios vejapjovės buvo naujos, bet deklaracijoje nurodyta, kad visos naudotos. Fiziniame prekių tikrinime dalyvavo du pareigūnai. Be to, šiuo metu pradėtas Vilniaus teritorinės muitinės posto pareigūno, atlikusio prekių (savaeigių vejapjovių), importuojamų pagal R. J. pateiktas importo deklaracijas, fizinį tikrinimą, galimai netinkamai savo pareigų – tarnybinio pažeidimo – atlikimo. Dėl nedeklaruotų alkoholinių gėrimų ginčo nėra. Todėl, prašo taikyti R. J. atsakomybę pagal straipsnių dalių sankcijas. Neprieštarautų, jei teismas skirtų mažesnes baudas.

Taip pat, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas T. Barysas pateikė 2020-06-16 tarnybinį pranešimą dėl informacijos pateikimo prie administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Malkų įlankos jūrų uosto poste atlikto prekių, deklaruotų Sąjungos/bendrajai tranzito procedūrai pagal MRN (duomenys neskelbtini), fizinio tikrinimo metu rastų naujų savaeigių žoliapjovių foto lentelę su kiekvienos nuotraukos aprašymu (b. l. 93-96).

2020-06-16 tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo prie administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad fiziniame prekių tikrinime dalyvavo du Malkų įlankos jūrų uosto posto pareigūnai: vyriausioji inspektorė N. K. ir laikinai atliekantis posto viršininko pavaduotojo pareigas, pamainos viršininkas M.G. (b. l. 92).

2020-11-30 papildomai teismui buvo pateikta Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020-07-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2020-09-18 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau ir – Vilniaus TM) vyresniosios inspektorės V.D. veiksmų. Vilniaus TM vyresniosios inspektorės V. D., atliekančios pareigas Utenos krovinių poste, 2020-06-09 paaiškinime nurodyta, kad: „Atliko importo deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-04-10, Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-04-14 deklaruotų žoliapjovių fizinį tikrinimą. Deklaruojamos žoliapjovės buvo ne tik be gamyklinės pakuotės, bet visai nesupakuotos. Transporto priemonėse jos buvo sukrautos netvarkingai, dalis sukrauta viena ant kitos. Kartu buvo sukrautos ir kitos deklaruojamos prekės. Jos nuomone visos žoliapjovės buvo su dėvėjimo požymiais: apibraižytos, aplankstytos, vienos mažiau, kitos daugiau, kai kurios su parūdijusiomis vietomis. Žoliapjovių pardavėjo - (duomenys neskelbtini)sąskaitoje nurodyta, kad žoliapjovės naudotos. Įvertinus šiuos faktus nusprendė, kad deklaruojamos žoliapjovės yra naudotos. Pareigūnė pažymėjo, kad minėti patikrinimai buvo atliekami karantino dienomis. Kiek įmanoma, saugojosi nuo pašalinių kontaktų, todėl iškrauti prekių neturėjo galimybės.“. Komisija nustatė, kad visos „naudotos savaeigės žoliapjovės“ kurios buvo deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 MRN (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos TM pareigūnų po nustatytų neatitikimų neišleistos, buvo deklaruotos tranzito deklaracijoje (duomenys neskelbtini) (2020-04-09) ir importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-04-10), kurios į Utenos krovinių postą atvyko 2020-04-10. Vilniaus TM vyresnioji inspektorė V. D. 2020-04-10 į Utenos krovinių postą atvykus krovininei transporto priemonei su tranzitą lydinčiuoju dokumentu MRN (duomenys neskelbtini) ir prekes pateikus paskirties įstaigai, poste įregistravus prekių atvykimą, deklarantui pateikus elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), RIKS suformuotame patikrinime Nr. (duomenys neskelbtini), prekei Nr. 1 (naudotos vejapjovės savaeigės vejai pjauti) gavusi pavedimą atlikti tikrinimą pagal muitinio tikrinimo būdo kodą „707- Patikrinti prekes detaliai“ ir patikrinimo instrukciją „Suskaičiuoti, pasverti, patikrinti rentgenu ar iškrauti prekes, nustatyti tikslų prekių kiekį, rūšį, patikrinti prekių atitikima turimiems duomenims, tikrinimo instrukcijos reikalavimams, patikrinti ar nėra galimai nedeklaruotų, paslėptų prekių“, šio pavedimo tinkamai neatliko, kadangi prekių neiškrovė, nepatikrino prekių pagal turimus dokumentus ir duomenis, tokiu būdu nenustatė, kad 5-ios vejapjovės buvo be nusidėvėjimo ženklų, t. y. naujos ir nepagrįstai užbaigė tikrinimą RIKS patikrinimo rezultatų dalyje pažymėdama rezultatą „T01 - Neatitikimų nenustatyta“ ir „prekės suskaičiuotos. Kiekis atitinka pagal pateiktus dokumentus“. Netinkamai atlikdama šias savo pareigas, vyresnioji inspektorė V. D. tarnybinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta aplinkybių, kad pareigūnė nebūtų galėjusi tinkamai atlikti savo pareigų ar būtų kitos kokios nors objektyvios priežastys trukdžiusios tinkamai atlikti pavestas pareigas. (b. l. 121-129)

R. J., susipažinusi su pateikta Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020-07-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos 2020-09-18 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-12-09 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Muitinės departamento pateiktoje išvadoje, jos manymu, yra keli esminiai aspektai, kodėl jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl neteisingo prekių deklaravimo yra neatitinkantis realybės: 1) Muitinės pareigūnės V. D. teigimu, visos savaeigės žoliapjovės, kurios buvo importuojamos ir jos patikrintos, buvo naudotos, be gamyklinių pakuočių arba visai nesupakuotos; 2) Muitinės pareigūnė, pagal išvados duomenis, vizualiai apžiūrėjo visas prekes ir atliko jų skaičiavimą, tačiau neatliko pilno krovinio iškrovimo, kas, R. J. nuomone, neturėjo pakeisti pareigūnės nuostatos, kad prekės yra naudotos; 3) Muitinės departamento išvadoje pareigūnei už ne iki galo pagal reikalavimus atliktą prekių tikrinimą yra nuspręsta skirti drausminę nuobaudą, tačiau drausminės nuobaudos skyrimas toje pačioje išvadoje yra siūloma tarnybinės nuobaudos neskirti. R. J. manymu, toks muitinės sprendimas neskirti nuobaudų savo pareigūnams tik parodo, kad muitinė neturi jokios įrodomosios bazės dėl šių prekių ir neskirdama drausminės nuobaudos muitinė išvengia šios išvados užginčijimo iš pareigūnės pusės teisme; 4) Muitinės departamento išvadoje pateikta informacija, kad detalei patikrinti krovinio nebuvo galimybės dėl esamo karantino neatitinka realybės, nes visi kroviniai yra tikrinami įprasta tvarka. Pažymima, kad Klaipėdos Malkų įlankos jūrų uosto posto pareigūnai surašydami administracinio nusižengimo protokolą, prekių tikrinimo metu vadovavosi vizualine informacija, prekės nebuvo ardomos, apžiūrimos specialistų, kurie galėtų pagal techninius parametrus nustatyti prekių nusidėvėjimo lygį, bei atidirbtas motovalandas. Kolega D. Č., kuris dalyvavo prekių tikrinime, ant muitinės patikrinimo akto fiksavo tik savo kaip atstovo dalyvavimo faktą, nes lygiai taip pat kaip ir muitinės pareigūnai, neturi techninių įgūdžių atlikti prekių nusidėvėjimo tyrimą. R. J. prie rašytinio paaiškinimo pateikė teismui papildomus dokumentus, t. y. paaiškinimą iš prekių gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)” ir prekių siuntėjo bei gavėjo bendradarbiavimo sutartį, kurioje yra nurodoma, kad visos prekės, kurias siuntėjas parduoda gavėjui yra naudotos, grąžintos naujos po bandymo bei netinkamos eksploatacijai, taip pat aukciono čekį, kad naudotos žoliapjovės buvo pirktos iš naudotų daiktų aukciono. (b. l. 131-143)

2017-10-14 perdirbtų prekių pardavimo sutarties, sudarytos tarp JAV įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (Pardavėjas) ir Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkėjas), 1.1. punkte nurodytas parduotų prekių aprašymas, t. y., jog Pirkėjas perka iš Pardavėjo perdirbtą sodo, vejos priežiūros įrangą (naudotą, naują grąžintą, sugadintą ir nekokybišką), elektroniką ir buitinę techniką, baldus (naudotus, naujus grąžintus, apgadintus ir nekokybiškus), detales (naudotas, naujas grąžintas, apgadintas ir nekokybiškas) (b. l. 135-141).

