Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė,

trečiojo asmens UAB ,,Mototoja,, atstovui advokatui A. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. ĮI ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą dėl draudimo išmokos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėjimui ieškovės K. Š. ĮI ieškinys atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, kuriuo ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 4337,38Eur draudimo išmoką, 6procentus procesinių palūkanų, 98Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė prisijungimo būdu 2016m. balandžio 29d. su atsakovu sudarė draudimo sutartį dėl ieškovei priklausančio automobilio TOYOTA HILUX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo, kuri galiojo nuo 2016-04-29 iki 2017-04-28, kurios sudarymą patvirtino draudimo liudijimas Nr. 851-0533685. Draudimo suma nustatyta automobilio vertė įvykio dieną, draudimo variantas nauja vertė. Automobilis buvo apdraustas nuo visų rizikų, buvo nustatyta 10procentų išskaita vagystės ir plėšimo atveju bei 100Eur išskaita kitais atvejais. Draudimo 579,10Eur įmoką ieškovė sumokėjo 2016m. gegužės 9d. Sutarties sudarymo ir draudžiamųjų įvykiu metu galiojo atsakovo 20147m. 08-01 draudimo taisyklių Nr. 030 redakcija, kurios skelbiamos www.ergo. 2016gruodžio 27d. įvyko draudžiamasis įvykis-ieškovės savininkui važiuojant automobiliu miško keliu, esančiu (duomenys neskelbtini) Automobilį sumėtė, jis apačia lietėsi su kelio paviršiumi, pavažiavus pasigirdo traškesys, nustojo veikti priekinio tilto pavara. Po įvykio automobilis buvo pristatytas Mototoja, kuris nustatė, kad pažeistos priekinio kairės pusės pusašio vidinė apsauginė bei vairo kolonėlės kairės pusės apsauginė gumos, pro pažeidimų vietose atsiradusius plyšius pateko purvo, vandens, dirvožemio sąnaudų bei kitų abrazyvinių medžiagų, kas įtakojo vairo kolonėlės ir priekinio kairės pusės pusašio gedimus. Mototoja nustatė, kad gedimai įvyko dėl išorinės mechaninės jėgos poveikio, ne dėl; netinkamos detalių kokybės ar netinkamos eksploatacijos. .2016+ 12-27 buvo pranešta atsakovui, jo atstovai apžiūrėjo automobilį, fotografavo Sąmatos klausimus Mototoja derino su atsakovu.Po automobilio remonto dokumentus apmokėjimui pateikė atsakovui, kuris kelis mėnesius neatsakė, o paskui 2017-03-27 pranešimu atsisakė mokėti, nes įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. 2017vasario 28d. įvyko kitas įvykis, savininkui važiuojant automobiliu kaimo keliu (duomenys neskelbtini) Automobilis slydo ir dešine puse kliudė medį, buvo apgadintas dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės galinio rato vidinis sparas. Apie įvykį pranešta atsakovui, kuris vėl gi atsisakė sumokėti, nes motyvavo įvykį nedraudžiamuoju, nors Mo0totoja irgi derino sąmatą su atsakovu. Ieškovas nesutinka su atsakovo įvykio traktavimu kaip nedraudiminio, Draudimo taisyklių 3.1.3p., 3.1.7p. nurodo, kurie įvykiai nedraudžiamieji. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė sutarties sąlyga, kuri taisyklėse turi būti apibrėžta aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, tokios praktikos laikosi kasacinis teismas. Nei draudimo liudijime, nei draudimo taisyklėse nebuvo nustatyta, kas laikytina ,,ne kelių eismui skirta teritorija‘‘, tokia neapibrėžta sąlyga laikytina neaiškia, todėl pagal contra preferentem taisyklę turi būti aiškinama ieškovės naudai. Ieškovė pateikia argumentus pagal LR kelių įstatymą, kas yra laikytina keliu, automobilių kelius bei važiuojamąja kelio dalimi. Sistemiškai vertinant paminėtas teisės normas keliai, kuriais važiavo ieškovės savininkas nelaikytini ne kelių eismui skirta teritorija. Be to ieškovės automobilis yra skirtas objektyviai važinėti žemesnės kokybės keliais, inter alia miško ir kasimo keliais. Atsakovo nesutikimas mokėti draudimo išmoką neturi pagrindo.

Dublike ieškovas akcentavo, kad pagal Draudimo įstatymo 98str. 7d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, ko nepadarė atsakovas. Pagal LAT praktiką nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sąlyga, kuri taisyklėse turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, atsakovas nepaneigė argumento, kad nei draudimo liudijime, nei draudimo taisyklėse nėra nustatyta, kas laikytina ,, ne kelių eismui skirta teritorija‘‘. Ieškovas dublike pateikia argumentus dėl kelių apibrėžimo, taipogi nurodo, kad ekspertinė pažyma nepaneigia ieškovo argumentų, be to tai nėra ekspertizės aktas ir ne eksperto išvada, o paprastas rašytinis įrodymas, kurį surašė atsakovo darbuotojas. Trečiojo asmens ,,Mototoja‘‘ specialistai nustatė automobilio pažeidimus, iš kurių darytina išvada, kad ne dėl automobilio eksploatacijos suplyšo apsauginės gumos. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas ne laiku pranešė apie įvykį, šis argumentas atsirado tik atsiliepime, o pranešimuose dėl atsisakymo mokėti atsakovas šios aplinkybės nenurodė. Ieškovas neturėjo pareigos šiuo atveju pranešti policijai, nes žala ne didesnė nei 1200Eur. Ieškovas ėmėsi protingų prieinamų priemonių žalai sumažinti.

Triplike atsakovas nurodė, kad jis išsamiai ištyrė įvykį ir pateikė nedraudžiamojo įvykio aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas nurodo, kas yra ne kelių eismui skirta teritorija ir paaiškina, kad ieškovas tokią teritoriją atpažįsta pagal požymius, pateikiamus teisės aktuose. Faktinės 2016-12-27d. įvykio aplinkybės neatitinka keliui numatytų reikalavimų. Remiantis Taisyklių 3.1.7p., pagal kurį nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstamas įvykis, kai automobilis eksploatuojamas ne kelių eismui skirtoje teritorijoje, atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką.

Teisminio nagrinėjimo metu šalys ir jų atstovai palaikė argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, pateikė baigiamąsias kalbas raštu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą teismas vadovavosi LR Draudimo įstatymu, Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030(redakcija galioja nuo 2014 08 01),LR CK 6.193str., LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, LR Kelių įstatymu, o taip pat KET, patvirtintomis LR Vyriausybės 2002m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1950.

Pagal CPK 178str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2016-04-29 ieškovė prisijungimo būdu su atsakovu pasirašė draudimo sutartį dėl ieškovei priklausančio automobilio TOYOTA HILUX,valst Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo, kuris galiojo nuo 2016-04-29 iki 2017-04-28.Ieškovei buvo išduotas draudimo liudijimas Nr. 851-0533685.Draudimo suma nustatyta ,,Automobilio vertė įvykio dieną‘‘, draudimo apsaugos variantas ,,nauja vertė‘‘. Automobilis buvo apdraustas nuo visų rizikų, buvo nustatyta 10proc. išskaita vagystės ir plėšimo atveju ir 100Eur išskaita kitais atvejais. Draudimo nustatyta 579,10Eur įmoką ieškovė sumokėjo 2016m. gegužės 9d. Draudimo sutarties sudarymo metu galiojo atsakovo 2017-08-01d. redakcijos ,,Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030, skelbiamos www.ergo.lt. 2016-12-27 įvyko draudžiamasis įvykis, važiuojant miško keliu Dargionių miške automobilį sumėtė, jis apačia lietėsi kelio paviršiaus. Po įvykio automobilis pristatytas trečiam asmeniui UAB ,,Mototoja‘‘, kuri nustatė automobilio sužalojimus, apie įvykį 2016-12-06 pranešta atsakovui, jo atstovai apžiūrėjo įvykio vietą, fotografavo.,, Mototoja‘‘ su atsakovu suderino sąmatą. Remontas kainavo 2132,92Eur, dokumentai apie apmokėjimą pateikti atsakovui. Atsakovas tik po kelių mėnesių 2017-03-27 pranešė, kad įvykis nedraudžiamasis ir atsisakė sumokėti. 2017-02-28 įvyko antras įvykis, važiuojant kaimo keliu (duomenys neskelbtini) automobilis slydo ir dešine puse kliudė medį. Apie įvykį 2017-02-28 buvo pranešta atsakovui, kurio atstovas apžiūrėjo automobilį, fotografavo. Remonto klausimai buvo derinami tarp atsakovo ir UAB ,,Mototoja‘‘.Remontas kainavo 3357,31Eur, atsakovas atsisakė mokėti 2017-03-20 pranešdamas, kad įvykis nedraudžiamasis. Ieškovas prašo priteisti draudimo išmokas, atsakovas nesutinka su ieškiniu, atsisakymą motyvuoja tuo, kad įvykiai nedraudžiamieji.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei ieškovo, jo atstovo, atsakovo atstovų pateiktus argumentus ieškinį tenkina ieškovo bei jo atstovo argumentų pagrindu, tuo pačiu atmesdamas atsakovo atstovų argumentus kaip nepagrįstus.

Pagal LR Draudimo įstatymo 2str. 28p. nustatyta, kad draudimo taisyklės-draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos. Įstatymo 92str. 1d. nustatyta, kad draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji(2p. ) ir nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos(3p. ).

Draudimo taisyklių 1.1p. nustatyta, kad transporto priemonių visų rizikų kasko draudimas(išskyrus nedraudžiamuosius įvykius, nurodytus šių taisyklių 3p. ir Draudimo išmokos nemokėjimo pagrindus, nurodytus šių taisyklių 4p) susijęs su transporto priemonės sugadinimu ar sunaikinimu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo, taip pat jei apdrausta transporto priemonė buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Pagal draudimo taisyklių 3.1.3p, 3.1.7p. nedraudžiamais įvykiais laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui kaip pasekmė gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo, išskyrus pagalbos kelyje atvejus ir kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtose teritorijose.

Nedraudžiamasis įvykis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl ji taisyklėse turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta. Kai dėl jos apibrėžimo aiškumo abejojama, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai(CK 6.193str. 4d. )Pagal kasacinio teismo praktiką nedraudžiama sutartyse numatyti išimčių, kai draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir ja siekiamų tikslų. Dėl tokios sąlygos šalys turi aiškiai susitarti. Ginčo situacijoje nagrinėjamoje byloje nei draudimo liudijime, nei draudimo taisyklėse nebuvo nustatyta ,,ne kelių eismui skirta teritorija‘‘, nebuvo nustatyta, kad negalima automobiliu važiuoti miško ar kaimo keliais arba važiuoti tik magistraliniais keliais ir ar krašto keliais ir pan. Tokia neapibrėžta sąlyga laikytina neaiškia ir paneigiančia sutarties esmę ir turi būti aiškinama šiuo atveju ieškovės naudai.

LR Kelių įstatyme bei LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra nustatyta, kas yra kelias, kas yra automobilių kelias, kas yra važiuojamoji kelio dalis. Apribojimų važiuoti miško ar kaimo keliais nėra nustatyta nei paminėtuose įstatymuose nei Kelių eismo taisyklėse. Sistemiškai vertinant paminėtas teisės normas teismas daro išvadą, kad miško kelias (duomenys neskelbtini) miške bei kaimo kelias (duomenys neskelbtini) k., kuriais įvykių metu važiavo K. Š. negali būti laikomi ,,ne kelių eismui skirta teritorija‘‘. Nesutiktina su atsakovo atstovų argumentu, kad pagal Kelių techninį reglamentą ir statybos techninį reglamentą ,,gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai‘‘ yra pagrindas atmesti ieškinį, nes tokie reikalavimai nenumatyti nei liudijime, nei taisyklėse, t.y. nėra numatyta, kad negalima važiuoti keliais, neatitinkančiais techninių reglamentų. Be to minėti reglamentai skirti reguliuoti visai kitus teisinius santykius, nei kilusio byloje ginčo. Automobilis yra krovininis automobilis, jo masė iki 3,5 t, klasifikuojamas kaip ,,Pikapas K‘‘,, todėl tai transporto priemonė objektyviai skirta važinėti žemesnės kategorijos kokybės keliais, kas yra miško ir kaimo kelias. Nesutiktina su atsakovo atstovų argumentais, kad ieškovas nevykdė taisyklių 5.1.3p. ir sutrukdė atsakovui tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybes, nes ieškovė laiku pranešė apie įvykius bei atsakovo atstovai turėjo visas galimybes apžiūrėti transporto priemonę ir įvertinti situaciją. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovas 2016-12-27 nepagrįstai taikė Drausimo taisykių 3.1.3p, kuris nustato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kurio metu žala padaroma kaip pasekmė gedimų, atsiradusių transporto priemonėje dėl jos eksploatavimo.,,Mototoja‘‘ nustatė, kad automobilio kairės pusės pusašio vidinė apsauginė bei vairo kolonėlės kairės pusės apsauginė gumos buvo pažeistos ir suplyšo dėl išorinės mechaninės jėgos poveikio, dėl ko į atsiradusius plyšius pateko purvo, vandens ir dirvožemio bei kitų abrazyvinių medžiagų, kas įtakojo vairo kolonėlės ir priekinio kairės pusės pusašio gedimus. Taro 2016-12-27 d. įvykio ir sugadinimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, kas atitinka Taisyklių 1.1p. apibrėžto Visų rizikų kasko draudimo sampratą-sugadinimas dėl staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės. Atsakovo argumentais dėl korozijos požymių, dėl kolonėlės sausumo nesant alyvos požymių nėra priežastiniame ryšyje su sugadinimais. Tai patvirtina ,,Mototojos‘‘ darytos nuotraukos, matosi gumų pažeidimų apribota riba. Sutiktina, kad atsakovo pateikta 2017-05-19 ekspertinė pažyma nepaneigia ieškovės argumentų, nes joje nurodomos aplinkybės dėl automobilio sugadinimų nėra kaip jau minėta priežastiniame ryšyje su sugadinimais, be to ši pažyma neturi eksperto pažymos įrodomosios reikšmės svorio, o yra tik rašytinis įrodymas. Be to ši pažyma surašyta ne tuoj po įvykio, o po penkių mėnesių, kai ,,Mototojos‘‘ specialistai automobilį apžiūrėjo iš karto po įvykio, todėl įrodymų patikimumo ir palyginimo aspektu atsakovas tos pažymos dar neturėjo, kai atsisakė mokėti išmoką, nepagrįstai atsisakymą grindė Draudimo taisyklių 3.1.3p. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad atsakovas nepagrįstai 2016-12-27 įvykiui , kvalifikuodamas jį nedraudžiamuoju taikė du punktus, kurių kumuliacija negalima. Pagal 3.1.3p. nedraudžiamuoju laikoma įvykis, kurio metu žala padaroma kaip pasekmė gedimų pačioje transporto priemonėje, neturi reikšmės, kokiu keliu priemonė judėjo. Pagal 3.1.7p. nedraudžiamasis įvykis yra kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtoje teritorijoje, šiuo atveju neturi reikšmės ar gedimas atsirado dėl eksploatavimo, ar išorinio poveikio.

Teismas konstatuoja, kad draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, draudimo apsauga tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui(LR CK 6.987str., LR Draudimo įstatymo 2str. 11d. Priešingu atveju nebūtų jokios prasmės drausti turtinį interesą.

Teismas sutinka su ieškovės nuostolių paskaičiavimu, kurio atsakovas neginčijo, ir priteisia iš atsakovo 1662,74Eur dėl 2016m. gruodžio 27d. įvykusio draudžiamojo įvykio, bei 2674,64Eur dėl 2017m. vasario 28d. įvykusio draudžiamojo įvykio. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad ieškovės sumokėjimas UAB ,,Mototoja‘‘ 682,67Eur pagal 2017m. kovo 22d. PVM sąskaitą- faktūrą, o likusios 2674,64Eur nesumokėjimas, nėra kliūtis ieškiniui tenkinti, nes pagal CK 6.249str. 3d. expressis verbis nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma ir už būsimą žalą, kurios dydį(nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe. Būsimos žalos atlyginimo klausimu yra pasisakiusi 2008m. lapkričio 18d. LAT CBS išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, kurioje konstatuota, kad galima priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Byloje nustatyta apibrėžtas žalos dydis(2017m. kovo 22d. PVM sąskaita-faktūra MOT Nr. 095773).

Patenkinus ieškinį tenkintinas ieškovės reikalavimas ir pagal CK 6.37styr. bei 6.210str.2d. iš atsakovo ieškovei priteistina 6procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Iš pralaimėjusios šalies laimėjusiai šaliai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje ieškovė sumokėjo 98Eur žyminio mokesčio ir 605ERur už advokato pagalbą, tai patvirtina byloje pateikti dokumentai. Pagal CPK 93str. iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 98Eur žyminio mokesčio ir 605Eur advokato išlaidų, pastarųjų nemažinant.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta ir LR CPK 259-260, 270,307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, įm.k. 302912288, 4337,38Eur draudimo išmoką, 98Eur žyminio mokesčio, 605Eur advokato išlaidų bei 6 procentus nuo priteistos 4337,38Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-04-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovės K. Š. IĮ, j.a.k. 181347262 naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.