Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-12-05 · Civilinė byla Nr. e2A-572-368/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-05
Bylos Nr.
e2A-572-368/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Pareiškėjas
V. N.
Suinteresuotas asmuo
L. T., A. T., VĮ Registrų centrui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-572-368/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05060-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.;3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-212-291/2022 pagal pareiškėjo V. N. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims: L. T. ir A. T., VĮ Registrų centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. nustatyti kad jis, pareiškėjas V. N., 1992 m. gegužės 29 d. sudarydamas gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų esančių adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, iš Voveriškių žemės ūkio įmonės kartu nuosavybės teise įsigijo taip pat ir 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p. bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam, pareiškėjui V. N., 1992 m. gegužės 29 d. sudarius gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų esančių adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį bei iš Voveriškių žemės ūkio įmonės kartu nuosavybės teise įsigijus taip pat ir 26/100 dalis ūkinio pastato, suinteresuoti asmenys L. T., ir A. T., nėra įgiję nuosavybės teisės į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 1992 m. balandžio 30 d. iš Lietuvos žemės ūkio banko Šiaulių skyriuje buvusios V. N. sąskaitos Šiaulių rajono privatizavimo tarnybai už gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, priklausiusius Voveriškių žemės ūkio įmonei (buvęs P. J. kolūkis), buvo nurašyta 13035,00 rublių, o iš K. N. sąskaitos 19081,00 rublių. Tą pačią dieną pagal kasos pajamų orderį serija 23 N V. N. sumokėjo dar 4460, 59 rublių. 1992 m. gegužės 29 d. vadovaujantis Voveriškių žemės ūkio įmonės laikinosios administracijos 1992 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 54, tarp V. N. ir Voveriškių žemės ūkio įmonės, atstovaujamos M. Š., veikusios pagal 1992 m. kovo 27 d. įgaliojimą Nr. 5, buvo sudaryta gyvenamojo namo, bei jo priklausinių esančių adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis ir pareiškėjas už 36577 rublių įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techniniame pase, sudarytame 1992 m. kovo 20 d., užfiksuota, kad nuo 1992 m. gegužės 29 d. namo savininkas yra V. N.. Name yra du butai. Pirmajam butui priklauso 74 proc. ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1p. Tuo tarpu antrajam butui priklauso visas ūkinis pastatas, plane pažymėtas 3I1p, visas garažas, plane pažymėtas 2G1p ir 26 proc. arba 26/100 dalys ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1p (žr. priedą Nr. 3). 1995 m. gruodžio mėnesį sudarytame ir 2004 m. sausio 8 d. VĮ Registrų centre kadastro žemėlapyje pažymėtame namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų plane ir jame esančioje padalinimo lentelėje užfiksuota, kad ūkinis pastatas, namo techniniame plane pažymėtas 4I1p, atitinkamomis dalimis priklauso V. N. ir A. T.. 1996 m. liepos 11 d. pareiškėjui buvo išduota namų knyga, kurioje užfiksuota, kad nuo 1998 m. gegužės 24 d. V. N. ir K. N. ir jų vaikai S. N. ir V. N. adresu (duomenys neskelbtini)deklaravo savo gyvenamąją vietą. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, nuosavybės teise po 1/2 priklauso suinteresuotiems asmenims A. T. ir L. T., pagal 1992 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo- pardavimo sutartį. Taigi pareiškėjas, prašydamas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, yra įgijęs vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – 1992 m. balandžio 30 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų.

