Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-07 · Administracinė byla Nr. I-2926-789/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-04-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-07Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-03-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-07
Bylos Nr.
I-2926-789/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01497-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Jovita Einikienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Kategorijos
  • 55.2Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. I-2926-789/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01497-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 55.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui V. P., pareiškėjo atstovui J. B. ir atsakovės atstovei A. Č.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kurį patikslinęs prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015-11- 27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1–5, 26–31).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Sprendime numatyta susigrąžinti 72 744,71 Eur paramos dalį, išmokėtą pagal 2012-01-10 paramos sutartį Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Pažymėjo, kad Agentūra 2013-01-03, 2013-02-22 ir 2013-04-08 tikrino darbų atlikimą vietoje ir padarė išvadas, kad padarytos išlaidos atitinka pateiktus dokumentus. Teigia, kad Agentūra, darydama išvadą dėl pinigų susigrąžinimo, nesilaikė 2006-12-07 Europos Komisijos reglamento Nr. 1975/2006 reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjas veikė pagal Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką, kuri numatė paramos skyrimo teisiniuose santykiuose taikyti maksimaliai leidžiamų kainų metodiką. Paaiškino, kad, laikantis šios metodikos nuostatų, pareiškėjui nereikėjo vesti statybų operacijų išsamaus fiksavimo. Tai sudarė sąlygas Agentūrai po darbų atlikimo kelti abejones dėl darbų atlikimo fakto. Teigia, kad, esant pinigų išmokėjimo faktui, pinigų susigrąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas ginče, tuo tarpu sankcijų taikymo būdu atsakovas neturi teisės susigrąžinti išmokas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas savo sprendimui pagrįsti atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Susipažinus su UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, kurią Agentūra vadina ekspertize, pareiškėjas nustatė, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitą pateikė vadovaujantis išimtinai tik Agentūros pateiktais dokumentais ir viešai prieinama informacija, neatsižvelgė į kituose šaltiniuose, nenurodytuose ataskaitoje, pateiktus paaiškinimus ir informaciją.

Teigia, kad šioje byloje UAB „Civitta“ konsultacine išvada vadovautis negalima. Paaiškino, kad prie UAB „Civitta“ ataskaitos yra pridėtos nuotraukos, kurios rodo, kokio pobūdžio tyrimą ši bendrovė atliko. Pažymėjo, kad UAB „Civitta“ neatliko jokio objektyvaus tyrimo. Nurodė, kad vietoje neištyrus miško grunto, kuriame buvo įrengti rekreaciniai takai, neįvertinus reikalingų medžiagų poreikio, nenustačius, kokie mechanizmai buvo būtini darbams atlikti ir kiek valandų šie mechanizmai dirbo, nėra pagrindo teigti, kad rekreacinių takų įrengimo darbai viršijo rinkos kainas. Pažymėjo, kad ekspertas A. B. pateikė išvadą, kad rekreacinių takų įrengimas kainavo 92 575,06 Eur. Tuo tarpu UAB „Civitta“ ataskaitoje nurodyta, kad rekreacinių takų įrengimas galėjo kainuoti 19 057,26 Eur. Mano, kad tokio pobūdžio neatitikimai yra dėl to, kad UAB „Civitta“ išvadas teikė, neatlikusi kontrolinių matavimų. Teigia, kad, nepriklausomai nuo paramos išmokų apskaičiavimo būdo, Agentūra turėjo pareigą patikrinti sutartinių įsipareigojimų įvykdymą ir paramos sumas išmokėti tik turint pakankamai informacijos, kad mokėjimo prašymas gali būti patenkintas. Nurodė, kad Agentūra turėjo teisę sumažinti paramos sumą, jei nustatomos reikalavimų neatitinkančios išmokos. Teigia, kad Agentūra sankcijas gali taikyti iki paramos pinigų išmokėjimo, o lėšų susigrąžinimą turi vykdyti teismine tvarka, nes turi būti įvertinta, ar nėra pagrindų, šalinančių pareiškėjo civilinę atsakomybę.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 149–157). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2011-06-30 Agentūrai pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 (toliau – ir Paraiška). Pagal 2012-01-10 sudarytą paramos sutarties Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) 1.1 papunktį jis įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001 „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas V. P. miške Gumiltėnų kaime“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas šios Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų. Paraiška buvo įvertinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-20 įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklėmis (toliau – ir Administravimo taisyklės). Agentūra, nustačiusi įgyvendinto Projekto pažeidimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 10 punktu, 2015-09-30 raštu Nr. BRK-8357 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Ministerijai apie pareiškėjo padarytą pažeidimą įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą 72 744,71 Eur paramos sumą. Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2015-10-21 pranešimu Nr. 2D-4940 pritarė NMA sprendimui taikyti sankciją.

Agentūros nuomone, ji turėjo teisę taikyti išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjas Paramos sutartyje įsipareigojo nepažeisti ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Kilus įtarimų dėl didelių investicijų kainų, Agentūra kreipėsi į nepriklausomus ekspertus dėl kainų atitikties rinkos kainai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo patirtos išlaidos yra pagrįstos. Pažymėjo, kad Agentūros užsakymu 2015-07-30 atliktas ekspertinis konsultavimas ir ataskaitoje Nr. 33 nurodytos atliktų investicijų rinkos kainos. Pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo, todėl vadovautis vien žodiniu aplinkybių paaiškinimu, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, negalima, nes tai pažeidžia objektyvumo ir teisingumo principus. Dėl skunde keliamų abejonių dėl ekspertų atsakovė pažymi, jog nepriklausomi ekspertai neturi jokio suinteresuotumo, todėl abejoti jų atliktais skaičiavimais ir pateikta išvada Agentūra neturi pagrindo. Agentūra, priimdama sprendimą, rėmėsi visais byloje buvusiais dokumentais. Be to, ekspertai atitiko kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos bei darbo patirties, todėl argumentai dėl ekspertų kompetencijos yra nepagrįsti. Pažymi, kad pareiškėjui nesuteikta teisė ginčyti Agentūros atliktų viešųjų pirkimų rezultatų, todėl jo argumentai dėl ekspertų turėtų būti atmesti. Paaiškina, jog teisės aktai numato Agentūrai teisę iš naujo administruoti pareiškėjų paraiškas ir priimti sprendimus dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo. UAB „Civitta“ ekspertai prie ekspertinės konsultavimo ataskaitos yra pateikę ir detalią lokalinę sąmatą, kurioje detalizuota, kaip buvo apskaičiuota investicijų kaina, todėl nesutinka su argumentu, kad, kompensuojat patirtas išlaidas, turi būti atsižvelgiama tik į didžiausius įkainius. Pažymi, jog UAB „Civitta“ yra nešališka nustatinėdama investicijų vertę, nėra suinteresuota, todėl abejoti skaičiavimais nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovė. Nurodė, kad UAB „Civitta“ ekspertai buvo nuvykę į vietą, tai yra nurodyta pačioje ekspertinio konsultavimo ataskaitoje, taip pat pridėtos ir nuotraukos iš projekto įgyvendinimo vietos. Pažymėjo, kad Agentūra viešųjų pirkimų būdu atrenka nepriklausomus ekspertus, kurių prašoma nustatyti prekių, paslaugų ar darbų vidutines rinkos kainas, ir ekspertai netampa priklausomi nuo Agentūros (b. l. 169–175).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-01-19 pareiškėjas su Agentūra pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KS-11-1-006497-PR001, kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą „Rekreacinės infrastruktūros įrengimas V. P. miške Gumiltėnų kaime“ Nr. 2IM-11-1-006497-PR001) (Komisijos byla, b. l. 33–39). Agentūra 2015-09-20 raštu Nr. BR6-8357(14.5) pateikė Ministerijos Teisės departamentui informaciją apie pareiškėjo padarytus pažeidimus ir nurodė, jog, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą ir sunkumą bei į tai, kad pareiškėjui išmokėta 97 681,59 Eur parama, už investicijas, kurių rinkos kaina buvo viršyta 96 547,77 Eur, o pagal ekspertizės išvadas, atsižvelgiant į vidutinę rinkos kainą, tinkama išmokėti parama nustatyta 23 803,06 Eur. Agentūra siūlė taikyti išmokėtos paramos dalies 72 744,71 Eur susigrąžinimo sankciją (Komisijos byla, b. l. 32). Ministerijos pažeidimų kontrolierė 2015-10-14 surašė siūlymą dėl pareiškėjo pažeidimų, kuriuo siūlė pritarti Agentūros sprendimui paramos gavėjui taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą paramos dalį, viršijančią 2015-07-30 ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 33 nurodytas sumas, t. y. susigrąžinti 72 744,71 Eur. Ministerijos komisijos 2015-10-15 posėdžio metu svarstyti pareiškėjo padaryti pažeidimai ir 2015-10-20 surašytas protokolas Nr. (8D-48)4(5.50) (toliau – ir Protokolas), kuriuo nutarta pritarti Agentūros sprendimui paramos gavėjui taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą paramos dalį, kuri viršija ekspertinio konsultavimo išvadoje nurodytas sumas, t. y. 72 744,71 Eur (Komisijos byla, b. l. 49–54). Ministerija 2015-10-21 raštu Nr. 2D-4940(3.23) persiuntė Agentūrai Protokolo kopiją.

Agentūra Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė iš pareiškėjo V. P. susigrąžinti išmokėtą 72 744,71 Eur paramos sumos dalį (b. l. 10–14). Agentūra Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad nustatė pažeidimą ir 2015-09-30 raštu Nr. BRK-8357(14.5) pateikė Ministerijai informaciją apie pareiškėjo padarytą pažeidimą, siūlydama pritarti sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą 72 744,71 Eur paramos sumą. Ministerija siūlymui pritarė 2015-10-21 pranešimu Nr. 2D-4940. Agentūra paaiškino, kad atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertai išnagrinėjo Agentūros pateiktus dokumentus, 2015 m. liepos mėnesį atliko patikrą projekto Įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad pareiškėjo įsigytų įrengimo darbų (1 413 m rekreacinių takų, aiškinamojo stendo, lauko tualeto, laužavietės, medinių atrakcionų (4 vnt), pavėsinės, suolų (10 vnt), šiukšlių dėžių ( 5 vnt.), automobilio stovėjimo aikštelės (109 kv. m)) vertė viršijo rinkos kainą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros Sprendimu, su 2016-01-20 skundu kreipėsi į Ministeriją. Ministerija atsakė į pareiškėjo 2015-01-20 skundą 2016-02-06 raštu Nr. 3IN-139(8.1), kuriame nurodė, kad ji dalyvavo priimant Agentūros Sprendimą, todėl nėra teisės aktais įgaliota nagrinėti skundų dėl sprendimų, kuriuos priimant ji pati dalyvavo (b. l. 8–9).

Byloje ginčas keliamas dėl Agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-04-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-637-602/2018 konstatavo, kad pareiškėjas terminą kreiptis į teismą dėl Agentūros Sprendimo apskundimo praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios. Esant šioms aplinkybėms, teismas priėmė pareiškėjo skundą, kuriame jis prašo panaikinti Agentūros Sprendimą. Pareiškėjas skunde iš esmės nurodo nesutikimo motyvus su UAB „Civitta“ atlikta tyrimo vertinimu, teigia, kad ekspertinio konsultavimo ataskaitoje netinkamai apskaičiuotos pareiškėjo atliktų darbų vertės. Pareiškėjas savo argumentams pagrįsti pateikė eksperto A. B. teiktas išvadas, kuriose nurodyta, kad rekreacinių takų įrengimas kainavo 92 575,06 Eur, bei sąmatininko M. Š. atliktus darbų sąmatos skaičiavimus.

Administravimo taisyklėse įtvirtinta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms) (3 p.). Ginčijamame sprendime Agentūra nurodė, kad ekspertizę inicijavo, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 punktais. Pagal Administravimo taisyklių 5.9 punktą, Agentūra, be kita ko, atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas. Administravimo taisyklių 5.10 punkte nustatyta, kad, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, Agentūra gali atlikti tikrinimą, vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).

Sankcijos yra įtvirtintos Administravimo taisyklių III skirsnyje, kurio 197 punkte numatytos 3 sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos (ar jos dalies) susigrąžinimas. Administravimo taisyklių 197.3 punkte numatyti atvejai, kada taikoma sankcija – paramos (ar jos dalies) susigrąžinimas. Sprendime paramos susigrąžinimas pritaikytas, vadovaujantis 197.3.14 p. (pažeidė paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus) bei 197.3.15 p. (Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio). Taigi, Agentūra užsakomajai išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizei atlikti turėjo teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus, o, vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, turėjo teisę taikyti sankcijas. Administravimo taisyklėse nurodoma, kaip tokiu atveju turi būti apskaičiuojamas mokėtinos paramos dydis, t. y. Administravimo taisyklių 197.3.15 punkte nustatyta, kad, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio.

Ginčijamo Sprendimo išvados, jog Mokėjimo prašyme deklaruoti atlikti darbai buvo įgyvendinti, o prekės įsigytos už padidintą kainą, buvo padarytos, vadovaujantis UAB „Civitta“ pateiktos 2015-07-70 Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 33 duomenimis (Komisijos byla, b. l. 83–90, 91–100). Ataskaitoje pateikta išvada, jog pareiškėjo išlaidų vertė vidutinę rinkos kainą viršija 72 744,71 Eur. Bylos šalys nesutaria dėl atliktų investicijų rinkos kainos vertinimo iš esmės, t. y. pareiškėjas ginčija skaičiuojamųjų kainų ekspertizės išvadas, todėl byloje kilęs ginčas negali būti išsprendžiamas vien tik įvertinus Agentūros tyrimo metu jau surinktus duomenis. Įvertinęs ginčijamo Agentūros Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad jame yra nurodytas nustatytas pažeidimas, įvardyta, kokia ekspertų išvada remiamasi, detalizuota, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje nurodytos išvados, nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas, taip pat faktinės aplinkybės, motyvai išdėstyti aiškiai ir pakankamai. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusio atsakovo atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad, Agentūrai kilus įtarimų, kad kaina, komerciniuose pasiūlymuose, atsižvelgiant į darbų bei prekių techninius parametrus, naudojamas medžiagas yra akivaizdžiai per didelė, nereali, turi teisę priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-429-1062/2018). Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis, nustato ir įvertina faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatydama paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį, taikydama sankciją, gali vadovautis ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis ekspertų išvadomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017).

Apibendrinus galiojantį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, matyti, kad Agentūrai teisės aktais yra suteikti įgaliojimai, kilus įtarimams dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlikti užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes bei remiantis jų rezultatais priimti sprendimus dėl paramos skyrimo arba susigrąžinimo. Vis dėlto teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Agentūros užsakymu UAB „Civitta“ atliktos skaičiuojamųjų kainų ekspertizės ataskaitos yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017, 2018-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3859-438/2018). Pažymėtina, jog vienu iš tokių Agentūros atlikto ekspertinio tyrimo rezultatus paneigiančių įrodymų teismų praktikoje pripažįstama eksperto išvada (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017, 2018-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018, 2018-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018).

Teismas taip pat pažymi, kad, atsižvelgus į tai, jog Agentūros Sprendimas buvo grindžiamas UAB „Civitta“ pateikta 2015-07-70 Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 33 (Komisijos byla, b. l. 83–90, 91–100), šioje byloje svarbu įvertinti, ar minėta UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaita yra patikimas įrodymas byloje, patvirtinantis, jog pareiškėjo atliktų investicijų kaina viršijo rinkos kainas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (56 straipsnio 1 dalis); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (56 straipsnio 2 dalis); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (56 straipsnio 4 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (56 straipsnio 6 dalis). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, turi būti atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Vertinant atlikto tyrimo išsamumą ir patikimumą svarbu įvertinti išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kiek tai susiję su darbų ir paslaugų kainomis, turi būti nustatytas aiškus ir suprantamas palyginamasis vertinimas su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimas (profesinių sprendimų skaidrumo principas). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (LVAT 2017-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra pasisakyta, kad, atliekant vidutinės rinkos kainos paskaičiavimą, UAB „Civitta“ ekspertai tokioje ataskaitoje pateikia išvadas dėl pareiškėjo įsigytų prekių maksimalios (vidutinės) rinkos kainos, t. y. ja iš esmės yra pasiekiamas Administravimo taisyklių 5.10 punkte nustatytas tikslas išsiaiškinti, ar prekių įsigijimo kainos nebuvo nepagrįstai per didelės (LVAT 2018-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018; 2017-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017). Taigi teismų praktikoje yra pripažįstama, kad UAB „Civitta“ gali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitas (taip pat žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).

Teismas pažymi, kad Agentūra ginčijamą Sprendimą priėmė, vadovaudamasi Administravimo taisyklių normomis, ir atsižvelgdama į tai, kad Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma neatitiko UAB ,,Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytų rinkos kainų (Agentūra Sprendime perrašė UAB ,,Civitta“ ataskaitoje nurodytas rinkos vertės kainas). Teismas vertina, kad, nors Agentūros teisė pasitelkti ekspertiniam konsultavimui nepriklausomus ekspertus yra įtvirtinta Administravimo taisyklėse, tačiau Agentūra visais atvejais privalo savarankiškai įvertinti visus nustatytus faktus bei susieti juos su pažeistomis teisės normomis.

UAB ,,Civitta“ pateiktoje konsultavimo ataskaitoje nustatyta investicijų išlaidų rinkos vertė, tačiau didžiausia rinkos kaina konkrečiai investicijai nėra nustatyta. Prie ataskaitos pridėtos lokalinės sąmatos, kuriose nurodyta, kad jos yra sudarytos 2015 m., nenurodant mėnesio ir dienos, nenurodyta ir atsakingo atstovo, kuris suderino sąmatą, pavardė, analogiškai nenurodyta ir atsakingo atstovo, kuris tvirtino sąmatą, pavardė bei sąmatos tvirtinimo mėnuo ir data, sąmatos nepasirašytos, sąmatose nurodytas jų sudarytojas (A. Š.), tačiau iš minėtų duomenų negalima daryti išvadų dėl pateiktų dėl sąmatų sudarytojo turimos kvalifikacijos, taip pat dėl sąmatų išsamumo. UAB „Civitta“ ataskaitoje nenurodyta, kokie ekspertai ataskaitą surašė. Iš UAB „Civitta“ pateiktos konsultavimo ataskaitos turinio matyti, kad ją surašant buvo remiamasi tik pateiktomis sąmatomis, tačiau nepateikti jokie papildomi argumentai, kurie leistų daryti išvadas dėl atliktų darbų vidutinės bei didžiausios rinkos kainos. Teismas pažymi, kad UAB „Civitta“ pateiktoje konsultavimo ataskaitoje nėra duomenų dėl analogiškų ar panašių investicijų viešųjų ofertų, ar komercinių pasiūlymų tokio pobūdžio darbams atlikti kainų, todėl nėra galimybės nustatyti, koks metodas buvo taikytas nustatant atliktų darbų vertę, kaip konkrečiai jis buvo pritaikytas ir gauta UAB „Civitta“ ataskaitoje nurodoma atliktų darbų vidutinė rinkos kaina.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas 2016-09-22 pateikė teismui 2016-09-01 statinių apžiūros aktą Nr. 2016/02, iš kurio turinio matyti, kad atliktų darbų sąmata iš esmės skiriasi nuo UAB „Civitta“ pateiktoje konsultavimo ataskaitoje nurodytų kainų (b. l. 67–70, 81–83). Byloje taip pat pateikta specialisto A. B. 2017-11-10 išvada dėl rekreacinės infrastruktūros įrengimo V. P. miške Gumiltėnų kaime (b. l. 140–146). Specialisto išvadoje, be kita ko, nustatyta, kad teritorijoje yra aukštas gruntinis vanduo, todėl atliekant statybos ir kasybos darbus reikėjo sugaišti daugiau laiko. Minėtoje išvadoje taip pat atlikta lokalinė sąmata, iš kurios turinio matyti, kad atliktų darbų kaina (92 575,06) iš esmės tik neženkliai skiriasi nuo pareiškėjui išmokėtos paramos dydžio (94 106,23 Eur).

Teismas, įvertinęs tiek pareiškėjo, tiek atsakovės pateiktus duomenis, pažymi, kad nei vienos šalies pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepagrindžia, kokio tikslaus dydžio investicijos į Projektą gali būti laikomos pagrįstomis. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovės pateiktoje UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje nėra nustatyta didžiausia rinkos kaina konkrečiai investicijai atlikti, atliekant skaičiavimus nebuvo atsižvelgta į teritorijos ypatumus, dėl kurių pareiškėjo patirtos išlaidos Projektui įgyvendinti galėjo iš esmės skirtis nuo UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje nustatytų vidutinių rinkos verčių. Byloje taip pat nėra ginčo dėl pareiškėjo faktiškai turėtų išlaidų sumos. Pareiga nustatyti aplinkybes dėl investicijų įsigijimo nepagrįstai didelėmis kainomis bei priimti sprendimą dėl galutinės paramos sumos skyrimo teisės aktuose tenka Agentūrai. Agentūros Sprendime nėra argumentų, pagrindžiančių pačios Agentūros vertinimą, kad UAB „Civitta“ pateiktoje konsultavimo ataskaitoje nurodytos kainos ir pareiškėjo deklaruotos atliktos investicijos nebuvo pagrįstos pagal atliktų darbų kokybę ar kitus kriterijus, kurie gali daryti reikšmingą įtaką pareiškėjo turėtų investicijų dydžiui.

Teismas vertina, kad UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaita vertintina tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuo remdamasi Agentūra galėtų atlikti papildomą pirkimo procedūrų patikrinimą ir nustatyti konkrečius pažeidimus, tačiau šiuo atveju Agentūra Sprendime nenurodo, kokiais kitais dokumentais ji vadovavosi, ar atliko papildomus veiksmus. Agentūra, ekspertinėje išvadoje nurodytus faktus perkeldama į savo Sprendimą, privalo pagrįsti, kodėl jais remiasi, kaip ji įsitikino tokių faktų tikslumu ir pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju Agentūra nepateikė savarankiško aplinkybių vertinimo ir Sprendime nurodė tik tai, jog ekspertizės metu nustatytos netinkamos finansuoti lėšos. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kaip ir kokiu būdu ekspertai apskaičiavo netinkamas finansuoti lėšas, taip pat iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nebuvo supažindintas su minėtos ekspertizės rezultatais. Teismo vertinimu, UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje nustatyti faktai turėjo būti savarankiškai įvertinti Agentūros. Nesant aiškaus ir motyvuoto faktinio pagrindimo bei nustačius Agentūrai pateiktos UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitos trūkumus, darytina išvada, jog Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikinamas. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo papildomai pasisakyti dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-11- 27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išmokėtos paramos V. P. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita EinikienėBeata MartišienėRasa Ragulskytė-Markovienė