Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Agintui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos Rasos Stonkuvienės 2019 m. liepos 31 d. rezoliucija pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. liepos 25 d. gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI prie FM) pareiškimą (toliau-Pareiškimas), iškelta administracinio nusižengimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl pareigos iškelti bankroto bylą nevykdymo.

Pareiškime nurodyta, kad V. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau-Bendrovė) vadovu, nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriui VMI prie FM, kad jo valdoma Bendrovė yra nemoki, tai akivaizdu, įvertinus Juridinių asmenų registrui pateiktus Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 metus, iš kurių matyti, kad 2016 metais Bendrovė jau buvo nemoki. V. J. Bendrovės vadovu dirbdamas nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrovės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu. Bendrovės vadovas turėdamas pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio pareiškimo nepateikdamas, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. įgaliotas atstovas advokatas Vytautas Agintas paaiškino, kad iš esmės V. J. pripažįsta, kad jis nesikreipė laiku į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pastebėjo, kad 2015 m. sausio pab. V. J. patyrė sunkią traumą, jam buvo infarktas. V. J. pusę metų gulėjo ligoninėje, nuo to laiko atsirado visos tos pasekmės. Pažymėjo, kad bendrovė nuo 2015 metų nevykdo veiklos. Taip pat nuo 2015 m. V. J. sveikata nepagerėjo, o pablogėjo, jam nustatytas darbingumo lygis yra 45 procentai, tačiau jam gali būti nustatytas dar mažesnis, t. y. 30 procentų darbingumo lygis. Nurodė, kad tai yra V. J. ne fizinė negalia, bet psichinė negalia, nes jis sunkiai mąsto, negali suregzti sakinio. Visa tokia V. J. sunki sveikatos padėtis sąlygojo, kad jis laiku negrąžino skolos ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. V. J. dar teikė Juridinių asmenų registro duomenis, t. y. finansinius dokumentus, iš kurių 2017 m. balandžio 14 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir V. J. sužinojo, kad įmonė yra nemoki, taigi jau praėjo du su puse metų. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos dėl bankroto kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 5 d. ANK 39 straipsnyje numatytas dvejų metų pažeidimo padarymo senaties terminas. Pareiškėjas šiuo atveju terminą skaičiuoja nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienos. Mano, kad pagrindas kreiptis dėl šio nusižengimo buvo jau 2017 m. balandžio mėnesį, vadinasi senaties terminas dėl šio nusižengimo yra 2019 m. balandžio mėnesį. Kadangi yra suėjęs senaties terminas dėl V. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn, prašė šią administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Jeigu teismas manytų priešingai, prašė įvertinti, tai kad V. J. yra skolingas valstybei 25.053,09 eurų, jis šiuo metu nedirba, bando įsidarbinti Norvegijos Karalystėje, tačiau nesėkmingai, nes dėl sveikatos būklės šiuo metu yra ligoninėje, yra nedarbingas, be to, jokio turto neturi, taigi jo finansinė našta ir taip yra sunki. Taip pat pažymėjo, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda yra neadekvati nuobauda, nes V. J. finansinė padėtis sunki. Mano, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, ANK 34 straipsnio 5 dalimi, V. J. galima skirti švelnesnę nei numatyta minimali nuobauda, kadangi šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, bankroto byla jau iškelta, skolos priteistos, jos yra išieškomos, yra paskirtas bankroto administratorius, V. J. veika tapo nepavojinga, taigi nuobauda netenka prasmės ir savo paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-617-115/2013, pažymėjo, kad pareiga Bendrovės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Nustatyta, kad Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. rugsėjo 25 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo dieną) duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 25.053,09 Eur (b. l. 10-11). Pagal kreditorės VMI prie FM ieškinį Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1552-730/2018 iškėlė Bendrovei bankroto bylą. (b. l. 12-14). Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoka susidarė už 2015 metus, gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2015 metų gruodžio mėnesį, 2016 metų vasario ir kovo mėnesius, pelno mokesčio nepriemoka susidarė už 2015 metus, pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2014 metų rugsėjo ir už 2015 metų birželio mėnesį (b. l. 15-20). VMI prie FM, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, taikė priverstinio išieškojimo veiksmus: 2016 m. balandžio 4 d. Sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-68489, mokestinė nepriemoka 22.922,08 eurų (b. l. 21, 22); 2016 m. birželio 7 d. Nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų Nr. (23.31-08) 467-106474, mokestinė nepriemoka 1.916,20 eurų (b. l. 23, 24); 2016 m. spalio 25 d. Nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų Nr. (23.31-08) 467-225098, mokestinė nepriemoka 1.852,06 eurų (b. l. 26), 2017 m. lapkričio 8 d. Nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų Nr. (23.31-08)467-265180, mokestinė nepriemoka 100,80 eurų (b. l. 27, 28, 29), 2018 m. balandžio 6 d. Sprendimu pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-65156, mokestinė nepriemoka 22.056,38 eurų (b. l. 30). Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduoti vykdyti antstoliui. Tačiau atlikti išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs, įsiskolinimas valstybės biudžetui nepadengtas. Paskutiniai Bendrovės Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra tik už 2016 metus (b. l. 31), iš kurių matyti, kad Bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 27.432 Eur, t. y. viršijo pusę (83,45 %) į jos balansą įrašyto turto vertės 32.874 Eur (b. l. 32). Bendrovė Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus, nors tokia pareiga yra įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad „ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija taikytina ne tik už esamų dokumentų ir turto neperdavimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), bet ir už tai, kad įmonės vadovas tinkamai nevykdė savo pareigų, kurias privalėjo vykdyti pagal įstatymų reikalavimus: organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą, vykdyti buhalterinių dokumentų apskaitą ir archyvavimą, teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, sudaryti kreditorių bei debitorių sąrašus ir t. t. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis)“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-186/2015). VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 34). VĮ „Regitra“ duomenis Bendrovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė. (b. l. 35).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J., būdamas Bendrovės vadovu, nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriui VMI prie FM, kad jo valdoma Bendrovė yra nemoki, tai akivaizdu, įvertinus Juridinių asmenų registrui pateiktus Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 metus, iš kurių matyti, kad 2016 metais Bendrovė jau buvo nemoki. V. J. Bendrovės vadovu dirbdamas nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrovės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu. Bendrovės vadovas turėdamas pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio pareiškimo nepateikdamas, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi VMI prie FM, kadangi nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, nes jos mokestinė nepriemoka 2016 m. balandžio 4 d. (VMI prie FM priimto sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dieną) (b. l. 21, 22) buvo 22.922,08 Eur, 2018 m. rugsėjo 25 d. (pareiškimo dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo dieną) (b. l. 10-11) buvo 25.053,09. Sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduoti vykdyti antstoliui, tačiau atlikti išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs, įsiskolinimas valstybės biudžetui nepadengtas, todėl atsižvelgiant į tai, darytina visiškai pagrįsta išvada, kad Bendrovės finansinė būklė yra sunki, o tai, sutinkamai su ĮBĮ nuostatomis, reiškia, kad Bendrovė yra ir buvo nemoki, todėl siekiant užkirsti kelią mokestinės nepriemokos didėjimui ir kreditoriaus VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios pareigos neįvykdė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės vadovas, Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditoriumi, ir Bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. J., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

V. J. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1552-730/2018 Bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 22 d. (b. l. 12-14). Pažymėtina, kad bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą, kas taip pat įrodo, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. D. J. skirtina administracinė nuobauda.

V. J. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimų pobūdį ir padarymo aplinkybes – nusižengimas savo esme buvo padarytas nesant tiesioginės tyčios, nes, kaip teismo posėdžio metu paaiškino V. J. įgaliotas atstovas advokatas Vytautas Agintas, V. J. 2015 m. patyrė infarktą, nuo to laiko jo sveikatos būklė yra sunki, jis yra nedarbingas, todėl jis negali tinkamai valdyti Bendrovę, pažymėjo, kad Bendrovė nuo 2015 m. nevykdo veiklos. Šiuo metu pagal VMI prie FM ieškinį Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta Bendrovės bankroto byla, paskirtas Bendrovės bankroto administratorius, priteistos skolos, kurios yra išieškomos. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamos V. J. asmenybę – byloje nėra duomenų, kad jis būtų baustas už administracinių nusižengimų padarymą, šiuo metu dėl sunkios sveikatos būklės nedirba, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, jo pajamos yra labai mažos, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į paties nusižengimo padarymo aplinkybes ir į V. J. asmenybę, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir V. J. skirti mažesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas V. J. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti V. J. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

V. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-1812-963/2019 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.