Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2344-1189/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-10-30Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-30
Bylos Nr.
1-2344-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00049-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2344-1189/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00049-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.2.20.12.; 2.3.4.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 30 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,kaltinamajam V. A. ir jo gynėjai advokatei E. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuosprendžio paskelbimo metu yra laikomas Kauno kalėjime, nes jo atžvilgiu, kitame ikiteisminiame tyrime, yra paskirtas suėmimas, teistas:

- 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalį 6, 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – 17 metų terminuoto laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. būdamas nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta 17-os metų laisvės atėmimo bausmė, ir atlikdamas šią laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., pagal Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko (iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvusio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus) 2022 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistųjų dirbančių ūkio aptarnavimo darbus, atleidimo nuo darbinės veiklos ir pavedimo vykdyti darbinę veiklą“ turėdamas teisę be sargybos vykti į darbą, 2023 m. vasario 1 d. ryte išvyko iš bausmės atlikimo vietos, turėdamas pareigą į ją sugrįžti iki 20.00 val., tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą nesugrįžo.

Šiais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinimą supranta, kaltu prisipažįsta iš dalies. Parodė, kad viskas prasidėjo kai jį paleido į atvirąją koloniją, tikslios datos neprisimena, po perėjimo į atvirąją koloniją, praėjus gal savaitei ar dviems su juo susisiekė buvęs kalinys Ž. S., vieną dieną jis atvažiavo ir pradėjo jį spausti, kad reikia susimokėti už laisvą gyvenimą, atvažiavo Ž. S. turbūt pasipinigauti. Iš pradžių rimtai į tai nereagavo, tačiau po kiek laiko Ž. S. atvažiavo prie jo darbo, jį sumušė ir pareikalavo pervesti 200 eurų. Į pareigūnus nesikreipė, nes vykdė kitą pareigūnų pavestą užduotį, jiems padėti, todėl negalėjo skųstis, nes vėliau kiti nuteistieji juo nebetikėtų, nes sužinotų, kad jis skundėsi. Bendradarbiavo su policijos pareigūnais, dėl S. nenorėjo kalbėti, nes tai iškiltų pačioje įkalinimo įstaigoje, kad kažką pridavė. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad pagrindinė priežastis dėl ko pasišalino buvo S., nei kai atvažiuoja daužo galvą, tai nemalonu. Todėl 200 eurų jo mama pervedė iš jo pinigų prašiusiam, jau paleistam kaliniui, po to maždaug tris savaites jis ramiai atlikinėjo bausmę, bet paskui jam vėl paskambino ir pasakė, kad atėjo laikas vėl susimokėti. Prieš suteikiant informaciją pareigūnams, pagal jo vykdytą bendradarbiavimą, jis tą informaciją pasitikslino, jį pradėjo spausti nuteistieji, dar S. žinutes siuntinėjo, todėl nusprendė geriau pabėgti kol viskas susitvarkys, buvo tuo metu atvirojoje kolonijoje. Dar asmuo, su kuriuo jis yra kitoje byloje jam sakė ,,teisingai bėk“. Pasišalino, nes turėjo automobilį su kuriuo ir išvažiavo, automobilį šalia darbo turėjo, nes kas mėnesį važinėjo 3 dienoms namo. Turėdavo teisę išvykti, dar savaitgaliais negalėjo išvykti, bet jau keitėsi, kad galėtų ir savaitgaliais važinėti. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, ten deklaruotas (duomenys neskelbtini), ten gyveno tėvai. Tėvai žinojo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pasakė, kad gavo atostogų tai ir grįžo, paskui tėvam pasakė, kad pasišalino, jie skatino grįžti. Sulaikytas buvo po 3 mėnesių. Kadangi jo neieškojo, jis suprato, kad pareigūnai žino, jog jis namuose, jis manė, kad pareigūnai žino, kad jis namuose. Nusprendė, kad jo neieško, nes socialiniuose tinkluose nebuvo jokios informacijos apie jį. Kai atvažiavo policijos pareigūnai į jo namus, tai jis tik sužinojo, kad jam suėmimas yra skirtas dėl BK 260 straipsnio, o dėl pasišalinimo nieko nebuvo, sužinojo tik, kai gavo kaltinamąjį aktą. Aplinkybės, kad jam pasakė bėgti, tas kur atskleidė surastą didelį kiekį narkotikų, ikiteisminiame tyrime nepasakė, nes kitoje byloje buvo pasakęs, o, šioje byloje dar negalėjo apie tai kalbėti. Pasišalindamas iš įkalinimo įstaigos suprato, kad pasišalina ir daro nusikalstamą veiką, suprato, kad už tai kyla atsakomybė. Bet jis buvo susitaręs su pareigūnais, kad įvykdys jų pavestą užduotį ir jį perkels į pusiaukelės namus, tai pasišalindamas negalvojo, kad čia bus toks nusikaltimas. Supranta, kad skirtingi dalykai pasišalinimas ir perkėlimas į pusiaukelės namus. Nuo pasišalinimo jam dar buvo likę pusė metų iki lygtinio paleidimo, suvokia, kad, kai kitame ikiteisminiame tyrime baigsis suėmimas, jis bus grąžintas atlikti neatliktą bausmės dalį. Kol buvo pasišalinęs dirbo prie namų, buvo mintis skambinti pareigūnams, bet buvo ir baimė. Blogai vertina veiksmus, viską supranta, taip jau pasielgė, nieko nebesugrąžinsi. Išėjęs į atvirąją koloniją, pagal paskirtį turėjo įnikti į narkotikus, blogai sekėsi nustoti vartoti. Pagrindinė priežastis kodėl negrįžo į įkalinimo įstaigą, tai, kad jis atskleidė grupuotę ir jie pradėjo jį įtarinėti. Tris mėnesius buvo slaptas kriminalinės žvalgybos bendradarbis, buvo sakęs, kad pradeda jį įtarti, bet pareigūnai dar sakė pabandyti įtikinti. 2023 m. sausio 31 d. kriminalinės žvalgybos pareigūnams pasakė, kad įtarinės jį, tai jie sakė, dar pabandyk, įkalbink, nes jiems dar reikia poros savaičių, kad V. P. ir kitas, kurio tik pavardė žino, kažkur susitiktų su teikėju, sakė, dar 2 savaites, kol ateis tyrimo rezultatai. Kriminalinės žvalgybos pareigūnų pavardžių neatsimena, nei vienas kriminalinės žvalgybos pareigūnas nebandė su juo susisiekti namuose. Pareigūnams nesakė, kad bėgs. S. tuo metu buvo laisvėje, atvažiuodavo, jį mušė, tačiau S. nežinojo kur jis gyvena laisvėje, panaikino visas socialines paskyras. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl narkotikų tyrėjai dar negalėjo sakyti. Pasišalindamas suprato, kad pasišalina, aktyvių veiksmų nesiėmė, kad užkardyti kelią S. veiksmams, nes nenorėjo, kad kiti kaliniai sužinotų, kad jis skundžiasi. Pasišalinimo priežastis yra baimė. 3 mėnesius buvo pasišalinęs, per tą laiką planavo pranešti policijos pareigūnams, kad pasišalinęs, nepranešė, nes vis abejodavo, tiesiog kažko laukė. Galvojo, kad jo nepaieško, galvojo, kad taip turi būti, iš socialinių medijų nusprendė, kad jo neieško, nes niekur nebuvo informacijos apie jį ir paskambinus kitiems kaliniams į įkalinimo įstaigą jam pasakė, kad jo neieško. Nei vienas asmuo iš nusikalstamos grupuotės nebandė su juo susisiekti Troškūnuose, tik per Facebook, jis meluodavo, kad yra ne Lietuvoje. Gailisi dėl pasišalinimo.

Pagarsinus kaltinamąjį aktą kaltinamasis V. A. iš esmės prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, sutiko duoti parodymus tuojau pat bei juos davė, taip pat sutiko, kad byloje kiti įrodymai nebūtų tiriami, pasiteiravus dėl galimybės bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, su tokia galimybe sutiko, tam neprieštaravo nei prokuroras, nei gynėja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka.

Liudytas Jonas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriuje atlieka komendanto pareigas. Jo darbo vieta yra Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime. Yra atsakingas už Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimo ūkio darbus, kuriuos dirba nuteistieji. V. A. žino, pastarasis dirbo pagalbinio darbininko pareigose, darbo pagrindinė vieta – Pravieniškių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalėjimų sporto salė, o, reikalui esant, dirbdavo ir kituose objektuose, tokiuose kaip administracinis pastatas, sandėliai. V. A. sporto salėje atliko valymo, tvarkymo ir kitus priežiūros darbus kasdien. Į darbą jis išeidavo nuo 7 val. ryto ir dirbdavo iki 20 val. vakaro. Kiekvieną rytą jis eidavo į sporto salę ir ją tvarkydavo, valydavo. Jeigu V. A.darbas būdavo pilnai atliktas, pastarasis laisvai galėjo grįžti į savo gyvenamą vietą ir ten būti, o, reikalui esant, paskambindavo į pastarojo asmeninį mobilaus ryšio telefoną ir nurodydavo reikalingą atlikti darbą. Dirbti į administracinį pastatą ar sandėliuką minėtas nuteistasis eidavo tik gavęs jo nurodymą. Dienos metu nuteistųjų darbo vietoje juos tikrindavo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai. Būna dienų kai jis ūkio darbus dirbančių nuteistųjų net nemato, nes jie visi žino ką reikia atlikti ir jeigu būna kažkas neaišku nuteistieji skambina jam telefonu. 2023 m. vasario 1 d. nuteistojo V. A. nematė, kad pastarasis dingo, sužinojo ne tą pačią dieną (t. 1, b. l. 43-46).

Iš 2023 m. vasario 1 d. Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto G. Z. tarnybinio pranešimo, matyti, kad 2023 m. vasario 1 d. į atviro tipo kalėjimą iki 20.00 val. iš darbo negrįžo nuteistasis V. A. ((duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) būrio. Nuteistasis dirbo ūkio dalyje Pravieniškėse. Mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) ne ryšio zonoje. Informuota Kauno apskrities VPK, KŽITS pareigūnai, paskelbta nuteistojo paieška (t. 1, b. l. 9).

Iš 2023 m. gegužės 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos rašto, matyti, kad 2023 m. gegužės 4 d. 10.15 val. sulaikytas V. A., kuris pristatytas į Kauno apskr. VPK areštinę, adresu: Vytauto pr. 91, Kaunas (t. 1, b. l. 39-40).

Iš 2022 m. rugsėjo 28 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistųjų, dirbančių ūkio aptarnavimo darbus, atleidimo nuo darbinės veiklos ir pavedimo vykdyti darbinę veiklą“, matyti, kad nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo leidžiama vykdyti darbinę veiklą nuteistajam V. A. pagalbinio darbininko pareigose 0,5 etato (t. 1, b. l. 49-54).

BK 242 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti asmeniui atlikus vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, tai yra turint leidimą dirbti ne pataisos įstaigos teritorijoje nustatytu laiku, ir turint pareigą į ją laiku sugrįžti (laikinas išleidimas iš įkalinimo įstaigos), šios pareigos neįvykdžius, o būtent, kad kaltinamasis turėjo leidimą dirbti už pataisos įstaigos ribų, tačiau leidimas įpareigojo jį grįžti į pataisos įstaigą 20.00 val., tačiau šios pareigos kaltinamasis neįvykdė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. A. iš esmės pasišalinimo iš pataisos įstaigos ir nustatytu laiku negrįžimo į ją, fakto neneigė, nuosekliai nurodė, kad 2023 m. vasario 1 d. su savo transporto priemone pasišalino iš įkalinimo įstaigos, nes bausmę atliko atviro tipo sąlygomis ir turėjo leidimą dirbti, nustatytu laiku ne pataisos įstaigoje, automobiliu išvyko pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), kur visą laiką buvo iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kartu duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu nurodė tam tikras aplinkybes, kurios kaltinamojo teigimu paskatino jį pasišalinti iš pataisos įstaigos, patvirtinant patį pasišalinimo faktą. Tuo tarpu byloje esantis 2022 m. rugsėjo 28 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistųjų, dirbančių ūkio aptarnavimo darbus, atleidimo nuo darbinės veiklos ir pavedimo vykdyti darbinę veiklą“ patvirtina, jog nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuteistajam, o šioje byloje kaltinamajam V. A. dirbti pagalbinio pareigose ir numatytu laiku bei maršrutu judėti be sargybos (t. 1, b. l. 49-54). Šis įsakymas patvirtina, jog nuteistasis V. A. turėjo teisėtą ir pagrįstą leidimą laikinai išeiti iš įkalinimo įstaigos ribų, siekiant įgyvendinti darbines funkcijas. Tuo tarpu aplinkybę, kad 2023 m. vasario 1 d. jis turėdamas pareigą, pagal aukščiau nurodytą įsakymą iki 20.00 val. grįžti į bausmės atlikimo vietą, į šią vietą negrįžo, patvirtina 2023 m. vasario 1 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto G. Z. tarnybinis pranešimas, kuriame fiksuota, kad V. A. aukščiau nurodytu laiku negrįžo iš darbo, ko rezultate paskelbta jo paieška (t. 1, b. l. 9). Tai, kad paieškos rezultatas buvo sėkmingas ir V. A., kaip paieškomas asmuo, buvo surastas, patvirtina 2023 m. gegužės 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos raštas, kuriame pateikta informacija apie tai, kad 2023 m. gegužės 4 d. 10.15 val. buvo sulaikytas V. A. (t.1, b. l. 39-40).

Aptartų duomenų visuma atskleidžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir kaltinamasis V. A. iš tiesų padarė nusikaltimą numatytą BK 242 straipsnyje, tai yra atlikdamas laisvės atėmimo bausmę būdamas nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta 17-os metų laisvės atėmimo bausmė, ir atlikdamas šią laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., pagal Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko (iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvusio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus) 2022 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistųjų dirbančių ūkio aptarnavimo darbus, atleidimo nuo darbinės veiklos ir pavedimo vykdyti darbinę veiklą“ turėdamas teisę be sargybos vykti į darbą, 2023 m. vasario 1 d. ryte išvyko iš bausmės atlikimo vietos, turėdamas pareigą į ją sugrįžti iki 20.00 val., tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą nesugrįžo. Teismas pažymi ir tai, kad nusikalstamos veikos numatytos BK 242 straipsnyje sudėtis yra formalioji, tai yra nereikalaujanti padarinių, o nusikalstama veika laikytina baigta nuo negrįžimo į pataisos įstaigą, numatytu laiku, tokiu būdu teisiamojo posėdžio metu gynėjos akcentuota aplinkybė, jog pareigūnai tris mėnesius nesiėmė aktyvių veiksmų kaltinamojo paieškai vykdyti, neturi jokios reikšmės veikos numatytos BK 242 straipsnyje kvalifikavimui. Priešingai toks ilgas asmens buvimas neteisėtoje būsenoje, tai yra pasišalinus iš pataisos įstaigos, kai buvo numatyta pareiga į ją sugrįžti, įtakos gali turėti tik individualizuojant bausmę, kaip kaltinamąjį charakterizuojanti aplinkybė, kad jis būtent pasirinko tokį veikimą, tai yra neteisėtoje būsenoje būti ilgą laiką, nesiimant veiksmų sugrįžti į įkalinimo įstaigą. Tuo tarpu kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos baigtumo momentas yra būtent 2023 m. vasario 1 d. po 20.00 val., kai kaltinamasis turėdamas pareigą grįžti į įkalinimo įstaigą į ją negrįžo. Aplinkybės, kurias kaltinamasis nurodė, kaip paskatinusias jį pasišalinti iš įkalinimo įstaigos, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, kvalifikuojant kaltinamojo veiką taip pat neturi jokios įtakos, nes ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog suvokė, kad pasišalina iš įkalinimo įstaigos ir norėjo taip veikti. Taigi, kaltinamasis V. A. įvertinus įrodymų visetą byloje, pripažintinas kaltu pagal BK 242 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis V. A., veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas, jog negrįžus į pataisos įstaigą, laikinai iš jos išleistam, jam gresia atsakomybė, tyčia negrįžo į pataisos įstaigą, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos, tiek kiek jis identifikuoja šios veikos pavojingumą per savo supratimo prizmę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Kartu vertintina, kad ilgalaikis negrįžimas į pataisos įstaigą buvo apgalvotas veikimas, o ne spontaniškai kilusi mintis, juo labiau kad ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad buvo nusprendęs, jog pasišalins iš pataisos įstaigos, o tai padaręs svarstė apie grįžimo galimybę, bet manė, kad jo niekas neieško, tai nusprendė ir negrįžti, kaip pats teisiamojo posėdžio metu teigė skambindavo į įkalinimo įstaigą paklausti kitų nuteistųjų ar yra paieškomas, kas atskleidžia jo veiksmų koordinuotumą. Be to nors nuteistasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo reketuojamas kas ir paskatino jį pasišalinti iš įkalinimo įstaigos, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, dėl savo gerovės, atvirkščiai įvykdė naują nusikalstamą veiką. Tai, kad nauja nusikalstama veika buvo įvykdyta atliekant kitą laisvės atėmimo bausmę dėl tyčinių nusikalstamų veikų įvykdymo, leidžia teismui nustatyti nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikaltimą jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinama ir byloje pateikta kaltinamojo V. A. charakteristika, kurią pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija (b. l. 58-59), kuri tik patenkinamai charakterizuoja nuteistąjį, taip pat skiriant bausmę akcentuojama ir ta aplinkybė, kad tai, jog veiką asmuo padarė įkalinimo įstaigoje, suprasdamas savo priešingų teisei veiksmų pasekmes, kaltinamąjį charakterizuoja kaip asmenį nelinkusį laikytis įstatymų. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamasis V. A. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 72-74). Nei psichiatrinėje įskaitoje, nei priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. l. 71).

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskiriant griežčiausią BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje nurodytos galimos bausmės vidurkis, įvertinus pačio kaltinamojo asmenybės pavojingumą, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visumą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam V. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kaltinamasis V. A. nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tai šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinama su 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės neatliktą dalį. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 1 d. neatliktos bausmės dalis buvo keturi metai dešimt mėnesių ir septyniolika dienų, nuosprendžio priėmimo dieną kaltinamasis buvo sulaikytas kitame ikiteisminiame tyrime ir nuo 2023 m. vasario 1 d. neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės pagal 2013 m. sausio 22 d. nuosprendį.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos nagrinėjimui nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir skirti subendrintą – 5 (penkių) metų 4 (keturių) mėnesių ir 17 (septyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė