Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Ventus-Nafta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aibera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad tarp įmonių 2014 m. kovo 25 d. buvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 6915 (toliau – ir Pirkimo sutartis), pagal kurią atsakovė pirko iš ieškovės degalus ir prekes, mokėdama ieškovės išduotomis kortelėmis. Atsakovė pažeidė savo įsipareigojimą laiku atsiskaityti su ieškove ir šiuo metu yra skolinga 19 080,80 Eur. Iš atsakovės taip pat turi būti priteisti 4 663,72 Eur dydžio delspinigiai, apskaičiuoti taikant Pirkimo sutarties Bendrųjų sąlygų 4.9 punkte nustatytą 0,2 procento dydžio delspinigių normą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimus patenkino.

4. Atsakovė UAB „Aibera“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose atsakovė pripažįstą, kad yra skolinga atsakovei 19 080,80 Eur. Šią sumą atsakovė ketina sumokėti ieškovei iki 2018 m. gruodžio mėn. pab. Prieštaravimai dėl kitų ieškovės reikalavimų grindžiami tokiais esminiais argumentais:

4.1. Pirkimo sutartį parengė ieškovė. Dėl sutarties sąlygų nebuvo deramasi. Atsakovė yra paslaugų gavėja, o ieškovė, kaip stipresnioji šalis, pasinaudojo savo padėtimi ir nustatė neprotingai didelį delspinigių dydį. Delspinigių dydis turi būti sumažintas iki protingo dydžio, t. y. 0,02 procento.

4.2. Teismo priteistos 600 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra neprotingai didelės. Byla yra nesudėtinga, ji truko neilgai ir buvo pateiktas tik vienas procesinis dokumentas – ieškinys.

II. Teismo posėdyje teiktų paaiškinimų esmė

6. Ieškovės AB „Ventus-Nafta“ atstovė advokatė Sonata Dusevičienė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovė iki šiol nėra padengusi jokios prievolės dalies, nebendradarbiauja su ieškove, nesiima priemonių taikiai išspręsti ginčą. Ieškovė užsiima kuro perpardavimo veikla. Pirkėjų atsiskaitymas už kurą laiku ieškovei yra itin svarbus, nes ieškovė turi įsipareigojimų savo tiekėjams, su kuriais laiku neatsiskaičius įmonei grėstų didelės sankcijos. Atsižvelgiant į tai, Pirkimo sutartyje ir buvo nustatytas 0,2 procento dydžio delspinigių dydis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

7. Ieškovės AB „Ventus-Nafta“ pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo buvo išspręstas dokumentinio proceso tvarka. Atsakovė prieštaravimus pareiškė tik dviejų ieškovės pareikštų reikalavimų, t. y. priteisti delspinigius ir įmonės turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš atsakovės prieštaravimų aišku, kad įmonė pripažįsta, jog yra skolinga ieškovei pagal Pirkimo sutartį preliminariu sprendimu priteistą sumą. Taigi ginčo byloje tarp šalių nėra nei dėl Pirkimo sutarties teisinio kvalifikavimo, nei dėl atsakovės skolos dydžio ir aplinkybės, kad atsakovė yra praleidusi jos apmokėjimą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis).

8. Atsižvelgiant į nurodytą, priimant galutinį sprendimą pasisakytina tik dėl to, ar atsakovė pagrįstai teigia, kad turėtų būti sumažinta ieškovės prašomų priteisti delspinigių suma ir priteista mažesnė išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dalis (CPK 430 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės apskaičiuotų delspinigių sumažinimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas.

10. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ieškovė, remdamasi Pirkimo sutarties sąlygomis, apskaičiavo neprotingai didelę delspinigių sumą. Atsakovės vertinimu protingas netesybų dydis būtų 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Tokia atsakovės pozicija atmestina kaip nepagrįsta ir motyvuota iš esmės tik abstrakčiais teiginiais.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (tarp daugelio nutarčių žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

12. Neprotingai didelių netesybų sumažinimo dydis yra fakto klausimas ir teismas spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

13. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik žemutinė netesybų mažinimo riba – netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (tarp daugelio nutarčių žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, jog būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (žr., pvz., šio sprendimo 12 punkte nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

14. Byloje nustatyta, kad Pirkimo sutarties Bendrųjų sąlygų 4.9 punkte įtvirtinta, kad, atsakovei laiku neatsiskaičius, ieškovė turi teisę reikalauti mokėti po 0,2 procento delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

15. Ieškovė neneigia, kad Pirkimo sutarties Bendrosios sąlygos buvo pasirašytos pagal ieškovės parengtas standartines sąlygas. Tačiau ieškovė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad atsakovei nebuvo jokių kliūčių dėl nurodyto delspinigių dydžio reikšti pretenzijas, prašyti jį sumažinti. Pirkimo sutartį bylos šalys pasirašė 2014 m. kovo 25 d. Įrodymų, kad iki šios bylos iškėlimo atsakovė būtų prašiusi ieškovės sumažinti sutartyje nustatytą delspinigių normą, o ieškovė tokio prašymo netenkinusi, atsakovė nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi atsakovės teiginiai, kad įmonės galimybės derėtis su ieškove dėl delspinigių sumažinimo buvo ribotos, yra motyvuoti tik atsakovės pasvarstymais, bet ne realiais faktiniais duomenimis.

16. Kita vertus, pastebėtina, kad atsakovė yra ūkio subjektas. Pirkimo sutartį atsakovė sudarė laisva valia. Jeigu įmonei nebuvo priimtinas ieškovės nustatytas delspinigių dydis, atsakovė galėjo nepirkti degalų, kitų prekių ir paslaugų iš ieškovės.

17. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad 0,2 procento dydžio delspinigių dydis Pirkimo sutarties Bendrosiose sąlygose buvo nustatytas ne atsitiktinai, bet atsižvelgiant į ieškovės veiklos ir ginčo sutartinių santykių specifiką. Degalus ir prekes pagal Pirkimo sutartį ieškovė parduodavo atsakovei prekinio kredito būdu. Kadangi ieškovė iš esmės perparduoda degalus ir prekes, įsigytus iš kitų asmenų, ieškovei yra itin svarbu, kad įmonės klientai laiku vykdytų savo įsipareigojimus, t. y. nebūtų apribotos ieškovės galimybės atsiskaityti su savo tiekėjais, kurie gali taikyti įmonei turtinio pobūdžio sankcijas.

18. Nurodyti ieškovės atstovės paaiškinimai tiesiogiai koreliuoja su Pirkimo sutarties sąlygų turiniu ir atsakovės įsipareigojimų pobūdžiu. Atsakovė, kurios atstovai be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį, priešingų įrodymų neteikė.

19. Taigi nustatyta, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų verslininkų. Atsakovės galimybės derėtis dėl delspinigių dydžio sumažinimo nebuvo apribotos. Ginčo delspinigių dydis Pirkimo sutartyje buvo nustatytas, kad užtikrintų ieškovės interesų apsaugą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad formaliuoju aspektu atsakovės prieštaravimai yra nepagrįsti. Taip pat nėra pagrindo mažinti jau apskaičiuotų delspinigių ir materialiuoju aspektu.

20. Atsakovė už įsigytus degalus, kitas prekes su ieškove neatsiskaito nuo 2018 m. birželio 15 d. Nors prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad skolą padengs iki 2018 m. gruodžio pab., tačiau įmonė iki šiol neapmokėjo jokios įsiskolinimo dalies. Tokie atsakovės veiksmai neatitinka įprastų sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimų. Kartu jie iš esmės pažeidžia ieškovės interesus, nes įmonė jau beveik aštuonis mėnesius negauna iš atsakovės apmokėjimo už įmonei parduotus degalus. Neabejotina, kad dėl to ieškovė patiria nuostolių – atsakovės skolos suma yra ženkli (19 080,80 Eur).

21. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑562/2013).

22. Atsikirsdama į atsakovės prieštaravimus ieškovė paaiškino, kas sudaro įmonės tikėtinus nuostolius. Priežasties laikyti, kad Pirkimo sutarties Bendrųjų sąlygų 4.9 punkte yra nustatytas neprotingas delspinigių dydis, nėra. Juolab nenustatyta ir pagrindo mažinti ieškovės apskaičiuotą delspinigių sumą, nes atsakovės veiksmai, keliantys ieškovei nuostolių, paneigia prieštaravimuose išdėstytus iš esmės abstrakčius teiginius dėl to, koks delspinigių dydis šioje situacijoje turėtų būti laikomas protingu ir adekvačiu.

23. Remiantis tuo, kas nurodyta, atsakovės prieštaravimai šioje ginčo dalyje laikytini nepagrįstais, o preliminarus teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl ieškovės turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžio

24. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė už ieškinio parengimą advokatui sumokėjo 600 Eur. Atsakovė mano, kad nurodyto dydžio ieškovės išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra neprotingai didelės. Pastarasis atsakovės argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

25. Nurodytos 600 Eur išlaidos yra mažesnės už Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 punkte (TAR, 2015, Nr. 2015-03968) nustatytą maksimalų rekomenduojamą dydį. Nurodytos išlaidos laikytinos pagrįstomis atsižvelgiant į ginčo sumos dydį, ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir ginčo pobūdį.

26. Ieškovė pagrįstai akcentuoja, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nebūtų aktualus, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo prievoles, dėjusi pastangas, kad kilęs ginčas būtų išspręstas taikiai. Taigi pagrindo priteisti ieškovei mažesnę nurodytų išlaidų atlyginimo sumą nėra ir dėl atsakovės veiksmų.

27. Atsižvelgiant į išdėstytą, paliekama nepakeista ir preliminaraus teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.