- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- ATP-443-72/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00114-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Pažeidėjas
- A. R.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Irena Pocevičienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-443-72/2012
2012 m. rugsėjo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas skundžiamu 2012-07-13 nutarimu A. R. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171⁵ str. 1 d. 3000 Lt bauda, už tai, kad jis, būdamas UAB „V.“ direktoriumi ir tinkamai neįgaliojęs kitų bendrovės asmenų vykdyti prekybą atleistais nuo akcizų dyzeliniais degalais, 2011 m. spalio 4 d., tikslus laikas nenustatytas, Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., O. G., pateikusiai leidimą Nr. 24-N-062-39637.506819, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs, įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms, pardavė 450 litrų atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų įsigijimo leidimų išdavimo ir tokių degalų apskaitos taisyklių 4 punkte nurodytus reikalavimus. Apylinkės teismas konstatavo, jog A. R. kaltė dėl pažeidimo padarymo įrodyta operatyvaus patikrinimo pažyma, PVM sąskaita faktūra, pažyma pagal leidimą įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2012 m. kovo 30 d. nutarimais, licencijos kopija, Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės J. Z. paaiškinimais ir kita bylos medžiaga. Skirdamas A. R. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, taip pat į tai, kad įmonė kurą pardavė ne pašaliniam asmeniui, neturinčiam teisės įsigyti tokį kurą, bet asmeniui, kuriam leidimas įsigyti kurą buvo pasibaigęs, kad pardavus kurą net ir pasibaigus išduoto leidimo terminui, leidime nurodytas kuro kiekis nebuvo viršytas. Teismas A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. R. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-07-13 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad su priimtu teismo nutarimu nesutinka, nes nutarime nurodyto pažeidimo nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesivadovavo ATPK 257 str. norma bei jau suformuota teisine praktika šios kategorijos bylose, rėmėsi tik kai kuriais bylos duomenimis, jų neanalizuodamas ir nutarime nenurodydamas, kokie įrodymai neginčijamai patvirtina, jog jis padarė ATPK 171⁵ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Teismo posėdyje buvo išklausyti jo paaiškinimai, ištirti kiti duomenys, tačiau kokius konkrečius veiksmus jis atliko arba kokių veiksmų jis neatliko, kas rodytų, jog padarė minimą administracinį teisės pažeidimą, teismas skundžiamame nutarime nenurodė. Iš to, kad skundžiamame nutarime netiksliai nurodytas asmuo, patvirtinęs teisės aktą, reglamentuojantį akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų įsigijimo leidimų išdavimo, pakeitimo, tikslinimo tvarką bei paties akto pavadinimas, rodo, kad teisėja neįsigilino į šios bylos ypatumus, todėl nesistengė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Mano, kad dalis kaltės dėl neteisingos bylos eigos ir jos baigties tenka ir patikrinimą atlikusiems Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams, kurie surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau jame nenurodė konkrečių jo veikų, tik konstatavę, kad nebuvo tinkamai įgaliojęs kitų bendrovės asmenų vykdyti prekybą atleistais nuo akcizų dyzeliniais degalais. O. G., užsakydama degalus, nenurodė, kad yra pasibaigęs jai išduotas leidimas įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, o degalus jai pristatęs vairuotojas V. G. šios aplinkybės nežinojo. Ūkininkės O. G. degalų įsigijimo apskaitos lentelės, kurioje įrašomi degalų įsigijimo duomenys, numeris nebuvo paskelbtas Mokesčių administratoriaus informacinėje duomenų bazėje kaip negaliojantis, todėl bendrovės darbuotojai tos aplinkybės, kad O. G. išduotas leidimas yra negaliojantis, nežinojo. Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadose nėra jokių teiginių apie tai, kad bendrovėje, kuriai jis vadovauja, būtų netinkamai organizuota degalų pardavimo tvarka, darbuotojai nebūtų tinkamai instruktuoti apie savo darbinių funkcijų apimtį, nežinotų teisės aktų, reglamentuojančių žymėtų degalų pardavimo tvarką, jie nebūtų reikiamai įgalioti atlikti savo darbines pareigas. Nei surašytame jam administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime, kuriame su klaidomis perrašyta jam inkriminuota veika, nėra nurodyta, kokio turinio įgaliojimą jis turėjo surašyti, koks norminis aktas reglamentuoja įgaliojimų surašymo tvarką ir jų formą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-131, patvirtintų Akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų įsigijimo leidimų išdavimo taisyklių 4 punkte, už kurio pažeidimą yra nubaustas, reglamentuota tvarka, kam gali būti parduodami akcizais neapmokestinami dyzeliniai degalai. Šiame taisyklių punkte nereglamentuojama įgaliojimų prekiauti degalais suteikimo tvarka, įgaliojimų forma, jų turinys ar pan., todėl visiškai nepagrįstas skundžiamo nutarimo teiginys, kad jis pažeidė minėtų taisyklių 4 punkte nurodytus reikalavimus. Nurodo, kad O. G. dyzelinį kurą pristatęs vairuotojas turėjo 2007-03-14 įsakymu Nr. 20 įgaliojimą pildyti ūkininkų žymėto kuro ir šildymui skirto kuro korteles pagal pristatytą kiekį. Vadovaudamasis šiuo įgaliojimu V. G. sėkmingai savo darbą, parduodamas ūkininkams žymėtą kurą, dirbo beveik penkis metus ir jis (apeliantas) jokių priekaištų dėl neva netinkamai įgaliotų asmenų vykdyti prekybą atleistais nuo akcizų dyzeliniais degalais iš nuolat bendrovės veiklą kontroliuojančių institucijų nebuvo sulaukęs. Tos egzistuojančios ir sėkmingos veiklos jis jokiais savo potvarkiais nebuvo pakeitęs. Mano, kad dėl to, jog O. G. buvo parduota 450 litrų atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, jai pateikus leidimą, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs, kaltė tenka pačiai O. G., nes tokiai teisminiai praktikai pritarė ir LVAT administracinėje byloje Nr. N63-508/2010, kur atsakomybėn patrauktas pats ūkininkas, kuris pagal pasibaigusį leidimą įsigijo dyzelinių degalų, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 171⁵ str. 1 d., padarymo turėjo būti surašytas jai. Mano, kad skundžiamas nutarimas pagal nustatytas faktines aplinkybes yra analogiškas paminėtai LVAT išnagrinėtai bylai, iš kurios darytina neginčijama išvada, kad tokiu atveju, kai žymėtus degalus įsigyja asmuo, kuriam leidimo įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms, galiojimo laikas pasibaigęs, toks asmuo atsako pagal ATPK171⁵ str. 1 d. kaip fizinis asmuo. Nurodo, kad pagal ATPK 171⁵ str. 1 d. kaip įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys galėtų atsakyti tuo atveju, jeigu žymėtas kuras, kuriam taikomos akcizų lengvatos, būtų parduotas ar kitaip perduotas asmenims, kuriems leidimas įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms, iš viso nebūtų buvęs išduotas. Valstybinė mokesčių inspekcija savo 2012-07-04 rašte Nr. 32.38-AM-RM-3941 paaiškino, jog atleistais nuo akcizų dyzeliniais degalais gali prekiauti tik asmenys (ūkio subjektai), turintys atitinkamą šios veiklos leidimą (licenciją). Šių ūkio subjektų darbuotojai, pristatantys dyzelinius degalus pirkėjui, turi turėti įmonės vadovo įgaliojimą, suteikiantį jiems teisę pildyti ir pasirašyti atitinkamus apskaitos žurnalus bei degalų įsigijimo apskaitos lentelę. Šių reikalavimų, parduodant atleistus nuo akcizų dyzelinius degalus ūkininkei O. G., buvo paisoma. UAB „V.“ turėjo ir tebeturi licenciją verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Vairuotojas V. G. buvo įgaliotas pildyti degalų įsigijimo apskaitos lentelę (kortelę), todėl jokio pažeidimo iš UAB „V.