- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-63-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00049-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. gynėjos advokatės E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa neatliktos bausmės dalis, paskirta pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendį ir skirta galutinė subendrinta – 5 metų 4 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. A. nuteistas už tai, kad, būdamas nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta 17-os metų laisvės atėmimo bausmė ir atlikdamas šią laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) (iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvusio (duomenys neskelbtini) direktoriaus) 2022 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistųjų dirbančių ūkio aptarnavimo darbus, atleidimo nuo darbinės veiklos ir pavedimo vykdyti darbinę veiklą“ turėdamas teisę be sargybos vykti į darbą, 2023 m. vasario 1 d. ryte išvyko iš bausmės atlikimo vietos, turėdamas pareigą į ją sugrįžti iki 20.00 val., tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą nesugrįžo.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas V. A. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, įkalinimo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai.
Šalies argumentai
3. Nuteistojo V. A. gynėja advokatė E. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti į pirmą instanciją. Netenkinus šio prašymo, gynėja prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendį ir sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas nesiekė visos nuteistojo išdėstytos situacijos išsamiai išnagrinėti, apsiribojo standartine tokio pobūdžio įvykdyto nusikaltimo vertinimo procedūra, o bylos nagrinėjimo metu pateikti tiek nuteistojo, tiek jo gynėjos žodiniai paaiškinimai, teismo nuomone, buvo nereikšmingi. Bylos faktinės aplinkybės parodo, kad nuteistasis pabėgti iš (duomenys neskelbtini) nutarė kaip neišvengiamą kelią ir jo apsaugą nuo galimo pavojaus jo sveikatai ir gyvybei bei praradęs pasitikėjimą Lietuvos kalėjimo tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais, nes (duomenys neskelbtini). Visa informacija buvo pateikta teismui, siekiant užtikrinti kaltinamojo teisėtus interesus dėl bylos nagrinėjimo teisme.
3.2. Gynėjos teigimu, teismas nenurodė išsamių nuteistojo parodymų dėl pabėgimo iš (duomenys neskelbtini), jų nevertino kitų faktinių aplinkybių atžvilgiu iš esmės, atskirus nuteistojo teiginius selektyviai naudojo teismo argumentams pagrįsti, bet apie juos pasisako atsietai nuo kitų faktinių aplinkybių visumos. Teismo teiginio dalis „<...> norėjo taip veikti“ - subjektyvus nuteistojo parodymų atvaizdavimas, kuris prieštarauja faktinei logikai ir priežastiniam ryšiui tarp nuteistojo pabėgimo motyvų ir nuteistojo faktinės ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo termino (iki pabėgimo dienos - nuleistasis V. A. jau buvo atlikęs apie 10 metų bausmės).
3.3. Gynėjos teigimu, teismas, skirdamas bausmę, paviršutiniškais ir standartiniais teiginiais nurodė, kad įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nusprendė nuteistajam V. A. paskirti griežčiausią bausmės rūšį. Nuteistajam V. A. paskirta bausmė yra ženkliai per griežta ir neproporcinga bylos duomenų ir teismo ištirtų įrodymų pagrindu, prieštaraujanti BK nustatytiems tikslams ir bausmės proporcingumo teisės principui. Teismo paskirta bausmė negali būti laikoma proporcinga ir teisinga, turinti pridėtinę vertę bausmės vykdymui ir neva nubausti ir perauklėti/ar kitaip paveikti nuteistąjį, užtikrinti teisingumo vykdymą, apriboti nuteistojo galimybes padaryti naujas nusikalstamas veikas. Tokiu atveju, laikytina, kad teismas pažeidė ne tik BK bendrosios dalies nuostatų taikymo reikalavimus, tačiau sistemiškai vertinant ir konstitucinius teisingumo ir proporcingumo teisės principus.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. A. ir jo gynėja advokatė E. L. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras M. K. prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. A. gynėjos advokatės E. L. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistojo V. A. gynėjos apeliaciniame skunde kaltė nėra ginčijama, iš esmės keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Apeliaciniame skunde gynėja prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato galimybę apeliacinės instancijos teismui panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu: bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, arba kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Nagrinėjamu atveju nenustačius aukščiau įvardintų aplinkybių, tokių aplinkybių nenurodžius apeliaciniame skunde ir gynėjai, šis prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam V. A. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad apeliantų vertinimu, V. A. paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti nuteistajam V. A. švelnesnę bausmę.
9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena nuteistajam skiriama bausmė.
10. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo.
11. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis V. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) kalėjimo charakterizuojamas patenkinamai. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Apylinkės teismas taip pat vertino aplinkybes, kad ilgalaikis nuteistojo V. A. negrįžimas į laisvės atėmimo vietų įstaigą buvo apgalvotas, koordinuotas, o ne spontaniškai kilusi mintis. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis net 48 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, vieną kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, nepaklūsta nustatytoms elgesio taisyklėms, linkęs jas pažeidinėti, nėra linkęs keisti savo būdo ir daryti išvadų dėl netinkamo savo elgesio. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, daryti išvadą, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą skirta mažesnė, nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo.
12. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą yra numatęs tik dvi alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. A. skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei bausmės vidurkis. Kadangi nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.
13. Apeliaciniame skunde gynėja akcentuoja, kad nuteistasis pabėgti iš (duomenys neskelbtini) nutarė kaip neišvengiamą kelią ir jo apsaugą nuo galimo pavojaus jo sveikatai ir gyvybei bei praradęs pasitikėjimą Lietuvos kalėjimo tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais, nes (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku negrįžtų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės, o nusikalstamos veikos padarymo tikslas nėra būtinasis šios veikos sudėties požymis. Jei išties nuteistajam V. A. laisvės atėmimo vietų įstaigoje buvo kilusi grėsmė, apie tai jis turėjo informuoti pareigūnus. Vis dėlto, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis V. A. dėl jo atžvilgiu galimai patirto smurto, grasinimų, turto prievartavimo ar kilusios grėsmės įkalinimo įstaigoje nesikreipė (1 t., b. l. 118, 120). Duomenų, kad jis būtų prašęsis būti perkeliamas atlikti laisvės atėmimo bausmę į kitą laisvės atėmimo vietų įstaigą, kitą būrį, taip pat nėra. Be to, nuteistasis V. A. daugiau, nei tris mėnesius buvo pasišalinęs iš įkalinimo įstaigos ir per tą laikotarpį niekur dėl jam kilusios grėsmės nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gynėjos apygardos teismui pateikti dokumentai, susiję su galimu fizinio smurto naudojimu nuteistojo V. A. atžvilgiu laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apygardos teismas plačiau nepasisako.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei skunde teigia gynėja, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. A. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde gynėja pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas jau atsižvelgė ir įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam V. A. sušvelninti paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. A. gynėjos advokatės E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.