- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1388-945/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01916-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- J. B., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- R. E., J. B.
- Kategorijos
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams R. E. ir J. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu (b. l. 3–4) prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių 1 093,24 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl R. E., vairavusio J. B. priklausančią transporto priemonę RENAULT S 100.80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė RENAULT S 100.80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją išmokėdamas 1 113,24 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui išmokėtą 1 113,24 Eur draudimo išmoką, todėl turi teisę reikalauti, kad padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovui buvo grąžinta 20 Eur, todėl šiuo metu bendraatsakoviai yra skolingi 1 093,24 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. B. atsiliepimu (b. l. 58–59) prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti, nurodė, kad transporto priemonę žodine pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė R. E., rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties sudaręs nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu jis nebuvo transporto priemonės savininkas, jis neturėjo pareigos drausti transporto priemonę, todėl yra netinkamas atsakovas byloje.
3. Atsakovas R. E. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu (b. l. 147–150) ieškinį tenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui 1 093,24 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 093,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 16,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė iš kiekvieno atsakovo valstybei po 18,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.
5. Teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu transporto priemonės savininkas buvo J. B., nes duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė priklausė R. E., byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina aplinkybę, jog atsakovas automobilį pardavė 2014 m. sausio 10 d. V. P. Aplinkybę, kad J. B. elgėsi kaip transporto priemonės savininkas, patvirtina ir faktas, jog automobilį atsakovas buvo išregistravęs iš transporto priemonių registro, tačiau prieš parduodamas V. P. jį vėl priregistravo savo vardu.
6. Nustatęs, kad dėl žalos padarymo atsakingas asmuo yra R. E., o transporto priemonės savininkas eismo įvykio metu buvo J. B., jog transporto priemonė buvo neapdrausta, teismas konstatavo, kad jiems turi būti taikoma solidari atsakomybė (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis). Ieškovo, kuris atlygino žalą, teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą įtvirtinta TPVCAPDĮ 17 ir 23 straipsniuose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu (b. l. 157–162) atsakovas J. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį jo atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas R. E. teismui nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir yra pasirengęs atlyginti ieškovui visus nuostolius. Minėtas asmuo ketino kreiptis į ieškovą dėl taikos sutarties sudarymo, todėl teismas parengiamąjį posėdį atidėjo.
1.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad ne apeliantas jautėsi kaip automobilio savininkas, kaip klaidingai nurodo teismas skundžiamame sprendime, bet atsakovas R. E., kuris transporto priemone naudojosi daugiau kaip du metus. Aplinkybė, kad tik po dvejų metų (2014 m. sausio 10 d.) R. E. paprašė vėl įregistruoti transporto priemonę, negali suponuoti apelianto kaltės dėl nuostolių atlyginimo. Priešingai, apeliantas elgėsi atsakingai, nes nesulaukęs R. E. tam, kad būtų įforminta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, transporto priemonę išregistravo iš transporto priemonių registro.
1.3. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad, tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruota transporto priemonė, įrodo, jog jis yra pardavęs transporto priemonę, tokios transporto priemonės savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo įregistravo ar neįregistravo transporto priemonę Lietuvos Respublikos kelių transporto registre. Nuosavybės teisei į transporto priemonę pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perėjus R. E., jam perėjo ir pareiga transporto priemonę apdrausti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 168–169) ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. R. E. dalyvavo tik 2017 m. balandžio 12 d. įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu nepateikė jokių paaiškinimų, o kituose posėdžiuose nedalyvavo. Dėl šios priežasties teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė priklausė R. E.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
10. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju teikdamas prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliantas nepaaiškino, kokie įrodymai negalės būti ištirti ar kokios aplinkybės negalės būti įvertintos bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Dėl nurodytos priežasties prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas.
Dėl civilinės atsakomybės subjektų
11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2013 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl R. E., vairavusio transporto priemonę RENAULT S 100.80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis (b. l. 5–16, 18–21), kurio metu buvo padaryta žalos (b. l. 22, 28–36). VĮ Regitra duomenimis, 2013 m. sausio 20 d. transporto priemonės savininku buvo J. B. (b. l. 17). Į bylą taip pat pateikta 2014 m. sausio 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 108, 140), kuria apeliantas aptariamą transporto priemonę pardavė V. P. už 10 000 Lt. „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją išmokėdamas 1 113,24 Eur dydžio draudimo išmoką (b. l. 23–27, 37–38). Ieškovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui išmokėtą 1 113,24 Eur draudimo išmoką (b. l. 39–40) bei pareiškė pretenziją atsakovams (b. l. 41–45).
12. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga transporto priemonę apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad eismo įvykis buvo sukeltas vairuojant neapdraustą transporto priemonę. Tokiu atveju, vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žalą nukentėjusiems asmenims privalo atlyginti ieškovas, kartu įgydamas teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą jam grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Nutarties 11 pastraipoje aptarti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas atlygino žalą ir įgijo teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą. Žalos dydžio pagrįstumo klausimas nagrinėjant bylą nebuvo keliamas (CPK 178 straipsnis).
13. Pirmosios instancijos teismui priteisus išlaidų atlyginimą ieškovui solidariai iš už žalos atsiradimą atsakingo, eismo įvykį sukėlusio atsakovo R. E. ir apelianto, kurio vardu transporto priemonė buvo registruota eismo įvykio metu, apeliacinis skundas buvo pateiktas tik dėl sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai apelianto atžvilgiu. Apeliantas nurodo, kad atsakomybė jam už transporto priemonės neapdraudimą negali būti taikoma, kadangi transporto priemonę jis buvo pardavęs ją įvykio metu vairavusiam R. E.
Dėl transporto priemonės savininko
14. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantas, būdamas įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį, gali gintis sandorio sudarymo faktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-300/2010). Ši jo teisė ginčijamu sprendimu nėra paneigta. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį apelianto atžvilgiu, konstatavo, kad apeliantas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti automobilio pardavimo iki eismo įvykio faktą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo.
15. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo poziciją dėl apelianto atsakomybės už transporto priemonės neapdraudimą grindė viešo registro duomenimis, kuriuose apeliantas užfiksuotas kaip transporto priemonės savininkas eismo įvykio metu. Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
16. Reikšminga apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra susijęs su specialia ieškovo, kaip teisinį santykį administruojančio subjekto, teisių ir teisėtų interesų apsauga, suteikiančia teisę pretenzijas reikšti ne tik transporto priemonės naudotojui, bet ir pareigos ją apdrausti neįvykdžiusiam savininkui. TPVCAPDĮ 4 straipsnyje įtvirtinta vienintelė išimtis, pagal kurią pareiga apdrausti transporto priemonę tenka ne jos savininkui: kai kitas asmuo transporto priemonę naudoja lizingo ar finansinės nuomos sutarties pagrindais, būtent naudotojui tenka pareiga transporto priemonę apdrausti. Visais kitais atvejais perdavęs transporto priemonę naudotis kitam asmeniui savininkas turi pareigą užtikrinti, kad transporto priemone nebūtų naudojamasi jos neapdraudus. Dėl nurodytos priežasties viešajame registre savininku nurodytam apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad jis teisės aktuose nustatyta tvarka buvo perleidęs nuosavybės teises į transporto priemonę R. E..
17. Įvertinęs į bylą surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamo sprendimo argumentais, kad pareigos įrodyti nuosavybės teisių perleidimo faktą apeliantas neįvykdė. Šią išvadą patvirtina kelios aplinkybės:
9.1. Apeliantas į bylą nepateikė jokių jo nurodomą aplinkybę dėl transporto priemonės perleidimo nuosavybės teise fakto patvirtinančių įrodymų. Pats apeliantas pripažino, kad rašytinė sutartis dėl automobilio pirkimo–pardavimo nebuvo sudaryta. Nesudaręs rašytinės sutarties apeliantas negalėjo nesuprasti, kad transporto priemonė ne tik negalės būti įregistruota R. E. vardu, bet ir pačiam apeliantui bus apribotos galimybės įrodyti nuosavybės teisių perleidimo faktą.
9.2. Sandorio sudarymo fakto apeliantas neįrodė ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas R. E. nedalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime, neteikė teismui paaiškinimų. Civiliniame procese galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams (CPK 12–13 straipsniai), nei apeliantas, nei jo atstovas neprašė atsakovo R. E. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinti būtinu, atsakovo atstovas 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą R. E. nedalyvaujant. Vien aplinkybė, kad R. E. 2017 m. balandžio 12 d. dalyvavo parengiamajame posėdyje ir neginčijo savo atsakomybės, nepatvirtina nuosavybės teisių perleidimo fakto. Atsakomybė R. E. kilo kaip transporto priemonę vairavusiam asmeniui.
9.3. Teikdamas paaiškinimus 2017 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. vasario 28 d. teismo posėdžiuose apeliantas negalėjo įvardinti tikslios transporto priemonės perleidimo datos, nenurodė konkrečios už transporto priemonę gautos sumos, pažymėjo, kad perduodamas R. E. automobilį gavo tik dalį jo kainos, nesiėmė veiksmų, kad turto perleidimas būtų įformintas. Nurodytos aplinkybės ne tik nepatvirtina apelianto pozicijos dėl turto perleidimo, bet, priešingai, kelia abejones dėl atsakovų valios išraiškos ir jų tikrųjų ketinimų, t. y. ar šalys sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ar tik susitarė tokią sutartį sudaryti ateityje.
9.4. Reikšmingais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir duomenis apie vėlesnį apelianto elgesį. Apeliantas teikdamas paaiškinimus 2017 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. vasario 28 d. teismo posėdžiuose nurodė praėjus tam tikram laikui kreipęsis į registro tvarkytoją dėl transporto priemonės išregistravimo (nurašymo). Tokiu būdu apeliantas įgyvendino savininko teises. Dar daugiau, apeliantas pripažino vėl užregistravęs transporto priemonę savo vardu ir 2014 m. sausio 10 d. sudaręs transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria transporto priemonę pardavė V. P. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie veiksmai patvirtina, kad apeliantas toliau disponavo turtu, teisių į kurį faktą jis ginčija. Teismas pažymi, kad sandorį su V. P. įvardindamas kaip apsimestinį, šios aplinkybės jokiais įrodymais apeliantas taip pat neįrodinėjo, 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje apelianto atstovas aiškiai nurodė atsisakantis teisės V. P. apklausti liudytoju.
18. Nutarties 17 pastraipoje nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad apeliantas ne tik nepateikė jokių transporto priemonės perleidimo iki eismo įvykio faktą patvirtinančių įrodymų, bet, priešingai, jo paaiškinimai ir į bylą pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis atskleidžia, jog vėlesni apelianto veiksmai yra nesuderinami su jo pozicija, kad eismo įvykio metu jis nebuvo transporto priemonės savininkas.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apeliantui nenuginčijus aplinkybės, kad eismo įvykio metu jis buvo transporto priemonės savininkas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 4 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi, pripažino apeliantą solidariai atsakingu už ieškovo turėtas išlaidas. Dėl nurodytų priežasčių teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui jo turėtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).
21. Iš apelianto procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes neviršija minimalios teisės aktuose nustatytos ribos – 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.