- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- 1-997-547/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27611-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Kaltinamasis
- P. U.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta ten pat), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. U., vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas: 2020-07-12 16 val. 00 min. Varėnos r., magistralinio kelio A4 Vilnius - Varėna - Gardinas 46 kilometre, vairavo motorinę transporto priemonę - (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį VOLVO FH 62R, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba KRONE, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,69 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis P. U. savo kaltę pripažino visiškai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad vairuotoju jis dirba (duomenys neskelbtini) toje pačioje įmonėje, tik keitėsi įmonės pavadinimai. Šiuo metu įmonės pavadinimas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Čia dirba apie 15 metų. 2020-07-11, laiko tikslaus nurodyti jis negali, į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino vadybininkas A. M. ir pasakė, kad reikės 2020-07-12 pristatyti krovinį iš Alytaus į Vilnių. 2020-07-11 apie 15.00 val. pas jį į namus atėjo kaimynas A., su kuriuo jie abu gėrė degtinę 40 laipsnių stiprumo. Dviese jie išgėrė du butelius degtinės 0,5 litro talpos 40 laipsnių stiprumo. Kai kaimynas išėjo, daugiau alkoholio jis negėrė, žiūrėjo televizorių, o po to nuėjo miegoti. Kitą dieną ryte jam buvo labai negera, todėl jis išgėrė dar 2 stikliukus degtinės. Iš namų išėjo apie 14.00 val. ir maršrutiniu transportu nuvažiavo iki krovininio automobilio, kuriuo jis turėjo važiuoti į Vilnių. Kaltinamasis paaiškino, kad jis suprato, jog važiuoti negali, tačiau įmonės vadovams neskambino ir neprašė, kad jį pakeistų kitu vairuotoju. Išvažiavęs iš teritorijos, jis važiavo į Vilniaus pusę. Apie 16.00 val. važiuodamas su kroviniu automobiliu, dar neprivažiavus Naujųjų Valkininkų k., Varėnos r., jis pamatė per galinio vaizdo veidrodėlį, kad paskui jį važiuojantis policijos automobilis įjungė švyturėlius, suprato, kad jį stabdo, todėl jis sustojo šalikelėje, arčiau dešinio krašto. Policijos automobilis jį aplenkė ir sustojo priekyje krovininio automobilio. Policijos pareigūnas priėjęs paprašė jo pateikti automobilio dokumentus. Kaltinamasis parodė, kad jis policijos pareigūnui pateikė vairuojamo krovininio automobilio ir savo dokumentus. Tada policijos pareigūnas jam pasakė, kad jis prieitų prie tarnybinio policijos automobilio ir kad reikia pasitikrinti neblaivumą. Jis su reikalavimais sutiko. Pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, po 15 min. jis vėl turėjo pūsti į alkotesterį, koks jam antrą kartą buvo nustatytas neblaivumas, dabar jis neprisimena. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Kaltinamasis paaiškino, kad kai jam buvo nustatytas girtumas, tuomet jis paskambino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui A. M. ir pasakė, kas atsitiko. Į įvykio vietą vadybininkas atvažiavo su kitu vairuotoju, nes norėjo pasiimti krovininį automobilį. Jis nuoširdžiai gailisi, kad vairavo krovininį automobilį, būdamas neblaivus. Kodėl taip neatsakingai jis pasielgė, net pats nežino. Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą.
Apklausta teisme laiduotoja V. U. paaiškino, kad ji kaltinamojo P. U. žmona ir ji žino visas nutikusio įvykio aplinkybės. Jos sutuoktinis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jis labai išgyvena ir supranta savo kaltę. Ji paaiškino, kad blogai vertina savo vyro elgesį ir dėl to jų šeima labai nukentės finansiškai. Jos manymu, kad su jos ir visos šeimos pagalba jis pasitaisys ir nekartos tokių klaidų. Savo elgesiu, pokalbiais mano tikrai galinti daryti įtaką sutuoktiniui. Dirba (duomenys neskelbtini) atlyginimas menkas, nesiekia ir 400 Eur. Kartu su jais bute gyvena jų dukra su keturiais vaikais. Ji paaiškino, kad pati nėra anksčiau teista ar bausta. Atsižvelgiant į sudėtingą šeimos turtinę padėtį, prašė netaikyti užstato, jeigu būtų taikomas laidavimas.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, sutiko ir tuoj pat davė parodymus, kaltinamas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus. Proceso dalyviai sutiko, kad įrodymai būtų ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nustačius pagrindus, numatytus BPK 273 straipsnyje, atliktinas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės Agnės Vaškelytės 2020-07-12 tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame pažymėta, kad sustabdžius krovininį automobilį Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurį vairavo P. U., jam buvo nustatytas girtumas pirmu bandymu – 2,81, antru – 2,69 promilių. Vairuotojas buvo nušalintas nuo vairavimo, o transporto priemonė išvežta į aikštelę (b. l. 8-11).
Liudytojo Vilmanto Skopecko, dirbančio Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu, parodymais, kad 2020-07-12 jis dirbo nuo 07.00 val. iki 19.00 val. kartu su vyriausiąja patrule Agne Vaškelyte. Apie 16.20 val. jiems būnant miško aikštelėje, esančioje šalia magistralinio kelio A4 Vilnius-Varėna-Gardinas 48 km, ir apklausinėjant žmogų dėl smurto artimoje aplinkoje, prie tarnybinio automobilio privažiavo automobilis, kurio vairuotojas paprašė patikrinti krovininį automobilį, kurį aplenkė, kadangi krovininio automobilio vairuotojas įtartinai vairuoja. Automobilio markės, valstybinio numerio ir vairuotojo duomenų, kuris prie jų sustojo, jis nežino, kadangi nesuspėjo užsirašyti, nes, bendraujant su tuo vairuotoju, pro juos pravažiavo tas krovininis automobilis, kurį prašė patikrinti. Krovininis automobilis važiavo Vilniaus kryptimi. Su tarnybiniu automobiliu jie važiavo link krovininio automobilio. Magistralinio kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 46 kilometre, priartėjęs prie krovininio automobilio "Volvo FH", v/n (duomenys neskelbtini), su priekaba "Krone", v/n (duomenys neskelbtini), jis įjungė specialiuosius šviesos ir garso signalus, taip išreikšdamas, kad krovininį automobilį stabdo. Krovininis automobilis sustojo kelkraštyje. Jis krovininį automobilį aplenkė ir tarnybinį automobilį sustabdė priekyje. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, jis priėjo prie sustabdyto krovininio automobilio, atidarė dureles ir paprašė, kad vairuotojas pateiktų savo ir krovininio automobilio dokumentus. Vairuotojas jam pateikė prašomus dokumentus. Jis nustatė, kad krovininį automobilį vairuoja P. U.. Patikrinęs pateiktus dokumentus, jis paprašė, kad vairuotojas išliptų iš krovininio automobilio. P. U. svirduliavo į šonus, kalba buvo nerišli, nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl pasiūlė pasitikrinti neblaivumą. Vairuotojas tikrintis neblaivumą sutiko. Jis paklausė vairuotojo, ar šis vartojo alkoholį, P. U. jam atsakė, kad iš vakaro, t. y. 2020-07-11 vakare, tikslaus laiko neprisimena, būdamas namuose su žentu (nei vardo, nei pavardės nenurodė), vartojo alkoholį, kiek ir kokio alkoholio išgėrė, jam nepasakė. Alkotesteriu 16.35 val. pirmu tikrinimu P. U. buvo nustatytas 2,81 promilių neblaivumas, 17.13 val. antru tikrinimu buvo nustatytas 2,69 promilių neblaivumas. Su alkotesterio parodymais vairuotojas sutiko. Buvo priimtas sprendimas vairuotoją nušalinti nuo tolimesnio vairavimo. Krovininis automobilis su priekaba buvo išgabentas į Alytaus r., Užubalių k., esančią automobilių saugojimo aikštelę. P. U. apie tai, kad vairavo krovininį automobilį su priekaba neblaivus, kad krovininis automobilis išvežamas į automobilių saugojimo aikštelę, pats pranešė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui A. M.. Vairuotojas P. U. buvo sulaikytas ir nuvežtas į Alytaus apskrities VPK areštinę (b. l. 24-26).
Liudytojo R. L. parodymais, kad jis yra įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas logistikai, atsakingas už transporto ūkį. P. U. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju apie 15 metų. 2020-07-10 vadybininkas A. M. paskambino P. U. ir suderino išvykimą į Vilnių iškrauti krovinį. 2020-07-11 vadybininkas A. M. dar kartą paskambino P. U. ir priminė dėl išvykimo. Kai 2020-07-12 apie 11.00 val. vadybininkas A. M. dar kartą paskambino vairuotojui P. U., šis vadybininkui pasakė, kad jau ruošiasi išvažiuoti į bazę, esančią (duomenys neskelbtini), paimti krovininio automobilio ir važiuoti į Vilnių iškrauti krovinį. Vadybininkui P. U. iš balso nepasirodė įtartinas. Bazėje apsaugos darbuotojų nėra, kadangi teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Prie teritorijos yra sargų būdelė, kuri koduota, joje laikomi krovininių automobilių raktai, kelionės lapai. Vairuotojai nėra tikrinami prieš išvykimą, taip pat vairuotojams nėra priskirti krovininiai automobiliai. Kiekvienas vairuotojas savarankiškai atvyksta į bazę pasiima krovininio automobilio raktus ir kelionės lapą. P. U. krovinį reikėjo vežti su krovininiu automobiliu "Volvo RH 62R", v/n (duomenys neskelbtini), su priekaba "Krone", v/n (duomenys neskelbtini). 2020-07-12 apie 17.30 val. jam paskambino vadybininkas A. M., kuris pasakė, kad šiam paskambinęs P. U. pranešė, jog jį sulaikė policijos pareigūnai, nes jis vairavo krovininį automobilį, būdamas neblaivus, taip pat pasakė, kad krovininis automobilis su priekaba bus išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. P. U. gabeno krovinį, kuris buvo skirtas 34 gavėjams. Dėl sulaikyto krovinio jų įmonė patyrė krovininio automobilio prastovas, galimai bus pareikštos pretenzijos dėl laiku nepristatyto krovinio (b. l. 29- 31).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kai 2020-07-12 buvo apžiūrėta vieta Varėnos r., kelio Vilnius- Varėna- Gardinas 46 km, kur buvo sustabdytas patikrinimui krovininis automobilis ,,Volvo FH62R“, v/n (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Krone CPKK04“, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-21).
VĮ ,,Regitra“ duomenys, kad krovininis automobilis „Volvo FH 62R", v. n. (duomenys neskelbtini), ir priekaba ,,Krone“, v. n. (duomenys neskelbtini), registruoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu (b. l. 33, 34).
Krovininio automobilio „Volvo FH 62R", v. n. (duomenys neskelbtini), ir priekabos ,,Krone“, v. n. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu (b. l. 36-37).
???VšĮ „Emprekis“ informacija, kad pagal pateiktus duomenis krovininio automobilio ,,Volvo FH 62R“ (2013 m.) vidutinė kaina su PVM yra 41250 eurų (b. l. 70). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė pažymą dėl transporto priemonės vertės, kur nurodė, kad krovininis automobilis Volvo FH 62R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas 2013-01-01 už 85 220 Eur, nudėvėtas per ketverius metus. Jo rinkos vertė yra apie 20 000 Eur (b. l. 000). Kaltinamasis pateikė kilnojamojo turto transporto priemonės Volvo FH 62R vertinimo pažymą, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės rinkos vertė yra 17 540 Eur (su PVM mokesčiu) (b. l. 000).
Vairuotojų registro įrašo duomenys, kad P. U. 2019-09-11 buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2029-09-11 (b. l. 75).
Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad P. U., g. (duomenys neskelbtini), alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0251( patikros sertifikato Nr. 1296206), 2020-07-12 16.55 val. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas, 17.13 val. nustatytas 2,69 promilių neblaivumas ( b. l. 82-84).
Dėl veikos kvalifikavimo
Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo P. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma visiškai patvirtina kaltinamajam pareikštus kaltinimus. P. U. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Paaiškino, kad buvo gėręs iš vakaro ir ryte, suvokė, jog vairuoti negali, tačiau sėdo už vairo ir važiavo. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0251, P. U. 2020-07-12 16.55 val. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas, 17.13 val. nustatytas 2,69 promilių neblaivumas. Teismas daro išvadą, kad P. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (sunkaus girtumo), kai jo girtumas viršijo 1,51 promilės.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Teisiamajame posėdyje kaltinamojo sutuoktinė V. U. prašė perduoti kaltinamąjį P. U. jos atsakomybėn pagal laidavimą.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas nustato BK 40 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl P. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaip matyti iš bylos duomenų nusikalstamą veiką Lietuvoje P. U. padarė pirmą kartą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Žala padaryta nebuvo. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad P. U. nebaustas (b. l. 76). Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo sunkiasvorę transporto priemonę keliu, kuriame yra didelis judėjimas ir tokiais veiksmais kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Kaltinamasis buvo įspėtas darbdavio dar 2020 m. liepos 11 d., kad jam reikės kitą dieną vežti krovinį, bet ir žinodamas šią informaciją, jis vartojo alkoholį. Kitą dieną, jausdamasis blogai ir žinodamas, kad reiks vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę, išgėrė 2 stikliukus degtinės. Jam dar kartą skambino darbdavys pasitikslindamas dėl išvykimo. P. U., suvokdamas, kad negali vairuoti automobilio, nieko apie tai darbdaviui nepasakė, patvirtino, kad važiuoti gali. Šios aplinkybės rodo, kad P. U. nesugebėjo tinkamai įvertinti savo būsenos ir priimti teisingo sprendimo. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matosi, kad P. U. teistas 2014-03-26 Lenkijos Respublikos Grojcu teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, susijusios su vairavimu neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (taip pat vairavo sunkvežimį neblaivus aikštelėje), teistumas išnykęs. Šios kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės nesuteikia teismui pakankamo pagrindo manyti, kad P. U. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę P. U., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris kelia grėsmę kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Tiriant P. U. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas (2014-03-26 teistas Lenkijos Respublikos Grojcu teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, susijusios su vairavimu neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, šiuo metu nedirbantis. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. U. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra P. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir daro išvadą, kad P. U. skirtina bausmė žymiai mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį ir artimesnė sankcijos minimumui.
BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Kartu su bausme kaltinamajam P. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymo numatytam dvejų metų šešių mėnesių terminui.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad P. U. įvykio metu, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 2,69 promilės etilo alkoholio, vairavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį VOLVO FH 62R, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba KRONE, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina transporto priemonių registracijos liudijimais (b. l. 93, 94). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).
Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Sprendžiant šį klausimą atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl teisės pažeidimus padariusiems asmenims taikomų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismas įvertinęs P. U. asmenybę, tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jau patyrė itin reikšmingus padarinius, nes neteko darbo (b. l. 166-171), prarado nuolatines pajamas, kaip nurodė, kartu gyvena dukters šeima, sutuoktinės gaunamos pajamos minimalios, turtas, kuris turėtų būti konfiskuotinas yra didelės vertės, todėl teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus iš kaltinamojo konfiskuotina ne visa vertė, o dalis – 10 procentų automobilio, priklausančio trečiajam asmeniui, vertės atitinkanti suma.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam P. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114-118) ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, ir specialios teisės sustabdymas. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina, kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina. Dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas paliktinas prie bylos.
P. U. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu 2020-07-12 (b. l. 95), paleistas iš sulaikymo 2020-07-13 (b. l. 112).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti P. U. kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 36 MGL – (36x50Eur =1800 euro) dydžio baudą.
Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi nustatyti kaltinamajam 12 (dvylikos) mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-07-12 iki 2017-07-13 (1 para), taikant bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, įskaitant 2 (dviejų) MGL dydžio baudą į paskirtą bausmę 1800-100=1700 Eur.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti P. U. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš P. U. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio VOLVO FH 62R, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį, atitinkančią 1754,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) sumą, šį įpareigojimą įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.
Kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.
Kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) saugoti prie bylos.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.