Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. D. ieškinį atsakovei T. D., tretiesiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei T. D. apie vykstantį teismo procesą pranešta tinkamai, tačiau atsakovė teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovas B. D. palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad gyvendamas Zaporožėje (Ukrainoje) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakove, kuri atsikraustė iš Donecko į Zaporožę. 1990 m. rugsėjo mėnesį jis savo butą Zaporožėje iškeitė į butą Mažeikiuose ir 6 arų sodo sklypą. (duomenys neskelbtini) metais Maskvoje mirė atsakovės tėvas. Jis padėjo jai sutvarkyti dokumentus ir ji išvažiavo į Maskvą. 1997 metais reikėjo formuoti dokumentus dėl skyrybų ir jie tai padarė. Ji pareiškime nurodė, kad neturi jokių pretenzijų dėl turto. Skyrybos įvyko 1997 metais, pareiškimas buvo paduotas (duomenys neskelbtini), o vėliau jis 1997 metais susituokė su L. 1999 metais jis pardavė 3 kambarių butą ir išvyko gyventi pas žmoną. 1995 metais jis sodo sklype užsiėmė statybomis ir pastatė keletą pastatų. Norint parduoti sodą pradėjo rinkti dokumentus, bet sandorį atsisakė tvirtinti notaras, nežiūrint į tai, kad pareiškime metrikacijos biurui buvo nurodyta, kad žmona neturi jokių pretenzijų dėl buto ir sodo. Per 23 metus jokių pretenzijų iš buvusios žmonos negavo. Pinigų už sodą jis nemokėjo, jis iškeitė butą Zaporožėje į butą ir sodo sklypą Mažeikiuose, o tas žmogus su kuriuo keitėsi jau buvo apmokėjęs už tą sklypą. Jam sunku paaiškinti, nes jis jau sunkiai pamena ar jis už žemės sklypą mokėjo 1200 tuometinių talonų. Jam atrodo, kad buvo taip, jog jis keisdamas savo butą gavo sodo sklypą ir už tai jam nieko nereikėjo mokėti. Gali būti, kad ir jis už jį apmokėjo, bet jau nelabai pamena, nes praėjo daug metų. Dokumentas, kuriuo atsakovė patvirtino neturinti pretenzijų į turtą, turėjo būti santuokų rūmuose, bet kai jis kreipėsi į metrikacijos skyrių, tai jie tokio dokumento nedavė. Jis prašė savo žmonos, kad ji atsiųstų jam pareiškimą, jog ji neturi jokių pretenzijų į turtą ir ji jį atsiuntė. Jis turėjo galimybę išvykti į Maskvą, bet ten buvo vieno kambario butas, todėl jis neturėjo atsakovei jokių pretenzijų dėl buto ir ji neturėjo jam jokių pretenzijų į jo butą ir sodo sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas B. D. ir atsakovė T. D. (duomenys neskelbtini) Zaporožės m., Lenino r., įregistravo santuoką, santuokos akto įrašo Nr. 750, kuri nutraukta Mažeikių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu Nr. 34, priimtu (duomenys neskelbtini). Ištuokos įregistruota (duomenys neskelbtini). Ištuokos akto įrašas Nr. 41 d. išduotas (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios 1993 m. birželio 11 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2669 matyti, kad ieškovas B. D. pagal žemės sklypo įkainavimo aktą Nr. 351-1992.06.16 už 1200 talonų, nupirko 600 m² ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Mažeikių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. B. D. į Žemės ūkio banko Mažeikių skyriaus sąskaitą nurodytą sumą sumokėjo 1992 m. spalio 13 d. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą įregistruota 1993 m. birželio 11 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2669 pagrindu. Minėtam žemės sklypui šiuo metu suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0,0643 ha ploto. Byloje pridėta Mažeikių rajono sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 29 d. pažyma patvirtina, kad B. D. sodininkų bendrijai už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra skolingas.

Lietuvos Respublikoje iki 2001 m. liepos 1 d. galiojo SŠK, kurio 40 straipsnis nustatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Sutuoktiniams neturintiems nepilnamečių vaikų ir nesant ginčo tarp sutuoktinių dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai santuoką nutraukti galėjo civilinės metrikacijos organuose, kitais atvejais teismine tvarka (SŠK 37, 38 straipsniai). Pastebėtina, jog SŠK numatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė (SŠK 22 straipsnis).

Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalys (duomenys neskelbtini) abipusiu sutuoktinių bendru pareiškimu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos nutraukimo ir santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu, taigi, abejonių, kad sutuoktiniai sutarė dėl nekilnojamojo turto padalijimo, nekyla.

Vis tik, atkreiptinas dėmesys, jog SŠK nuo 2001 m. liepos 1 d. pakeitė naujai įsigaliojęs CK, kurio patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme numatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo dalijimo (ar nedalijimo) klausimus, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis.

Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninei nuosavybei, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninei nuosavybei, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Taigi, vien ta aplinkybė, jog 1993 m. birželio 11 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 1-2669 nėra specialios nuorodos, kad 600 m² ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Mažeikių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, įgyjamas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog minėtas turtas yra laikytinas bendrąją jungtine šalių nuosavybe. Šiuo atveju svarbu įvertinti visus byloje esančius duomenis, jų visumą.

Sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei prašydamas pripažinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine B. D. nuosavybe, kadangi minėtas nekilnojamasis turtas nebuvo padalintas santuokos nutraukimo metu, nors ginčo tarp šalių, kad minėtas nekilnojamasis turtas turėtų likti asmenine ieškovo B. D. nuosavybe, santuokos nutraukimo metu tarp šalių nebuvo.

Byloje ištirti duomenys patvirtina, kad ginčo turtas įgytas 1993 m. birželio 11 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2669 pagrindu, t. y. ieškovui ir atsakovei gyvenant santuokoje, tačiau iš teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, byloje esančių ir ištirtų duomenų, teismui nekyla abejonių, jog ieškovas B. D., žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) įgijo iš savo asmeninių lėšų asmeninėn nuosavybėn. Iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, kad ginčo tarp šalių, jog minėtas turtas įgytas ieškovo B. D. asmeninėn nuosavybėn nebuvo, todėl po santuokos nutraukimo ir toliau turi likti ieškovo asmeninėje nuosavybėje. Pažymėtina, jog ieškovas atsakovę paskutinį kartą matė prieš jai išvykstant gyventi į Maskvą, Rusiją, t. y. prieš septyniolika metų. Per minėtą laikotarpį atsakovė jokių pretenzijų į turtą – žemės sklypą, kurį B. D. įgijo santuokos su atsakove metu, nereiškė, atsakovė turtu nesirūpino ir juo nesidomėjo, todėl teismo vertinimu, toks atsakovės pasyvumas neabejotinai patvirtina jos suvokimą, kad minėtas turtas B. D. buvo įgytas asmeninėn nuosavybėn.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad nors žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad butas faktiškai įgytas asmeninėmis ieškovo lėšomis, ieškovas, tiek anksčiau, tiek dabar šį žemės sklypą valdė, juo naudojosi ir jį išlaikė, o nutraukiant santuoką atsakovė nereiškė pretenzijų į turtą, šios bylos nagrinėjimo metu taip pat nereiškia pretenzijų į minėto žemės sklypo priklausomybę, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, egzistuoja pagrindas pripažinti minėtą santuokoje įgytą butą ieškovui priklausant asmeninės nuosavybės teise.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei privalėjo, žyminio mokesčio permoka, t. y. 26 Eur, grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovo B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 0,0643 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Grąžinti ieškovui B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šioje byloje 2022 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio permoką – 26 Eur (dvidešimt šešis eurus).

Išaiškinti ieškovui, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčio inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.