- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- A15.-723-903/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00778-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Grąžinti bylą iš naujo tirti.
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius"
dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovei V. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 414 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2021 m. birželio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. K. už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2021 m. gegužės 10 d. 08.00 val. prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančioje bendrojo naudojimo vietoje laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. laikė paliktą be priežiūros, neeksploatuojamą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ir po 2021 m. balandžio 15 d. Nr. (32.1)-VTS2-1389 savivaldybės pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmė priemonių iki 2021 m. gegužės 7 d. ja pasirūpinti. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad jis neprisipažįsta padaręs nusižengimą, nes šis automobilis nepriklauso jo vadovaujamai MB (duomenys neskelbtini). Automobilis priklausė jų įmonei ir buvo naudojamas, tačiau pasibaigus techninei apžiūrai, dar iki Institucijos reikalavimo patraukti automobilį jis buvo parduotas UAB (duomenys neskelbtini) (vadovas A. A.) 2021 m. balandžio 30 d. Jie, gavę iš Institucijos perspėjimą automobilį patraukti iki 2021 m. gegužės 7 d., pasitikrino ir nustatė, kad yra pasibaigusi techninė apžiūra. Tada jie nutraukė draudimą ir ją pardavė. Ant pirkimo-pardavimo sutarties yra įmonės antspaudas, kuris tikrai patvirtina, kad sutartis tikra. Pirkimo-pardavimo sutartyje yra užrašyti du valstybiniai numeriai, nes jie automobiliui juos keitė. UAB (duomenys neskelbtini) automobilį nusipirko be valstybinių numerių. Šį automobilį jie pardavė utilizavimo įmonei utilizuoti, todėl „Regitrai“ pranešti neturėjo.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė V. Z. paaiškino, kad jie nustatė, jog būtent šią transporto priemonę valdo A. K., kuris yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Šis automobilis nurodytoje vietoje neeksploatuojamas jau stovi apie 1 metus. Tai patvirtina jų patikrinimo aktai. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. nebuvo pristatyta į privalomąją techninę apžiūrą, be to, šio automobilio dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas 2021 m. vasario 28 d., civilinės atsakomybės privalomasis draudimas pasibaigė 2021 m. kovo 2 d. Jai kelia abejones pateikta A. K. pirkimo-pardavimo nutartis. Šią abejonę galėtų išsklaidyti pirkėjo parodymai apie šio automobilio pirkimą, taip pat įmonės, kuriai parduotas automobilis, buhalteriniai dokumentai, todėl prašo bylą grąžinti papildomam tyrimui atlikti ir galutiniam sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus; pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos ir kt.
Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, jog 2021 m. balandžio 30 d. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (be valstybinių numerių) pardavė utilizavimo įmonei ir pateikė tai patvirtinančią pardavimo sutartį. Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad norint nustatyti, ar tikrai minėtas automobilis buvo parduotas utilizavimo įmonei, reikia atlikti papildomą tyrimą, todėl prašė bylą grąžinti papildomam tyrimui atlikti ir galutiniam sprendimui priimti.
Esant išdėstytam, teismas daro išvadą, kad nesurinkus papildomų duomenų ir jų neįvertinus, nėra galimybės spręsti klausimą dėl A. K. administracinės atsakomybės už jam inkriminuotą administracinio nusižengimo padarymą. Taigi administracinio nusižengimo byla grąžintina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administraciniam nusižengimui tirti iš naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu,
nutaria:
grąžinti administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.