“ pusės nebuvo padaryta. Mano, kad tarp jam pareikšto kaltinimo neva tai tinkamai neįgaliojus kitų bendrovės asmenų vykdyti prekybą atleistais nuo akcizų dyzeliniais degalais, nenurodant konkrečių jo veiksmų ir jų atitikties norminiuose aktuose bei to fakto, kad O. G. pateikusi leidimą, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs, įsigijo atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, nėra tiesioginio priežastinio ryšio, kas rodo, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl įvykio aplinkybių pašalinti ir nesurinko pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171⁵ str. 1 d., sudėtis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Aldas Skvarnavičius prašo A. R. skundo netenkinti ir palikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-07-13 nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-04-30 įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų įsigijimo leidimų išdavimo taisyklių 3 punkte numatyta, kad be kita ko, jomis vadovautis turi ūkio subjektai, turintys licencijas verstis didmenine prekyba degalais ir juos vežantys autocisternomis ir (arba) mobiliosiomis talpyklomis iš sandėlių ar specialių sandėlių tiesiogiai Vyriausybės 2003-02-03 nutarimu Nr. 145 patvirtintose Atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų, žuvininkystėje, įsigijimo taisyklėse nurodytiems asmenims. Nagrinėjamu atveju UAB „V.“, parduodama ir pristatydama nuo akcizų atleistą dyzelinį kurą ūkininkei O. G., turėjo patikrinti, ar pardavimo dieną buvo galiojantis ūkininkės leidimas įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms, ar neviršytas leidime nurodytas leistinas įsigyti degalų kiekis ir atklikti kitus paminėtose taisyklėse nurodytus veiksmus. Bendrovėje už kuro pardavimą nesilaikant teisės aktų nuostatų atsako arba vadovo įgalioti asmenys arba pats vadovas. Šiuo atveju A. R., tinkamai neįgaliojęs darbuotojų, kaip vadovas pats atsako už paminėtų taisyklių pažeidimą. Pareigos užtikrinti žymėto kuro pardavimo taisyklių laikymąsi neatlikimas leidžia teigti, kad A. R. pažeidimą padarė neveikimu. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog minėtą kurą, nesilaikydamas paminėtų taisyklių 4 p. reikalavimų, pardavė ne vadovas, o kiti darbuotojai, neatleidžia vadovo nuo pareigos užtikrinti žymėto kuro pardavimo taisyklių laikymąsi, o tai būtų galima padaryti tinkamai įgaliojus darbuotojus. Iš įgaliojimo turinio jiems turėtų būti aišku, ką jie turi daryti ir už ką yra atsakingi. Tuo tarpu kuro pardavimo dieną nei vairuotojas V. G., nei vadybininkas E. S. nebuvo įgalioti patikrinti ūkininkės leidimo galiojimą, taip pat bendrovėje nebuvo nustatyta pristatyto kuro perdavimo tvarka kurą įsigyjančiam asmeniui. Mano, kad vien tas faktas, jog buvo suklysta, nurodant pažeistą teisės aktą priėmusią instituciją, neturi reikšmės, jei pati pažeidimo esmė nuo to nesikeičia. Protokole teisingai nurodytas minėtas teisės aktas, o nutarime jis cituojamas bei įvardijama konkreti nuostata, kuri buvo pažeista, todėl A. R. yra žinoma, dėl kokio teisės akto pažeidimo jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atkreipia dėmesį, kad A. R. neteisingai interpretuoja paminėtų taisyklių 17 punktą, teigdamas, kad apie leidimus, kurių galiojimas pasibaigęs, turi būti skelbiama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos informacinėje duomenų bazėje, nes apie leidimus, kurių galiojimas yra pasibaigęs, šioje internetinėje svetainėje nėra skelbiama. Nesutinka su tuo, kad kaltė tenka pačiai O. G., todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas turėjo būti surašytas jai. Nurodo, kad pagal šį ATPK straipsnį atsakomybė numatyta tiek fiziniams, tiek juridinio asmens atstovams. O. G. pažeidimas įsigyjant nuo akcizų atleistus degalus su nebegaliojančiu leidimu nepanaikina A. R. atsakomybės už šio kuro pardavimą pažeidžiant tai reguliuojančius teisės aktus. Mano, kad teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika Nr. 1. p. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 259).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė laikydamasis minėtų procesinės teisės normų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Konstatuotina, jog bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų ir argumentų pagrįstumą. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo nutarime aptartus įrodymus, darytina išvada, kad A. R. padarė ATPK 171⁵ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, o būtent: būdamas UAB „V.“ direktoriumi ir tinkamai neįgaliojęs kitų bendrovės asmenų vykdyti prekybą atleistais nuo akcizų dyzeliniais degalais, 2011 m. spalio 4 d., tikslus laikas nenustatytas, Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., O. G., pateikusiai leidimą Nr. 24-N-062-39637.506819, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs, įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms, pardavė 450 litrų atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje. Tokiais savo veiksmais A. R. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-04-30 įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų įsigijimo leidimų išdavimo taisyklių 4 punktą. Sutiktina su A. R. skundo argumentu, kad skundžiamame nutarime teismas netiksliai nurodė asmenį, patvirtinusį teisės aktą, reglamentuojantį akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų įsigijimo leidimų išdavimo, pakeitimo, tikslinimo tvarką bei paties teisės akto pavadinimą. Tačiau vien tas faktas, jog buvo suklysta, nurodant pažeistą teisės aktą priėmusią instituciją bei paties teisės akto pavadinimą, neturi reikšmės, jei pati pažeidimo esmė nuo to nesikeičia. Protokole teisingai nurodytas minėtas teisės aktas, o skundžiamame nutarime jis cituojamas bei įvardijama konkreti nuostata, kuri buvo pažeista, todėl A. R. yra žinoma, dėl kokio teisės akto pažeidimo jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kad A. R. yra žinoma, dėl kokio teisės akto pažeidimo jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, matyti ir iš jo apeliacinio skundo. A. R. skunde teigia, kad teismas nutarime nenurodė, kokius konkrečius veiksmus jis atliko arba kokių konkrečių veiksmų neatliko, kas rodytų, jog padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą. Su tokiu skundo argumentu sutikti negalima. ATPK 171⁵ str. 1 d. nustatyta atsakomybė fiziniams asmenims ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims už tai, kad žymėtas kuras įsigyjamas, naudojamas, laikomas, parduodamas ar kitaip perduodamas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Bendrovėje už kuro pardavimą nesilaikant teisės aktų nuostatų atsako arba vadovo įgalioti asmenys arba pats vadovas. Teismas skundžiamu nutarimu konstatavo, kad leidimas neterminuotą laiką verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkio reikmėms, tiekimu suteiktas UAB „V.“, todėl bendrovės vadovas, šiuo atveju A. R., įgaliodamas įmonės darbuotojus parduoti nuo akcizų atleistus degalus, privalėjo užtikrinti, kad šiais degalais būtų prekiaujama laikantis pirmiau paminėtų taisyklių nuostatų. Iš įgaliojimo turinio turi būti aišku, ką asmuo turi daryti ir už ką yra atsakingas, t. y. jame apibrėžiamos įgaliotinio teisės ir pareigos, kurias jam suteikia įgaliotojas. Įgaliojimas negali būti aiškinamas plečiamai. Tuo tarpu iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kuro pardavimo dieną nei vairuotojas V. G., nei vadybininkas E. S. nebuvo įgalioti patikrinti ūkininkės leidimo galiojimą, taip pat bendrovėje nebuvo nustatyta pristatyto kuro perdavimo tvarka kurą įsigyjančiam asmeniui. V. G. 2007-03-14 įsakymu buvo įgaliotas tik pildyti ūkininkų žymėto kuro ir šildymui skirto kuro korteles už pristatytą kiekį, o E. S. 2010-05-01 įsakymu įgaliotas pildyti pirkėjų, nuo akcizų atleistų dyzelinių degalų, įsigijimo apskaitos korteles. Taigi A. R., tinkamai neįgaliojęs kitų bendrovės darbuotojų prekiauti žymėtu kuru, kaip vadovas pats atsako už pirmiau paminėtų taisyklių pažeidimą, t. y. už tai, kad 2011-10-04 parduodant degalus O. G. pasibaigus leidimo galiojimo laikui, buvo pažeistas pirmiau paminėtų taisyklių 4 p., numatantis, jog degalai gali būti parduodami tik tiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie turi galiojantį FR0803 formos leidimą įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms. Pareigos užtikrinti žymėto kuro pardavimo taisyklių laikymąsi neatlikimas leidžia teigti, kad A. R. pažeidimą padarė neveikimu. Ta aplinkybė, jog minėtą kurą, nesilaikydamas paminėtų taisyklių 4 p. reikalavimų, pardavė ne vadovas, o kiti darbuotojai, neatleidžia vadovo nuo pareigos užtikrinti žymėto kuro pardavimo taisyklių laikymąsi, o tai būtų galima padaryti tinkamai įgaliojus darbuotojus. Kaip nepagrįsti atmetami A. R. skundo teiginiai, kad dėl to, jog O. G. buvo parduota 450 litrų atleistų nuo akcizų degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, jai pateikus leidimą, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs, kaltė tenka pačiai O. G., nes tokiu atveju, kai žymėtus degalus įsigyja asmuo, kuriam leidimo įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms, galiojimo laikas pasibaigęs, pats asmuo atsako pagal ATPK 171⁵ str. 1 d. kaip fizinis asmuo, o pagal ATPK 171⁵ str. 1 d. kaip įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys galėtų atsakyti tuo atveju, jeigu žymėtas kuras, kuriam taikomos akcizų lengvatos būtų parduotas ar kitaip perduotas asmenims, kuriems leidimas įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms, iš viso nebūtų buvęs išduotas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 171⁵ str. 1 d., turėjo būti surašytas pačiai O. G.. Kaip jau minėta, pagal šį ATPK straipsnį atsakomybė numatyta tiek fiziniams asmenims, tiek juridinio asmens atstovams ir už tai, kad žymėtas kuras įsigyjamas, naudojamas, laikomas, parduodamas ar kitaip perduodamas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Pirmiau paminėtų taisyklių 3 p. numatyta, kad, be kita ko, jomis vadovautis turi ūkio subjektai, turintys licencijas verstis didmenine prekyba degalais ir juos vežantys autocisternomis ir (arba) mobiliosiomis talpyklomis iš sandėlių ar specialių sandėlių tiesiogiai Vyriausybės 2003-02-03 nutarimu Nr. 145 patvirtintose Atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklėse nurodytiems asmenims, o tų pačių taisyklių 4 p. numato, jog degalai gali būti parduodami tik tiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie turi galiojantį FR0803 formos leidimą įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms. Nagrinėjamu atveju, UAB „V.“, parduodama ir pristatydama nuo akcizų atleistą dyzelinį kurą ūkininkei O. G., turėjo patikrinti, ar pardavimo dieną buvo galiojantis ūkininkės FR0803 formos leidimas įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms, ar neviršytas leidime nurodytas leistinas įsigyti degalų kiekis ir atlikti kitus paminėtose taisyklėse nurodytus veiksmus. O. G. pažeidimas įsigyjant nuo akcizų atleistus degalus su nebegaliojančiu FR0803 leidimu nepanaikina A. R. atsakomybės už šio kuro pardavimą pažeidžiant tai reguliuojančius teisės aktus. A. R. nepagrįstai skunde teigia, kad ūkininkės O. G. degalų įsigijimo apskaitos lentelės, kurioje įrašomi degalų įsigijimo duomenys, negaliojantis numeris turėjo būti paskelbtas Mokesčių administratoriaus informacinėje duomenų bazėje. Pirmiau paminėtų taisyklių 17 p. numatyta, kad žemės ūkio veiklos subjektas, pametęs ar kitaip praradęs leidimą ar degalų įsigijimo apskaitos lenteles, turi pranešti Apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o ši Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos informaciją apie prarasto leidimo negaliojimą paskelbia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos internetinėje svetainėje. Taigi, kaip matyti, apie leidimus, kurių galiojimas yra pasibaigęs, šioje internetinėje svetainėje nėra skelbiama.
Nenustačius A. R. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis (jis neteistas, administracine tvarka nebaustas), atsižvelgus į tai, kad įmonė kurą pardavė ne pašaliniam asmeniui, neturinčiam teisės įgyti tokį kurą, bet asmeniui, kuriam leidimas įsigyti kurą buvo pasibaigęs, kad pardavus kurą net ir pasibaigus išduoto leidimo terminui, leidime nurodytas kuro kiekis nebuvo viršytas, apeliantui pagrįstai paskirta minimali bauda, numatyta ATPK 171⁵ str. 1 d. sankcijoje. A. R. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nevertintinos kaip pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Palikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarimą nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.