- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- 2-63-239/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01509-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Ieškovas
- A. L., M. L., E. B., E. S.
- Atsakovas
- A. Č.
- Trečiasis asmuo
- T. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L., M. L., E. B., E. S. ieškinį atsakovui A. Č. ir trečiajam asmeniui T. S. dėl žemės sklypo atidalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo atidalinti A. L., M. L., E. B., E. S., T. S. ir A. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio bendras plotas yra 6.9743 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)Bijūnų k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, jog 2008-10-02 buvo sudarę sutartį dėl ginčo objekto – žemės sklypo – padalijimo, tačiau šiuo metu siekia žemės sklypo atidalijimo, kad pasibaigtų bendros dalinės nuosavybės teisė ir daiktas būtų valdomas ir juo disponuojama kiekvieno savininko nuožiūra.
Ieškovai taip pat nurodė, jog su atsakovu buvo ne kartą bandyta susisiekti, derinti žemės sklypų atidalijimą, oficialiai buvo išsiųstas pareiškimas per Trakų 2-ojo notaro biuro notarą dėl žemės sklypo atidalijimo sutarties pasirašymo, tačiau atsakovas pasirašyti sutarties neatvyko, į kitų bendraturčių raginimus tai padaryti nereaguoja. Tretysis asmuo T. S. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovas yra sunkios fizinės sveikatos, jis yra nuolat prižiūrimas savo artimų giminaičių. Tiek su atsakovu, tiek su jo artimais giminaičiais buvo kalbėta apie žemės sklypų atidalijimą, jie taip pat buvo informuoti apie vykstančius teismo posėdžius, tačiau į procesą įsitraukti ir pareikšti savo pozicijos neketina.
Tretysis asmuo T. S. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl žemės sklypo atidalijimo. Buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti, tačiau iki nustatyto termino T. S. nepašalinus trūkumų, Trakų rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nutartimi buvo nuspręsta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti trečiajam asmeniui. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė sutiko su ieškovų pareikštu ieškiniu ir prašė teismo ieškinį tenkinti, patvirtinti žemės sklypo atidalijimą pagal ieškovų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
LR CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovai išnaudojo visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto, tačiau bendras sprendimas nebuvo rastas. Vadovaujantis LAT praktika, kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (LAT 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, civ. bylos Nr. 3K-7-466/2008). Šiuo atveju bendraturčio atsakovo A. Č. neveikimas vertintinas kaip nenoras įvykdyti žemės sklypo atidalinimą.
Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai įteikti LR CPK numatyta tvarka, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo parengiamajame posėdyje bei bylos nagrinėjime iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturtis turi pareigą būti aktyvus sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo, o jei jis pats negali dalyvauti procese, turi veikti per atstovą. Be to, žemės sklypo atidalijimas – ilgai trunkanti procedūra, kurios metu įstatymuose numatyti įpareigojimai derinti bendraturčių interesus, todėl laikytina, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovų veiksmus, galėjo išdėstyti savo poziciją dėl žemės sklypų atidalijimo, tačiau savo rizika neįsitraukė į žemės sklypo atidalijimo procesą. Atsakovo pasyvumas negali užkirsti kelio kitų bendros dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimui, nes būtų pažeisti kitų bendraturčių interesai. Atsakovo kaip proceso šalies pasyvumas civilinėje byloje neužkerta teismui kelio išnagrinėti bylą iš esmės.
Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (LAT 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, civ. bylos Nr. 3K-3-482/2009), turto atidalijimo bylose itin svarbus šalių rungimosi principas. Kaip jau buvo minėta, atsakovas nepateikė teismui alternatyvių žemės sklypo atidalijimo variantų ir argumentų, kodėl turėtų būti pasirenkamas konkretus atidalijimo variantas. Atsakovas – vienas iš šešių žemės sklypo bendrasavininkų, nepareiškusių pozicijos dėl žemės sklypo atidalijimo, kiti penki bendrasavininkai sutarė dėl žemės sklypo atidalijimo, žemės sklypų ribų, pateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą ir suderintą pagal teisės aktų reikalavimus, įskaitant LR Žemės įstatymą bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, todėl teismas mano, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo 2008-10-02 buvo pasiektas susitarimas ir pagal dabar pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą, atsakovo ir trečiojo asmens turimas žemės sklypo plotas nesikeičia, o ieškovai dėl kitų žemės sklypo dalių yra pasiekę susitarimą ir jį išreiškė paduodami bendrą ieškinį. Be to, tretysis asmuo sutinka su ieškovų pareikštu ieškiniu, taigi laikoma, kad ginčo šioje dalyje nėra.
Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad ieškovų reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimas nustatomas pagal pateiktą 2010-12-17 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tokia tvarka: A. Č. tenka 36057/69743 dalys žemės sklypo, plane pažymėto Skl. Nr. I; T. S. tenka 11172/69743 dalys žemės sklypo, plane pažymėto Skl. Nr. II; E. B. tenka 5815/69743 dalys žemės sklypo, plane pažymėto Skl. Nr. III; M. L. ir A. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise tenka 4649/69743 dalys žemės sklypo, plane pažymėto Skl. Nr. IV tokiomis dalimis: M. L. tenka 1000/4649 žemės sklypo, plane pažymėto Skl. Nr. IV, A. L. tenka 3649/4649 dalys žemės sklypo, plane pažymėto Skl. Nr. IV; A. L., E. S., E. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise tenka 12050/69743 dalys žemės sklypo, plane pažymėto Skl. Nr. V tokiomis dalimis: A. L. tenka 608/12050 dalys žemės sklypo, plane pažymėto Skl. Nr. V, E. S. tenka 6000/12050 dalys žemės sklypo, plane pažymėto Skl. Nr. V, E. B. tenka 5442/12050 dalys žemės sklypo, plane pažymėto Skl. Nr. V.
LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo priteistina 513,41 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 471,70 EUR sudaro išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 41,71 EUR žyminio mokesčio.
Vadovaujantis LR CPK 96 str., iš atsakovo priteistina 22,97 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CK 4.80 str. str., CPK 4 str., 5 str., 88 str., 93 str., 96 str., 177 str., 185 str., 259 str., 260 str., 270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
Atidalyti A. L., M. L., E. B., E. S., T. S. ir A. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio bendras plotas yra 6.9743 ha, kadastrinis adresas 7920/0005:130 Bijūnų k.v., unikalus Nr. 4400-1680-1064, esantis Statkonių kaime, Trakų rajono savivaldybėje pagal 2010-12-17 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, sudarytą UAB „Kiprėgelis“ tokia tvarka:
A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise tenka 36057/69743 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1680-1064, projekte pažymėto Skl. Nr. I;
T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tenka 11172/69743 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1680-1064, projekte pažymėto Skl. Nr. II;
E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tenka 5815/69743 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1680-1064, projekte pažymėto Skl. Nr. III;
M. L. ir A. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise tenka 4649/69743 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1680-1064, projekte pažymėto Skl. Nr. IV, tokiomis dalimis:
A. L. tenka 3649/4649 dalys žemės sklypo, projekte pažymėto Skl. Nr. IV;
A. L., E. S., E. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise tenka 12050/69743 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1680-1064, projekte pažymėto Skl. Nr. V tokiomis dalimis:
E. B. tenka 5442/12050 dalys žemės sklypo, projekte pažymėto Skl. Nr. V
Priteisti iš A. Č. 41,71 EUR žyminio mokesčio A. L. ir 471,70 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti E. B..
Priteisti iš A. Č. 22,97 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.