UAB „(duomenys neskelbtini)” 2020-03-23 paaiškinime dėl prekių pirkimo iš JAV perdirbimo įmonės, kuris buvo pateiktas Vilniaus teritorinei muitinei Utenos krovinių postui, nurodyta, kad įmonė nuo 2017-10-14 bendradarbiauja su JAV naudotų ir naujų, klientų arba prekybos centrų grąžintų, defektuotų ar sugadintų daiktų rūšiavimo ir perdirbimo kompanija (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad įmonė (duomenys neskelbtini) parduoda naujas - defektuotas (pakuotės pažeidimas, nepatikrintas ar veikiantis prietaisas po grąžinimo), naudotas arba klientui neįtikusias prekes, kurias tokie Amerikos buitinės technikos prekybos gigantai kaip SEARS arba BEST BUY atiduoda sunaikinimui, perdirbimui arba eksportui iš JAV dėl per didelių patikrinimo, saugojimo, transportavimo kaštų. Naudotos, klientų grąžintos ar kitaip defektuotos prekės yra parduodamos be jokios garantijos ir dėl prekių tolimesnio panaudojimo sprendimą priima UAB „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 134)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-14 paaiškinamajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nedeklaruotų prekių (alkoholinių gėrimų) savininkas yra Rusijos pilietis (duomenys neskelbtini), gyvenantis JAV, kuris, neinformavęs prekių gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, savavališkai į JAV įsigytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įdėjo 8 butelius degtinės „Absolut OAK“. Rašte pažymima, kad minėtas pilietis pats organizavo automobilių pristatymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ partneriui JAV ir buvo atsakingas už automobilių ir dokumentų pateikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Krovinio siuntėjas ir gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta, kad nesugebėjo užtikrinti savo vardu siunčiamų prekių patikrinimo ir įsipareigoja padengti visas mokestines prievoles už nedeklaruotą alkoholį. (b. l. 79)

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas T. Barysas, susipažinęs su R. J. 2020-12-09 pateiktu papildomu paaiškinimu, 2020-12-18 pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad R. J. teikdama savo naują paaiškinimą siekia suklaidinti teismą, akcentuodama nusižengimo padarymo aplinkybes į jos teismui pateiktų ir Vilniaus TM įformintų importo deklaracijų visumą, bei atlikto Muitinės departamento Tarnybinio nusižengimo išvadą, o ne į patį nusižengimą, padarytą Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Šiame papildomame paaiškinime, bei bylos nagrinėjimo teisme metu R. J. nekalbėjo ir nekalba apie tai, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jurų uosto posto pareigūnai šias žoliapjoves apžiūrėjo vizualiai ir 2020-04-03 surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad 5 žoliapjovės yra naujos, o patikrinime dalyvavęs įmonės atstovas D. Č., tai patvirtino savo parašu. Pažymima, kad patikrinimo akto pasirašymas nėra formalus veiksmas. Asmuo matydamas, kad patikrinimo metu aptiktos prekės neatitinka faktinių aplinkybių, gali pareikšti savo nuomonę ar pastabas pateikdamas papildomus paaiškinimus, raštus ar kitą informaciją, kuri paneigtų minimą faktą, tačiau to padaryta nebuvo. Vietoje to, kad bandytų įrodyti savo tiesą, šioms žoliapjovėms paprasčiausiai įformino naują deklaraciją, kurios buvo nukreiptos į kitą teritorinę muitinę (Vilniaus TM), taip sąmoningai siekdami suklaidinti muitinę ir išvengti atsakomybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į R. J. pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimą, kuriame jie nurodo, kad ši bendrovė bendradarbiauja su JAV įmone, kuri parduoda ne tik naudotas, bet ir naujas prekes. Be to, kad Klaipėdos muitinėje deklaruotos 5 žoliapjovės buvo naujos labai gerai matosi iš teismui pateiktų spalvotų foto nuotraukų foto lentelėse su detaliais jų aprašymais. Ta aplinkybė, kad Vilniaus TM įforminant importo deklaracijas prekės nebuvo patikrintos detaliai, importo deklaraciją įforminusiai pareigūnei buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą, patvirtina nusižengimo Klaipėdos TM padarymo faktą, t. y., kad žoliapjovės patikrinimo metu Klaipėdos teritorinėje muitinėje akivaizdžiai buvo naujos, o ne naudotos, todėl manoma, kad byloje pateiktų įrodymų visuma įrodo, kad R. J. savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje. Dėl nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant šią bylą žodinio proceso tvarka teisme, R. J. savo kaltę dėl jo pripažino visiškai. Prašoma R. J. už nusižengimus skirti straipsnių sankcijose numatytas baudas. (b. l. 146)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Be R. J. prisipažinimo teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo padarymo faktas ir jos kaltė įrodyta - administracinio nusižengimo protokolu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniu paaiškinimu, Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimu dėl sulaikytų prekių grąžinimo ir kita rašytine medžiaga byloje.

ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką.

Remiantis teisiniu reglamentavimu, išnagrinėtų įrodymų pagrindu, darytina išvada, jog R. J. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

R. J. iš esmės pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, gailisi, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog R. J. nusižengimą padarė ne piktavališkai, o pasitikėdama siuntėjo bei gavėjo pateiktais duomenis muitinės procedūros įforminimui. Taigi, R. J. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma. Tai nešalina R. J. administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumą. R. J. neginčijo, jog nusižengimas buvo padarytas. Taigi R. J. pripažino, jog yra kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo, gailėjosi. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. J. anksčiau bausta už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant ir į tai, kad R. J. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, augina vieną mažametį vaiką, turi įsipareigojimų bankui, už administracinius nusižengimus nebausta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas R. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę baudą nei ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali riba.

Dėl nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Administracinis kaltinimas R. J. teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, t. y. asmuo turi suprasti, jog pateikia neteisingus duomenis deklaracijoje. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Šiuo atveju, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, kad R. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020-04-03 17.09 val. R. J. muitiniam įforminimui pateikė tranzito T1 deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo deklaruotos 5 prekės: 1 prekė - lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 2010 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), po avarijos; 2 prekė - automobilis (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 2009 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), po avarijos; 3 prekė - motociklas (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, 2009 m., VIN numeris (duomenys neskelbtini), po avarijos; 4 prekė - 12 vnt. naudotų savaeigių žoliapjovių; 5 prekė -5 vnt. naudotų baldų. Deklaracija buvo nukreipta į raudoną kanalą (RATIS patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi muitinį tikrinimą, nustatė, kad R. J. neteisingai deklaravo naudotas savaeiges žoliapjoves, tarp kurių buvo rasti 5 vnt. naujų savaeigių žoliapjovių, prekių kiekis atitinka nurodytas deklaracijoje. Nedeklaruodama naujų savaeigių žoliapjovių R. J. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, kurių prekių bendra vertė 6171,70 Eur, mokestinė prievolė 1180,56 Eur. Iš 2020-06-16 tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo prie administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Klaipėdos teritorinės muitinės atstovo pateiktų papildomų paaiškinimų matyti, kad fiziniame prekių (savaeigių žoliapjovių) tikrinime dalyvavo du Malkų įlankos jūrų uosto posto pareigūnai, kurie 2020-04-03 surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad 5 žoliapjovės yra naujos, o patikrinime dalyvavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas D. Č., tai patvirtino savo parašu. Fizinio prekių tikrinimo metu buvo padaryta rastų naujų savaeigių žoliapjovių foto lentelės su kiekvienos nuotraukos detaliu aprašymu. Teismo posėdžio metu R. J. kaltės nepripažino, paaiškino, kad pagal jai pateiktus dokumentus deklaruojamos savaeigės vejapjovės buvo naudotos. Šį faktą patvirtina ir Vilniaus teritorinėje muitinėje įformintos importo deklaracijos, kuriose nurodyta, kad importuojamos naudotos savaeigės vejapjovės vejai pjauti. Taip pat R. J. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad Klaipėdos Malkų įlankos jūrų uosto posto pareigūnai surašydami administracinio nusižengimo protokolą, prekių tikrinimo metu vadovavosi vizualine informacija, prekės nebuvo ardomos, apžiūrimos specialistų, kurie galėtų pagal techninius parametrus nustatyti prekių nusidėvėjimo lygį, bei atidirbtas motovalandas. Kolega D. Č., kuris dalyvavo prekių tikrinime, ant muitinės patikrinimo akto fiksavo tik savo kaip atstovo dalyvavimo faktą, nes lygiai taip pat kaip ir muitinės pareigūnai, neturi techninių įgūdžių atlikti prekių nusidėvėjimo tyrimą. R. J. prie rašytinių paaiškinimų pateikė teismui papildomus dokumentus, t. y. paaiškinimą iš prekių gavėjo (pirkėjo) UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir prekių siuntėjo (pardavėjo) JAV įmonės „(duomenys neskelbtini).“ bei gavėjo (pirkėjo) Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo sutartį, kurios 1.1. punkte yra nurodoma, kad visos prekės, kurias Pardavėjas parduoda Pirkėjui yra naudotos, grąžintos naujos po bandymo bei netinkamos eksploatacijai, taip pat aukciono čekį, kad naudotos žoliapjovės buvo pirktos iš naudotų daiktų aukciono.

Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių parodymus, pateiktus paaiškinimus, papildomus dokumentus, negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad R. J. muitiniam įforminimui pateikdama tranzito T1 deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) neteisingai deklaravo naudotas savaeiges žoliapjoves, kad dalis savaeigių žoliapjovių (5 vnt.) buvo naujos. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog R. J. deklaruodama naudotas savaeiges žoliapjoves pažeidė prekių deklaravimo tvarką. Minėtos prekės muitinės pareigūnų buvo apžiūrėtos tik vizualiai. Prekės nebuvo ardomos, apžiūrimos specialistų, kurie galėtų pagal techninius parametrus nustatyti prekių nusidėvėjimo lygį ir pan.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismui konstatuoja, kad R. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje – deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena R. J. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 211 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

R. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną R.J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Išaiškinti R.J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; Nr. LT78 7290 000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis - ROIK: 20113008096.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė