- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-1103-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01509-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- A. L., M. L., E. B., E. S.
- Trečiasis asmuo
- T. S.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L., M. L., E. B., E. S. ieškinį atsakovui A. Č. ir trečiajam asmeniui T. S. dėl žemės sklypo atidalijimo
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovai prašė atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio bendras plotas yra 6.9743 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje ir priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: teismas nusprendė atidalyti A. L., M. L., E. B., E. S., T. S. ir A. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio bendras plotas yra 6.9743 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje; taip pat teismas nusprendė priteisti iš A. Č. 41,71 EUR žyminio mokesčio A. L. ir 471,70 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti E. B.; priteisti iš A. Č. 22,97 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei.
LR CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas priteisė iš atsakovo 513,41 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 471,70 EUR sudaro išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 41,71 EUR žyminio mokesčio, taip pat pagal LR CPK 96 str., iš atsakovo priteista 22,97 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti, nepriteisti iš atsakovo išlaidų valstybės naudai.
Nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo faktiškai neveiksnus, be to, tame pačiame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl atsakovo pripažinimo neveiksniu. Tokios psichinės būklės atsakovas nei galėjo pats dalyvauti bylos nagrinėjime, nei jam galėjo būti tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, nes jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Dokumentai buvo įteikiami atsakovo dukrai, kuri juo nesirūpino ir nebuvo paskirta jo globėja. Paskirta globėja (atsakovo anūkė) apie šią bylą sužinojo tik gavusi teismo sprendimą. Dėl to buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam bei CPK 17 str. proceso principai.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu nustatytas atidalijimas nepažeidžia atsakovo teisių, atsakovas skundžia tik sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovų procesinis elgesys buvo netinkamas. Atsakovas nesąžiningai niekada nesudarė jokių kliūčių ieškovams įgyvendinti savo nuosavybės teises. Pasirašyti sutarties dėl atidalijimo atsakovas negalėjo dėl faktinio neveiksnumo. Apie atsakovui iškeltą neveiksnumo bylą ieškovai žinojo. Atsakovas nepažeidė ieškovų teisių ir ieškovai galėjo palaukti, kol teisme bus išnagrinėta neveiksnumo byla. Teismas nepagrįstai netaikė CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.
Ieškovams priteista 231,70 Eur suma už ieškinio parengimą nors ir neviršija rekomenduojamų sumų, tačiau, atsižvelgus į tai, kad byla buvo nesudėtinga, yra per didelė.
Ieškovė advokato padėjėjos buvo atstovaujama ne daugiau kaip 1,5 val., todėl priteistos 240 Eur išlaidos už atstovavimą, yra nepagrįstos, nes galėjo būti priteista ne didesnė kaip 54 Eur suma.
Prašė priimti nujus įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę, kurių atsakovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui dėl to, kad nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nei ieškovai, nei teismas nežinojo apie atsakovo sveikatos būklę bei apie iškeltą neveiksnumo bylą. Atsakovas galėjo išdėstyti savo poziciją, tačiau savo rizika neįsitraukė į žemės sklypo atidalijimo procesą. Apeliantas nurodė, kad buvo prižiūrimas artimųjų giminaičių, tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų informuoti teismą apie atsakovo negalėjimą dalyvauti procese arba jo procesinę poziciją. Dėl to patys artimieji giminaičiai, prižiūrėję atsakovą, nebuvo pakankamai rūpestingi ir aktyvūs. Vertinant patirtų išlaidų dydį, turi būti atsižvelgta ne tik į faktišką posėdžių trukmę, bet ir į sugaištą laiką posėdžių pasiruošimui bei kelionei į teismą. Prašė priteisti iš apelianto 75 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad atsakovas, nors apeliaciniame skunde ir nurodė aplinkybes, kurios, apelianto teigimu, trukdė jam tinkamai dalyvauti procese bei tinkamai gauti procesinius dokumentus, tačiau apeliantas neprašo tuo pagrindu panaikinti teismo sprendimą, priešingai, teigia, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo išspręstas materialinis šalių ginčas, nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų, todėl skundžia sprendimą tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir neturi pagrindo konstatuoti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo bei žyminio mokesčio) priteisimo iš atsakovo ieškovų naudai, taip pat pašto išlaidų priteisimo valstybės naudai.
Iš LITEKO duomenų matyti, kad Trakų rajono apylinkės teisme 2012 m. buvo iškelta civilinė byla pagal pareiškėjo Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus prašymą dėl A. Č. pripažinimo neveiksniu. Byla buvo išnagrinėta 2015-06-16 sprendimu, kuriuo pareiškimas buvo patenkintas - A. Č. pripažintas neveiksniu, o 2015-09-09 nutartimi jam nustatyta globa ir globėja paskirta jo anūkė J. A..
Taigi, šie duomenys patvirtina, kad bylos dėl žemės sklypo atidalijimo metu tame pačiame teisme buvo iškelta civilinė byla dėl atsakovo pripažinimo neveiksniu, kuri buvo išnagrinėta po teismo sprendimo šioje nagrinėjamoje byloje priėmimo.
Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto.
Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai, nors ir žinodami apie atsakovo problemas su sveikata, žinojo apie atsakovui iškeltą civilinę bylą dėl jo pripažinimo neveiksniu, todėl tokioje situacijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Kita vertus, LITEKO duomenys bei naujai pateikti atsakovo įrodymai, kurie iš esmės tik papildo LITEKO duomenys, patvirtina, kad atsakovas nebuvo nesąžiningas, nes dėl objektyvių priežasčių (sveikatos būklės) negalėjo suderinti valios dėl bendro daikto. Tai, kad tuo metu atsakovu rūpinosi giminaičiai nepaneigia išvados apie atsakovo sąžiningumą, nes tuo metu jie nebuvo paskirti atsakovo globėjais.
Esant tokiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teisme nenustatė nei ieškovų, nei atsakovo nesąžiningumo. Be to, pripažintina, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad, iš vienos pusės, ieškovai galėjo įgyvendinti savo teises tik teismine tvarka, tuo tarpu atsakovas dėl objektyvių priežasčių, susijusių su sveikatos būkle, neturėjo galimybės taikiai išspręsti atidalijimo klausimo neteismine tvarka arba ieškovų jau inicijuotame teisminiame procese. Dėl to darytina išvada, kad šioje situacijoje yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, sumažinant ½ iš atsakovo ieškovų naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, o dėl procesinių dokumentų įteikimo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš šalių lygiomis dalimis (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d., CK 1.5 str.).
Atmestinas apelianto argumentas, kad 231,70 Eur suma už ieškinio parengimą yra per didelė. Tarp šalių nėra ginčo, kad ši suma neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto maksimalaus dydžio. Šiuo atveju tai sudarytų 686 Eur (ieškinio surašymo metu minimali mėnesinė alga buvo 1000 Lt x 3x 80 proc.). Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju, atsižvelgus į bylos, kurioje buvo sprendžiami su daiktinėmis teisėmis susiję reikalavimai, sudėtingumą, ieškovų patirtos bylinėjimosi mažesnės nei maksimaliai leidžiamos išlaidos buvo per didėlės. Tačiau pritartina apelianto argumentams, kad 240 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose yra nepagrįstos, nes galėjo būti priteista ne didesnė nei 54 Eur suma, kurios paskaičiavimo teisingumo ieškovai neginčija. Pagal CPK 98 str. 1 d. dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš byloje esančio prašymo bei sąskaitos matyti, kad ieškovai prašė priteisti 240 Eur būtent už atstovavimą teismo posėdžiuose (1 t. b.l. 99, 103), todėl nėra pagrindo vertinti naujas aplinkybes, kuriomis ieškovai grindžia patirtas išlaidas atsiliepime į apeliacinį skundą. Taigi, iš viso ieškovų patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sudarytų 285,7 Eur.
Kadangi iš viso ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme sudaro 327,4 Eur (285,7+41,71), todėl dėl ankščiau nurodytų motyvų iš atsakovo ieškovės A. L. naudai priteistina 21 Eur žyminio mokesčio ir E. B. – 142 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Atsižvelgus į tai, kad realiai tik apeliaciniame skunde apeliantas turėjo galimybę pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, taip pat į tai, kad buvo pripažintas pagrįstu apelianto argumentas, jog šiuo atveju buvo pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, į tai, kad apeliacinis skundas yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio, todėl šiuo atveju ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sudaro nežymią teismo sprendimo dalį, nėra pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį – sumažinti iš atsakovo ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų suma, o iš atsakovo priteistos pašto išlaidos iš šalių priteisti lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
nutaria
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
sumažinti minėtu sprendimu iš atsakovo A. Č. ieškovės A. L. naudai bylinėjimosi išlaidų sumą iki 21 Eur ir ieškovės E. B. naudai – iki 142 Eur. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei (22,97 Eur) priteisti iš šalių (ieškovų A. L., M. L., E. B., E. S. bei atsakovo A. Č.) lygiomis dalimis.