3. Pareiškėjas nurodė, jog jau iš 1987 m. gruodžio mėnesį Kolūkių statybos projektavimo instituto sudaryto dujotiekių tinklų montavimo plano gyvenamajam namui Nr. 13 priklausančiame ūkiniame pastate, matyti, kad patalpa, į kurią buvo suprojektuotas dujų įvadas, sudaro ketvirtį ūkinio pastato plane pažymėto 4I1p. Ši patalpa kapitalinėmis sienomis yra atskirta nuo greta esančių patalpų. Į šią patalpą galima patekti tiek iš lauko, tiek iš Pareiškėjui priklausančios patalpos plane pažymėtos 3I1p. Tuo tarpu į gretimą patalpą, į kurią suprojektuota dujų įvado atšaka, yra padarytas atskiras įėjimas iš lauko pusės. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ūkinis pastatas, plane pažymėtas 4I1p, buvo suprojektuotas ir pastatytas taip, kad juo galėtų naudotis atskirų namo būtų (aukštų) savininkai, vienas 74 proc. (74/100 dalimis), o kitas 26 proc. (26/100 dalimis). Konstatuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina faktą, kad pareiškėjas pirkimo pardavimo sandoriu įsigijo ir vienam iš būtų (aukštų) priklausiusias 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1p. Be to aplinkybę, jog 26/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, pagal 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo pardavimo sutartį priklauso V. N. patvirtina ir 1995 m. gruodžio mėnesį sudarytas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų planas, kuriame aptartas tiek žemės, tiek sodo, tiek pastatų padalinimas, kurį savo parašais yra patvirtinęs tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo A. T.. Jei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, nuosavybės teise po 1/2 būtų priklausęs suinteresuotiems asmenims A. T. ir L. T. (kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše) neabejotina, kad suinteresuotas asmuo nebūtų sutikęs su tokia pastatų padalinimo tvarka, būtų ją ginčijęs bei netvirtinęs savo parašu. Pažymėtina tai, kad suinteresuoti asmenys minėta pareiškėjo valdoma ūkinio pastato dalimi niekada nesinaudojo. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad būtent jis nuo 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo pardavimo sutarties sudarymo visiškai teisėtai ir sąžiningai nuosavybės teise valdo 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p ir jokių kitų asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, tenkinus šį pareiškimą, nebus pažeisti.

Atsiliepimas

4. Suinteresuoti asmenys L. T. ir A. T. nesutikdami su pareiškimu nurodė, jog 1992-08-31 pirkimo pardavimo sutartimi Voveriškių žemės ūkio įmonė jiems pardavė, o jie nupirko 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 93,39 kv. m., tvartą už 37889,00 rublių kainą, iš kurios 4621,00 rublių buvo sumokėtą į pardavėjo kasą, o 33269, rublių buvo sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis. Pareiškėjas 1992-05-29 pirkimo pardavimo sutartimi nupirko gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 181,66 kv. m., garažą, ūkinį, malkinę. Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti duomenys apie tai, kad suinteresuotiems asmenims priklauso po 1/4 dalį Gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) , taip pat po 1/2 dalį Pastato - Ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), po 1/4 dalį Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, 1/1 priklausančių pastatui Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjui priklauso 1/2 dalis Gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Pastatas-Garažas, (duomenys neskelbtini), Pastatas-Ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), Pastatas - Malkinė, (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis Kitų inžineriniai statinių - Kiemo statinių, (duomenys neskelbtini). Nei pirkimo - pardavimo sutartyse, nei Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įsigijęs 26 procentus ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartys įsigaliojo nuo patvirtinimo dienos, pareiškėjas sutarčių neginčijo. Taip pat pareiškėjas neskundė Valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro veiksmų registruojant pareiškėjo įsigytų nekilnojamųjų daiktų duomenis. Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia 1995 m. 12 mėn. Namų valdos žemės sklypo ribų planu. Šis planas suinteresuoto asmens A. T. nepasirašytas. Iš plano pavadinimo seka, kad tai yra žemės sklypo ribų, o ne nekilnojamųjų daiktų padalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Be to, po 1995 m. 12 mėn. Namų valdos žemės sklypo ribų plano parengimo, pats pareiškėjas pasirašė 2015-08-20 geodezinių matavimų planą, žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo aktą 2015-08-20 Nr. SR39, kuriuose nėra jokių duomenų apie tariamą žemės sklypo naudojimosi tvarką ar ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai nustatytas dalis. Pareiškėjas savo pareiškimą taip pat grindžia kadastro bylos 1992-03-20 pastatų ir statinių charakteristikos lape įrašais. Nėra aišku, kas ir kada tokį įrašą padarė. Duomenys apie statinių dalies priklausomybę nebuvo daromi pastatų ir statinių charakteristikos lape, kadangi šiame lape nėra tokios grafos apie atskirų dalių priklausomybę. Be to, šie duomenys sudaryti iki pareiškėjo sudarytos pirkimo pardavimo sutarties, todėl pareiškėjas, matydamas, kad jo notariškai sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje įrašytas tik vienas ūkinis pastatas, galėjo tokios sutarties nesudaryti ir reikalauti parduoti jam ūkinio pastato dalį. Pareiškėjo motyvai nepirkti ūkinio pastato dalies galėjo būti materialiniai – už ūkinio pastato dalį pareiškėjui būtų tekę mokėti didesnę perkamų daiktų kainą, įskaitant valstybės vienkartinėmis išmokas, kurių neaišku, ar pareiškėjas turėjo tiek, kad užtektų sumokėti ir už ūkinio pastato dalį. Be to, ūkinio pastato dalies bendras naudojimas yra neracionalus, būtų pareikalavęs statybos darbų ir pareiškėjo išlaidų. Pareiškėjui atsisakius pirkti ūkinio pastato dalį, visas ūkinis pastatas, sutartyje įvardintas tvartu, buvo parduotas Tamašauskams. Be to, suinteresuoti asmenys nuo įsigijimo naudojosi jiems parduotu visu ūkiniu pastatu ir pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad turi kokias nors teises į suinteresuotų asmenų vardu Nekilnojamojo turto registre registruotą ūkinį pastatą. Pareiškėjas yra praleidęs ir 3 metų ieškinio senaties terminą 1992 m. sudarytiems sandoriams nuginčyti. Pareiškėjo nurodyti duomenys nepatvirtina, kad suinteresuotų asmenų sudaryta notarinė 1992-08-31 pirkimo pardavimo sutartis turi kokių nors trūkumų ir kad pareiškėjas įgijo dalį suinteresuotiems asmenims priklausančio ūkinio pastato, todėl prašo pareiškėjo V. N. patikslintą pareiškimą atmesti.

5. Suinteresuotu asmuo Valstybės įmonė Registrų centras nurodė, kad pagal 1992¬05-29 Pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 3198 pareiškėjas įgijo dalį gyvenamojo namo, garažą, ūkinį ir malkinę, o suinteresuoti asmenys 1992-08-31 Pirkimo- pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 4302 įgijo dalį gyvenamojo namo ir tvartą. Sutinkamai su galiojusiais įstatymais, nuosavybės teisė į ginčo statinį – ūkinį pastatą, plane pažymėtą 4Ilp, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) nuo 1993-03-05 nuosavybės teise priklauso suinteresuotiems asmenims L. T. ir A. T..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo V. N. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmetė.

7. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas vertino, kad pareiškėjas nėra praradęs jokių dokumentų, visos su nekilnojamaisiais daiktais (duomenys neskelbtini) susijusios pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų teisės ir pareigos yra nustatytos notaro patvirtintomis sutartimis ir registruotos nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju pareiškėjas savo prašymo nepagrindžia dokumentų praradimo faktu, bet ginčija esamų sutarčių, kadastro duomenų neteisingu įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu pareiškėjas siekia Nekilnojamojo turto registro duomenų ir pareiškėjo, suinteresuotų asmenų dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sudarytų sutarčių nuginčijimą pakeisti atskirų, nuo aplinkybių konteksto atskirtų faktų pripažinimu. Nei pirkimo - pardavimo sutartyse, nei Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įsigijęs 26 procentus ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartys įsigaliojo nuo patvirtinimo dienos, pareiškėjas sutarčių neginčijo. Taip pat pareiškėjas neskundė Valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro veiksmų registruojant pareiškėjo įsigytų nekilnojamųjų daiktų duomenis.

8. Pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinį faktą, kad suinteresuoti asmenys nėra įgiję nuosavybės teisės į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra faktinis 1992-08-31 pirkimo pardavimo sutarties, pagal kurią Voveriškių žemės ūkio įmonė suinteresuotiems asmenims pardavė, o pastarieji nupirko 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 93,39 kv. m., tvartą už 37889,00 rublių kainą, ginčijimas. Pareiškėjas nesuformulavo prašymo pripažinti negaliojančia 1992-08-31 pirkimo pardavimo sutarties sudarytos, tarp Voveriškių žemės ūkio įmonės ir suinteresuotų asmenų. Suinteresuotų asmenų teisės į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado ne iš įrašo kadastro duomenų byloje, bet notaro patvirtintos sutarties pagrindu. Net patenkinus pareiškėjo reikalavimą nustatyti juridinį faktą, 1992-08-31 pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta tarp Voveriškių žemės ūkio įmonės ir suinteresuotų asmenų, liktų galioti ir Nekilnojamojo turto registras privalėtų šią sutartį registruoti. Tokiu būdu sukurta situacija kai Nekilnojamojo turto registras turėtų registruoti tris savininkus į tas pačias nekilnojamojo daikto dalis.

9. Be to, teismas sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui 1992-08-31 pirkimo pardavimo sutarties pripažinimui negaliojančia. Ginčijant notaro patvirtintą sutartį taip pat turėtų būti įtrauktas byloje notaras, patvirtinęs sutartį. Pareiškėjas reiškia reikalavimą nustatyti juridinį faktą, siekdamas išvengti įstatymo reikalavimų, nustatytų siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu, vykdymo.

10. Teismui nagrinėjant pareiškimą, kuriuo nepareiškus ieškinio faktiškai siekiama pripažinti negaliojančia notaro patvirtinto sandorio dalį, pažeidžiama suinteresuotų asmenų teisė į teisinį aiškumą, teisinį tikrumą, kadangi pastarieji negali nei prašyti įtraukti civilinėje byloje dalyvauti pirkimo pardavimo sutartį patvirtinantį notarą, kuris su juridinio fakto nustatymu nėra susijęs, tačiau būtų susijęs su reikalavimu pripažinti pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia. Analogiškai suinteresuoti asmenys negali teismo prašyti taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi reikalavimui nustatyti juridinį faktą ieškinio senaties terminai netaikomi, tačiau ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas reikalavimui pripažinti sandorį negaliojančiu. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pareiškėjo V. N. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. N. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuoti asmenys minėta pareiškėjo valdoma ūkinio pastato dalimi niekada nesinaudojo. Teismui paklausus suinteresuoto asmens A. T., kodėl jis pirko jam nepriklausančią dalį pastato, pastarasis atsakė, kad kitaip nebuvo galima, jam taip liepė M. Š., tačiau tokį teiginį paneigė liudytoja M. Š., kuri nurodė, kad buvo nurodyta privatizuoti turtą tiems asmenims, kas tuo turtu tuo metu naudojosi, o naudojosi turtu V. N., ji negalėjo liepti A. T. pirkti pastato dalį, kuria naudojosi kitas asmuo. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad būtent jis nuo 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo pardavimo sutarties sudarymo visiškai teisėtai ir sąžiningai nuosavybės teise valdo 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žymėjimas plane 4I1p ir jokių kitų asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, tenkinus šį pareiškimą, nebus pažeisti.

11.2. Suinteresuotiems asmenims priklausanti tvarto (ginčo ūkinio pastato) dalis 1987 m. tiesiog buvo pristatyta prie V. N. priklausančio ūkinio pastato, žymėjimas 3I1p dalis, 26/100 yra V. N. priklausančio ūkinio pastato dalis, ką galima pastebėti iš skirtingų raudonos spalvos plytų (naujos plytos buvo baltos), dalis skiriančios kapitalinės sienos, suprojektuotų atskirų įėjimų bei itin reikšmingų šiai bylai liudytojos M. Š. (atstovavusios turto pardavėją Voveriškių žemės ūkio įmonę sudarant pirkimo-pardavimo sutartis) paaiškinimų, kurie teismo sprendime net nėra nurodomi. aplinkybės neabejotinai patvirtina faktą, kad pareiškėjas pirkimo pardavimo sandoriu įsigijo ir vienam iš butų (aukštų) priklausiusias 26/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1p. Taigi pareiškėjas, prašydamas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, yra įgijęs vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – 1992 m. balandžio 30 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų.

11.3. Teismas kelia abejones, kad pareiškimas galimai turėjo būti nagrinėjamas ginčo teisena, tačiau tai nebuvo nurodyta pareiškimo priėmimo stadijoje, pareiškėjui nebuvo išaiškinta, kad jis turi reikšti ne pareiškimą, o ieškinį, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu notarą, kuris tvirtino pirkimo-pardavimo sutartis ir pan. Apelianto manymu, teismas ginčo sprendime aiškiai neišskyrė, kokiu teisiniu pagrindu pareiškimas atmestinas, ar dėl to, kad pareiškėjas neturėjo teisės pareikšti pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka ir turėjo kreiptis į teismą ieškiniu bendrąja ginčo teisenos tvarka, ar todėl, kad pareiškimo reikalavimas vertintinas kaip negalintis pareiškėjui sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl pripažintinas nenagrinėtinu teisme, ar todėl, kad pareiškimas yra nepagrįstas. Apelianto nuomone, pareiškimas yra nagrinėtinas būtent ypatingosios teisenos tvarka net ir kilus ginčui dėl teisės.

11.4. Apeliantui nėra suprantama, nuo kokių aplinkybių konteksto atskirtų faktų pripažinimo jis, anot teismo, siekia, teismo sprendime pateiktos išvados, pareiškėjo manymu, nėra aiškios ir suprantamos. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas. Pasisakęs, kad juridinio fakto nustatymas pareiškėjui nesukurs subjektinių teisių, pirmosios instancijos teismas iš esmės užkirto kelią pareiškėjui siekti ilgus metus valdomo turto valdymo nuosavybės teise.

11.5. Nustačius pareiškėjo prašomus juridinius faktus, Nekilnojamojo turto registre šių dalių savininku būtų įregistruotas tik vienas savininkas – V. N., o kiti du (suinteresuoti asmenys) išregistruoti.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys L. T. ir A. T. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjo reikalavimą teismas galėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme , o po bylos iškėlimo nutraukti civilinę bylą. Tačiau suinteresuoti asmenys vertina, kad vien tik pati teismo baigiamojo akto forma nepažeidė jokių pareiškėjo teisių.

12.2. Suinteresuotų asmenų teisės į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado ne iš įrašo kadastro duomenų byloje, bet notaro patvirtintos sutarties pagrindu. Net patenkinus pareiškėjo reikalavimą nustatyti juridinį faktą, 1992-08-31 pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta tarp Voveriškių žemės ūkio įmonės ir Suinteresuotų asmenų, liktų galioti ir Nekilnojamojo turto registras privalėtų šią sutartį registruoti. Tokiu būdu sukurta situacija kai Nekilnojamojo turto registras turėtų registruoti tris savininkus į tas pačias nekilnojamojo daikto dalis.

12.3. Apeliantas yra praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui 1992-08-31 pirkimo pardavimo sutarties pripažinimui negaliojančia. Tai, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, nereiškia, kad pareiškėjui yra ribojama teisė kreiptis į teismą.

12.4. Tai, kad pareiškėjas neatlaisvino neteisėtai valdomos ūkinio pastato dalies, nepadaro Pareiškėjo valdymo teisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Byloje kvestionuojamas sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

15. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas: 1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalis).

16. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

17. Nagrinėjamu atveju, apeliantas teismo prašė nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. nustatyti kad jis, pareiškėjas V. N., 1992 m. gegužės 29 d. sudarydamas gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų esančių adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, iš Voveriškių žemės ūkio įmonės kartu nuosavybės teise įsigijo taip pat ir 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p. bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam, pareiškėjui V. N., 1992 m. gegužės 29 d. sudarius gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų esančių adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį bei iš Voveriškių žemės ūkio įmonės kartu nuosavybės teise įsigijus taip pat ir 26/100 dalis ūkinio pastato, suinteresuoti asmenys L. T., ir A. T., nėra įgiję nuosavybės teisės į 26/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

18. Vertinant atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas nėra praradęs jokių dokumentų, visos su nekilnojamaisiais daiktais (duomenys neskelbtini) susijusios pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų teisės ir pareigos yra nustatytos notaro patvirtintomis sutartimis ir registruotos nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju pareiškėjas savo prašymo nepagrindžia dokumentų praradimo faktu, bet ginčija esamų sutarčių, kadastro duomenų neteisingu įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu pareiškėjas siekia Nekilnojamojo turto registro duomenų ir pareiškėjo, suinteresuotų asmenų dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sudarytų sutarčių nuginčijimą pakeisti atskirų, nuo aplinkybių konteksto atskirtų faktų pripažinimu. Nei pirkimo - pardavimo sutartyse, nei Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įsigijęs 26 procentus ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartys įsigaliojo nuo patvirtinimo dienos, pareiškėjas sutarčių neginčijo. Taip pat pareiškėjas neskundė Valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro veiksmų registruojant pareiškėjo įsigytų nekilnojamųjų daiktų duomenis.

19. Pažymėtina, kad ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas reiškia, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012). Tokia išvada grindžiama kasacinio teismo praktika, suformuluota aiškinant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą. Tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2007-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007).

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas iš esmės prašo pripažinti, kad 26 procentai ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) jam priklauso nuosavybės teise, tačiau toks reikalavimas negali būti sprendžiamas pasirenkant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kelia klausimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, todėl iš karto yra akivaizdus ginčas dėl pareikšto reikalavimo. Pareiškėjas prašo jam pripažinti nuosavybės teises į 26 procentus ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o tokio pobūdžio prašymai, kada jie yra susiję su nuosavybės teisių apimtimi, kaip minėta, ypatingąja teisena nėra nagrinėjami.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo argumentus, įvertinęs nurodytas teisės normas, kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Suinteresuoti asmenys L. T. ir A. T. teikdami atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems asmenims A. T., gim. (duomenys neskelbtini) , ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius