- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2-1754-855/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- UAB "Brosta"
- Atsakovas
- VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“
- Advokatai
- Milda Markevičiūtė, Rimantas Simaitis, Neringa Budriūnienė
- Kategorijos
- 2.6.11.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atstovams advokatui Rimantui Simaičiui ir advokato padėjėjai Mildai Markevičiūtei,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Brosta“ ieškinį atsakovei VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba dėl viešojo pirkimo sutarčių pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Brosta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (toliau – Direkcija), prašydama pakeisti ieškovės ir atsakovės sudarytose viešųjų pirkimų sutartyse dėl valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų - 2020-12-11 sutartyje Nr. 1606, 2020-12-11 sutartyje Nr. 1600, 2020-12-11 sutartyje Nr. 1604, 2020-12-11 sutartyje Nr. 1601, 2020-12-11 sutartyje Nr. 1603, 2020-12-11 sutartyje Nr. 1595, 2020-12-11 sutartyje Nr. 1598, 2020-12-11 sutartyje Nr. 1605 – jų 8.1.1 punktą, sutrumpinant jame numatytą darbų įkainių perskaičiavimo terminą nuo 24 iki 12 mėnesių.
1.1. Nurodė, kad ieškovė 2020-05-07 pateikė atsakovės vykdytame tarptautinės vertės atvirame konkurse dėl valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų pirkimo pasiūlymus tam tikroms pirkimo dalims, nurodydama atliktinų darbų įkainius, atsižvelgiant į tuo metu esamus rinkoje bei įvertinus rangovo pajėgumus bei kitas aplinkybes, ir laimėjo tam tikras pirkimo dalis. Dauguma pirkimo sutarčių su kitų pirkimo dalių laimėtojais buvo sudaryta 2020-06-09 ir 2020-06-22 dienomis, tačiau vienam iš tiekėjų pateikus ieškinį dėl pirkimo dalių, kurias laimėjo ieškovė, sutarčių pasirašymas su ieškove nusikėlė 6 mėnesiams, t. y. atsakovė tik 2020-12-11 sudarė aukščiau nurodytas viešojo pirkimo sutartis. Taigi, dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių sutartys, kurių sąlygos buvo identiškos, o skyrėsi tik darbų atlikimo vieta (regionas), buvo sudarytos praėjus 8 mėnesiams nuo konkurso paskelbimo, 7 mėnesiams nuo ieškovės pasiūlymo pateikimo ir 6 mėnesiams vėliau, nei su kitais tiekėjais.
1.2. Sutarčių 8.1. p. šalys susitarė, kad vienos iš šalių prašymu Darbų įkainiai pagal bendrą kainų lygio kitimą gali būti perskaičiuojami vieną kartą nuo sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 24 mėnesiams (įskaitant sutarties įsigaliojimo mėnesį), jeigu kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 procentai. Sutarčių 8.1.1. p. numatyta, kad į Sutarčių vykdymo laikotarpį, perskaičiuojant kainą, įsiskaičiuoja mėnesis, kurį įsigaliojo sudaryta sutartis.
1.3. Nuo Sutarčių sudarymo iki ieškinio pateikimo praėjo 15 mėnesių, tačiau jeigu Sutartys būtų buvusios sudarytos tuo pat metu, kaip atsakovė sudarė su kitais to paties pirkimo kitų dalių laimėtojais, nuo Sutarčių sudarymo būtų praėję jau 20-21 mėnesis. Ieškovei vykdant Sutartis itin išaugo darbų atlikimo įkainiai, naudojamų medžiagų ir kitų reikiamų resursų kainos, neproporcingai išaugo darbų savikaina: atlikdama darbus, naudojant kelio dažus, ieškovė patiria 0,20 Eur nuostolius už kiekvieną kvadratinį ženklinimo metrą; naudojant termoplastą – 0,40 Eur nuostolius už kiekvieną kvadratinį ženklinimo metrą, o naudojant ploną polimerą – savikaina vos telpa į įkainį, už kurį ieškovė atlieka darbus atsakovei. Staigiai išaugusi darbų savikaina daro neigiamą finansinę įtaką ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui, jį daro nuostolingą, kas nepagrįstai finansiškai apsunkina visą ieškovės vykdomą veiklą. Išaugusias medžiagų, naudojamų atliekant kelių horizontaliojo ženklinimo darbus, kainas patvirtina ir Lietuvos Statistikos departamento interneto svetainėje viešai skelbiami duomenys, pagal kuriuos Statybos sąnaudų elementų kainų indeksas 2021 m. gruodį lyginant su 2020 m. gruodžiu yra 5,1 proc., 2020 m. sausį statybos sąnaudų kainų indeksas buvo 108.8604, pasiūlymo pirkime pateikimo metu 2020 m. gegužę šis indeksas buvo nukritęs iki 106.8818, ieškovė tikėjosi ir tolesnio jo kritimo, tačiau 2021 m. rugsėjį jis sudarė jau 112.1322.
1.4. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti Sutarčių 8.1.1 p. nurodytą Darbų įkainių perskaičiavimo terminą nuo 24 iki 12 mėnesių nuo sutarčių įsigaliojimo LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Toks Sutarčių pakeitimas nekeičia jų pobūdžio, pakeitimo vertė neviršija 50 proc. pradinės pirkimų vertės, o tokios aukštos ir neproporcingos darbų atlikimo savikainos, dar didesnio kainų šuolio, ieškovė nenumatė ir negalėjo numatyti. Ieškovė įvertino, kad galėtų būti šioks toks kainų kilimas, kurio riziką prisiėmė, pasiūlydama ieškovei konkrečius darbų įkainius, tačiau tokio neproporcingo augimo nesitikėjo, neįvertino ir negalėjo įvertinti.
1.5. Be to, sudarius Sutartis 6 mėnesiais vėliau, lyginant su kitais tiekėjais, ieškovei nėra sudarytos vienodos sąlygos pasinaudoti teise peržiūrėti sutarčių kainą, kas pažeidžia lygiateisiškumo principą: kiti tiekėjai gali peržiūrėti darbų įkainius jau 2022 m. gegužę, tuo tarpu ieškovė, nepakeitus sąlygų, tą galėtų padaryti tik 2022 m. gruodį.
1.6. Pabrėžė, kad būtent dėl tokių atvejų, kai sudarius ilgalaikę viešojo pirkimo sutartį jos vykdymo laikotarpiu neproporcingai išauga darbų savikaina, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019-01-24 įsakymu Nr. 1A-13 „Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) patvirtintos Metodikos 54 p. numato, jog pirkimo vykdytojas privalo numatyti fiksuotą kainą su peržiūra ar fiksuotą įkainį su peržiūra arba kitą kainos apskaičiavimo būdą, kartu numatant ir sutarties kainos (įkainių) peržiūros sąlygas, o Viešųjų pirkimų tarnybos 2021-06-25 išaiškinime „Dėl viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių peržiūros sąlygų“ taip pat nurodyta, kad jeigu sutartis pasirašyta ir joje nėra nustatyta kainos peržiūra arba nustatytos kainos peržiūros sąlygos nesubalansuoja šalių pusiausvyros, gali būti svarstomas sutarties pakeitimas, numatant kainos peržiūros sąlygas ir taisykles, jei egzistuoja visos VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. nustatytos aplinkybės.
1.7. Pakeitus prašomas Sutarčių sąlygas, nauji darbų įkainiai būtų taikomi darbams, atliekamiems po pakeitimų, o iki tol ieškovė vykdytų sutartis itin nepalankiomis, nuostolingomis, nepagrįstai varžančiomis sąlygomis.
2. Atsakovė VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
2.1. Nurodė, kad ieškovė I pirkimo objekto dalyje pasiūlė kainą, kuri buvo net 211 328,54 Eur arba 38 proc. mažesnė, nei maksimali sutarties vertė; X pirkimo objekto dalyje - kainą, kuri buvo net 162 916,14 Eur arba 39 proc. mažesnė, nei maksimali sutarties vertė; III pirkimo objekto dalyje - kainą, kuri buvo net 162 916,14 Eur arba 39 proc. mažesnė, nei maksimali sutarties vertė; VIII pirkimo objekto dalyje - kainą, kuri buvo net 220 809,56 Eur arba 40 proc. mažesnė, nei maksimali sutarties vertė; VI pirkimo objekto dalyje - kainą, kuri buvo net 175 528,85 Eur arba 41 proc. mažesnė, nei maksimali sutarties vertė; IX pirkimo objekto dalyje - kainą, kuri buvo net 177 399,91 Eur arba 37 proc. mažesnė, nei maksimali sutarties vertė; XII pirkimo objekto dalyje - kainą, kuri buvo net 200 067,48 Eur arba 38 proc. mažesnė, nei maksimali sutarties vertė; II pirkimo objekto dalyje - kainą, kuri buvo net 167 707,39 Eur arba 40 proc. mažesnė, nei maksimali sutarties vertė.
2.2. Visose Sutartyse šalys susitarė, kad kaina bus apskaičiuojama pagal fiksuotus ir Sutartyse numatytus įkainius su peržiūra, o mokama už faktiškai atliktus darbus. Įkainių peržiūros ir perskaičiavimo tvarką šalys išsamiai aptarė Sutarčių 8 p., kuriame aptartos: a) sąlygos, kurioms esant Sutarčių įkainiai apskritai gali būti perskaičiuojami (8.1.1. p.); b) kaip turi būti perskaičiuojami įkainiai (8.1.2 p.); c) perskaičiuojamų įkainių įsigaliojimo terminai, perskaičiavimų įforminimas bei atvejai, kada perskaičiavimas negali būti atliekamas (8.1.3. p.). Taigi, ieškovė ieškiniu siekia pakeisti sąlygas, dėl kurių šalys buvo aiškiai susitarusios. Be to, ieškovės galutinis tikslas – pakeisti ne įkainių perskaičiavimo terminą, o pačius įkainius, nors pagal VPĮ 86 str. 3 d. sudarant pirkimo sutartį joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, taip pat ir pagal teismų praktiką draudžiama keisti sutarties kainą po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, kas yra esminė tiekėjų lygiateisiškumo principo užtikrinimo garantija.
2.3. Pabrėžė, kad tiek ieškovė, tiek kiti pirkime dalyvavę tiekėjai turėjo vienodas galimybes dar prieš teikiant pasiūlymus įsivertinti savo pajėgumus pagal sutarties projekte nurodytas rizikas, ieškovė turėjo apie 2 mėnesių laikotarpį, per kurį galėjo savo know - how, konkrečių specialistų pagalba įsivertinti galimybes ir pajėgumus bei pateikti juos atitinkančius pasiūlymus dėl konkrečių pirkimo dalių, o jeigu ieškovei netiko sutarčių keitimo sąlygos, ieškovė buvo laisva pirkime nedalyvauti ar skųsti Pirkimo sąlygas, tačiau ieškovė to nedarė, o pateikė pasiūlymą. Ieškovė yra statybos, pastatų renovacijos, remonto paslaugų ir projektavimo profesionalas, kuris privalo gebėti įsivertinti savo galimybes ir pajėgumus, turi patirties viešuosiuose pirkimuose, net 99 darbuotojus, jos apyvarta 2020 m. viršijo 6 mlj. Euru, pati deklaruoja puikiai išmananti rinką ir klientų poreikius, todėl mažai tikėtina, kad ji negalėjo protingai įsivertinti Sutarčių projekto 8.1.1. p. rizikų, ką padarė kiti tiekėjai, pateikdami pasiūlymus, ženkliai viršijančius ieškovės pasiūlytas kainas. Taigi, neatmestina, kad ieškovė sąmoningai teikė mažesnes kainas, siekdama laimėti pirkimą, o po to pakeisti įkainius.
2.4. Pažymėjo, kad CK 6.204 str. nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi situaciją reglamentuoja specialus įstatymas – VPĮ 89 str., kurio 1 d. 3 p. sąlygų ieškovė neįrodė, nes: a) žaliavų kainos ėmė kilti gerokai prieš ieškovei sudarant Sutartis dėl COVID-19 pandemijos sąlygotų neigiamų padarinių, ekonominės krizės, įtakojusios ir kainų kilimą, ką ieškovė galėjo įsivertinti teikdama pasiūlymą 2020 m. gegužę; b) statybos medžiagos brangsta ne tik dėl pandemijos, ženklus statybinių medžiagų brangimas ir darbo užmokesčio augimas stebimas 2017-2019 metų laikotarpiu, taip pat ir toliau nuolat stebima kainų augimo tendencija; c) nėra aišku, kuo remdamasi ieškovė teigia, kad rangos darbų savikaina padidėjo neproporcingai, ji pateikė tik kai kurių žaliavų kainų pabrangimo lentelę; d) ieškovė neprašė pratęsti Sutarčių vykdymo terminą tokiu laikotarpiu, kokiu truko teisminiai ginčai, o pasirinko prašyti pakeisti būtent įkainių keitimo nuostatas, tuo tarpu dėl vykusių teisminių ginčų nėra jokios atsakovės atsakomybės; e) Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, argumentas, jog rinkoje pasikeitė kainos, nėra pakankamas Sutarties keitimui, kadangi tiekėjai prieš pateikdami pasiūlymus žinojo, kad kainos bus fiksuotos ir sutiko su tokiomis sąlygomis, tad prisiėmė su tuo susijusią riziką.
3. Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje.
3.1. Nurodė, kad jeigu viešojo pirkimo sutartis pasirašyta ir joje nėra nustatyta kainos peržiūra arba nustatytos kainos peržiūros sąlygos nesubalansuoja šalių pusiausvyros, gali būti svarstomas viešojo pirkimo sutarties pakeitimas, numatant kainos peržiūros sąlygas ir taisykles (arba keičiant esamas), jeigu egzistuoja visos VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. nustatytos sąlygos, apie ką VPT yra pažymėjusi savo 2021-06-15 informaciniame pranešime „Dėl viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių peržiūros sąlygų“. Taip pat savo 2022-03-24 informaciniame pranešime „Dėl viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainų ir kitų sąlygų peržiūrėjimo“ VPT nurodė, kad sutarčių keitimas galimas tik keičiant sutartyje numatytas peržiūros sąlygas (pvz., pakeičiant jų dažnumą), tiek numatant peržiūros sąlygas, jeigu jos nebuvo numatytos. Taigi, jeigu ekonominė situacija pasikeičia, t. y. ženkliai padidėja kainos, tiekėjo sutarties vykdymo kaštai, taip pat dėl tokių aplinkybių, kurių nei perkančioji organizacija, skelbdama pirkimą, nei tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, negalėjo numatyti bei prisiimti protingos rizikos, galima atlikti sutarties pakeitimą, tačiau tam turi egzistuoti visos VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. numatytos sąlygos.
3.2. Nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta: kokios aplinkybės egzistavo pirkimo pradžios ir (ar) pasiūlymų pateikimo ir sutarčių sudarymo metu; ar ieškovės darbams naudojamų medžiagų ir kitų resursų kaina padidėjo iš esmės ir ar kainos pokytis nėra įprastas; ar aplinkybės, darančios įtaką ieškovės nurodytų medžiagų ir kitų resursų kainai, atsirado ar tapo žinomos tik po sutarčių sudarymo; ar tų aplinkybių ieškovė negalėjo kontroliuoti; ar tų aplinkybių ieškovė negalėjo protingai numatyti; ar ieškovė buvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo riziką; kokią įtaką sutarčių kainai daro konkrečių medžiagų kainų pokytis rinkoje, ar ta kaina užima reikšmingą dalį sutartyje numatyto konkretaus darbo įkainio.
3.3. Ieškovė nepaaiškino, kokios konkrečiai sutarčių vykdymo metu atsiradusios nenumatytos aplinkybės lėmė jos nurodytų medžiagų/kitų resursų kainų kilimą, taip pat nepagrindė, kad nurodytas kainų kilimas yra neįprastas, neprognozuotas, atsižvelgiant į tai, kad sutartys galioja ilgiau, nei 2 metus, o tokio laikotarpio sutartyse kainų svyravimai yra įprasti. Ieškovė teikia 2021 m. sausio ir 2021 m. rugsėjo kainų palyginimą, tuo tarpu ieškinio priede – 2021 m. sausio ir 2022 m. vasario kainų palyginimą, todėl neaišku, kurį laikotarpį ieškovė turi omenyje, sakydama, kad kainos neįprastai pakilo. Pagrindas keisti sutartis galėtų būti tik konkrečios nenumatytos aplinkybės, atsiradusios po sutarties sudarymo ir sąlygojusius neįprastą kainų kilimą, kurio nei tiekėjai rinkoje, nei perkančioji organizacija negalėjo numatyti.
3.4. Nėra aišku, nuo kurio momento ieškovė siekia nustatyti 12 mėnesių peržiūros terminą.
3.5. Pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo renkamas tik pagal kainą, todėl tiekėjai privalėjo įsivertinti savo pasiūlymų kainas pagal Pirkimo dokumentuose pateiktas sąlygas. Ieškovė, pelno siekiantis juridinis asmuo, teikdama pasiūlymą turėjo atsižvelgti ne tik į patį pirkimo objektą, bet ir įvertinti visas rizikas, tarp kurių – įprasta rinkos kainų svyravimo riziką, ypatingai ilgesnės trukmės sutartyse. Neatmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė, teikdama mažesnes kainas, siekdama laimėti pirkimą, po to siekė keisti įkainius.
3.6. Nesutikdama su Pirkimo dokumentais, ieškovė galėjo ginčyti kainodaros taisykles, konkrečiai – kainos peržiūros taisyklės, tačiau ji to nedarė, o pateikė pasiūlymą, t. y. sutiko su Pirkimo dokumentais. Ta aplinkybė, kad sutartis ieškovė pasirašė vėliau, nei kiti tiekėjai kitose pirkimo objekto dalyse, nėra priežastis keisti sutartis, nes vėlesnis sutarčių sudarymo terminas nelaikytinas nenumatyta aplinkybe, ir ieškovė nepateikė įrodymų, kad vėlesnis terminas sąlygojo neįprastą ir ženklų darbų/medžiagų kainų kitimą, kurio rizikos, teikdama pasiūlymą, nebuvo prisiėmusi pati ieškovė, ir tai išbalansavo sutarčių šalių prievolių pusiausvyrą.
3.7. Taigi, sutartyse nustatytų kainų peržiūros taisyklių keitimas VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu galėtų būti įmanomas tik, jeigu būtų realiai įrodyta, kad po sutarčių sudarymo atsirado tokių nenumatytų aplinkybių, kurių ieškovė, kaip savo rinkos žinovas ir profesionalas, negalėjo ir neturėjo numatyti, teikdama pasiūlymą ir sudarydama sutartis, dėl kurių iš esmės pasikeitė ekonominė situacija ir kainos rinkoje ženkliai pakito, ir tokio neįprasto kainų kilimo rizikos ieškovė, kaip bonus pater familias, neprisiėmė ir neturėjo prisiimti. Peržiūros taisyklių keitimas neturėtų būti atliekamas remiantis vien faktu, kad kainos kilo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
4. Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei UAB „Brosta“ dalyvavus atsakovės VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ vykdydama valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų tarptautinės vertės viešajame pirkime ir tam tikrose šio pirkimo dalyse pateikus pasiūlymus, perkančiosios organizacijos 2020-06-09 priimtais sprendimais dėl pasiūlymų eilių atitinkamose pirkimo dalyse sudarymo bei atitinkamų pirkimo dalių laimėtojų paskelbimo, ieškovė UAB „Brosta“ buvo paskelbta pirkimo I, II, III, VI, VIII, IX, X, XII dalių laimėtoja ir su ja 2020-12-11 buvo sudarytos identiško turinio viešojo pirkimo sutartys dėl valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų atitinkamuose Lietuvos regionuose/teritorijose atlikimo - 2020-12-11 sutartis Nr. 1606 (Kretingos, Skuodo ir Plungės teritorija), 2020-12-11 sutartis Nr. 1600 (Kaišiadorių ir Kauno teritorija), 2020-12-11 sutartis Nr. 1604 (Akmenės, Mažeikių ir Telšių teritorija), 2020-12-11 sutartis Nr. 1601 (Marijampolės ir Vilkaviškio teritorija), 2020-12-11 sutartis Nr. 1603 (Raseinių ir Radviliškio teritorija), 2020-12-11 sutartis Nr. 1595 (Alytaus, Lazdijų ir Prienų teritorija), 2020-12-11 sutartis Nr. 1598 (Panevėžio ir Ukmergės teritorija), 2020-12-11 sutartis Nr. 1605 (Klaipėdos, Šilutės ir Šilalės teritorija), kuriomis ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo pagal atsakovės, kaip užsakovės, pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) atlikti valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbus, parengti ir perduoti užsakovei išpildomąją dokumentaciją, o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti už darbus Sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais (toliau – Sutartis, Sutartys).
5. Sutarčių 9 punkte numatyta, kad rangovas pradeda darbus įsigaliojus Sutarčiai ir baigia iki einamųjų metų gruodžio 31 d., o Sutarčių 12 p. bei Pirkimo sąlygų 11.2 p. numatyta, kad esant poreikiui, šalių susitarimu Sutartis gali būti pratęsiama 2 kartus po vienerius metus, tai yra 2021 ir 2022 metams, pratęsimą fiksuojant papildomu susitarimu, nekeičiant pirkimo metu nustatytų Darbų įkainių (išskyrus Sutarties 7-8 punktuose nurodytais atvejais). Visos aukščiau nurodytos su ieškove sudarytos Sutartys buvo pratęstos teismui pateiktais Susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2 atitinkamai 2021 ir 2022 metams, šiuose susitarimuose (jų 4 punkte) nustatant, kad visos kitos Sutarčių sąlygos lieka galioti ir šalys pripažįsta iš jų kylančias savo prievoles.
6. Sutarčių 3 punkte numatyta, kad yra pasirinktas kainos apskaičiavimo būdas – fiksuoto įkainio su peržiūra, o Sutarčių 5 punkte nustatyti ieškovės UAB „Brosta“ dar viešojo pirkimo metu teiktuose perkančiajai organizacijai pasiūlymuose nurodyti (pasiūlyti) fiksuoti atitinkamų darbų (esamo kelio ženklinimo būklės nustatymas; ženklinimas kelio dažais; ženklinimas purškiamuoju plastiku; ženklinimas polimerinėmis medžiagomis; spalvotas ženklinimas polimerinėmis medžiagomis; ženklinimo naikinimas) įkainiai (Eur/kv.m. arba Eur/km), pagal kuriuos mokama už faktiškai atliktus darbus, Sutarčių 6 punkte numatant, kad darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų darbų apimčių, reikalingų pirkimo sutartims tinkamai vykdyti, neviršijant pradinės Sutarčių vertės, įtvirtintos Sutarčių 4 punkte.
7. Sutarčių 8 punkte numatyta, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus 2019-01-24 įsakymu Nr. 1A-13 „Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ , nustatomas Sutarties darbų įkainių koregavimas pagal bendrą kainų lygio kitimą, o Sutarčių 8.1. papunktyje pateikta darbų įkainių perskaičiavimo tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Brosta“ prašo pakeisti vieną iš Sutarčių 8.1. papunktyje nustatytų darbų įkainių perskaičiavimo aspektų – 8.1.1. papunktyje įtvirtintą darbų įkainių perskaičiavimo momentą, sumažinant jį nuo 24 mėnesių nuo Sutarties įsipareigojimo dienos iki 12 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarčių 8.8.1 papunktyje numatyta, kad sutarties vykdymo laikotarpiu Darbų įkainiai pagal bendrą kainų lygio kitimą perskaičiuojami (didinama arba mažinama) vieną kartą – nuo Sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 24 mėnesiams (įskaitant Sutarties įsigaliojimo mėnesį), jeigu kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 procentai. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pakeisti šią Sutarčių nuostatą, numatant, kad Darbų įkainiai perskaičiuojami nuo Sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 12 mėnesių, o ne 24 mėnesiams, kaip yra numatyta šiuo metu. Savo reikalavimą ieškovė grindžia iš esmės dviem pagrindinėmis aplinkybėmis – staigiai ir ženkliai, kaip teigia ieškovė, išaugusiomis darbų atlikimui pagal Sutartis reikalingų medžiagų (kelio dažų, termoplasto, polimero) kainomis, atitinkamai išaugusia darbų savikaina, ko anot ieškovės, ji nesitikėjo, nenumatė ir negalėjo numatyti, dėl ko darbų pagal Sutartis vykdymas ieškovei tapo nuostolingas ir finansiškai sudėtingas, o taip pat ir vėlesniu, lyginant su kitais to paties viešojo pirkimo dalių laimėtojais, viešojo pirkimo sutarčių pasirašymu, dėl ko ieškovė atsidūrė nelygiavertėje su kitais tiekėjais, galinčiais tikėtis Darbų įkainių perskaičiavimo 6 mėnesiais ankščiau, nei ieškovė, padėtyje.
8. Visų pirma, teismas pažymi, kad dar paskelbus ginčo viešojo pirkimo sąlygas, ieškovė UAB „Brosta“, kaip ir kiti potencialūs tiekėjai, turėjo galimybę susipažinti su visomis Pirkimo sąlygomis, įskaitant ir jų prieduose (pvz., 9 priede „Pirkimo sutarties projektas“) numatyta viešojo pirkimo sutarties galiojimo trukme, atsiskaitymo už darbus tvarka, perkančiosios organizacijos taikoma kainodara, kainos apskaičiavimo būdu, kainos peržiūros/darbų įkainių perskaičiavimo tvarka ir sąlygomis (perskaičiavimo galimybe, periodiškumu, eiga/formule, atlikimo įforminimu ir t.t.). Pirkimo sąlygų 79 punkte numatyta, kad pirkimo sutartyje yra pasirinktas fiksuoto įkainio su peržiūra kainos apskaičiavimo būdas. Identiška nuostata įtvirtinta ir Pirkimo sąlygų 9 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ bei pačių su ieškove pagal jas sudarytų Sutarčių 3 punkte. Tiek viešojo pirkimo procedūrų metu pateikto Pirkimo sąlygose Sutarčių projekte, tiek ir su ieškove sudarytų Sutarčių 8.1. papunktyje numatyta, kad suinteresuotos šalies prašymu darbų įkainiai pagal bendrą kainų lygio kitimą perskaičiuojami atitinkama 8.1.1.-8.1.3 papunkčiuose nurodyta tvarka: sutarties vykdymo laikotarpiu darbų įkainiai pagal bendrą kainų lygio kitimą perskaičiuojami (didinama arba mažinama) vieną kartą – nuo Sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 24 mėnesiams (įskaitant Sutarties įsigaliojimo mėnesį), jeigu kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 procentai (8.8.1 p.); nustatyta darbų įkainių perskaičiavimo eiga / formulė (8.8.2 p.); darbų įkainių pagal bendrą kainų lygio kitimą pakeitimas atliekamas iki ateinančio mėnesio 21 dienos, įforminamas papildomu šalių susitarimu, kuris įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir pradedamas taikyti nuo papildomo susitarimo pasirašymo mėnesio pirmos dienos.
9. Taigi, nuo pat viešojo pirkimo paskelbimo Pirkimo sąlygose buvo detaliai išviešinta visa darbų kainos apskaičiavimo tvarka, būdas, o taip pat detaliai aprašyta Darbų įkainių, pagal kuriuos ir atsiskaitoma su tiekėju už faktiškai atliktus darbus, perskaičiavimo galimybė, tvarka, sąlygos, kriterijai, įtraukti į įkainių perskaičiavimo formulę, o taip pat išviešintas ir nagrinėjamai bylai aktualus įkainių perskaičiavimo periodiškumas: numatyta, kad Darbų įkainių perskaičiavimas galimas tik vieną kartą – praėjus 24 mėnesiams nuo Sutarties įsigaliojimo dienoms, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms dėl kainų pokyčio. Tai savo ruožtu reiškia, kad ieškovei nuo pat paskelbimo apie pirkimą buvo žinoma Darbų įkainių perskaičiavimo tvarka ir sąlygos, atitinkamai ieškovė galėjo apsvarstyti ir įvertinti savo dalyvavimo pirkime, o tuo pačiu ir sutarties / sutarčių sudarymo laimėjimo atveju, esant būtent tokioms įkainių perskaičiavimo sąlygoms, tikslingumą, ekonominį naudingumą, finansinį apsimokėjimą ir pan. Taip pat tai reiškia, kad dar viešojo pirkimo metu, nesutikdama su minėtomis Pirkimo sąlygomis, manydama, kad jos yra neteisėtos, neproporcingos, pažeidžiančios tiekėjo ir perkančiosios organizacijos turtinių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo principą ir pan., ieškovė turėjo teisę VPĮ nustatyta tvarka ir terminais teikti perkančiajai organizacijai dėl tokių sąlygų pretenzijas, klausimus, siūlyti tokias sąlygas pakeisti, panaikinti, jas ginčyti, tačiau visa tai padaryta nebuvo. Viešųjų pirkimų tarnybos 2021-06-25 rekomendacinio pobūdžio informaciniame pranešime "Dėl viešojo pirkimo - pardavimo sutarčių peržiūros sąlygų" pažymėta, kad rinkos konsultacijose ar pirkimų procedūrose dalyvaujantys tiekėjai turi teisę teikti pasiūlymus ar siūlyti pirkimo dokumentų (įskaitant sutarčių projektų sąlygų) pakeitimus, jeigu mano, kad jų nuostatos nesubalansuotos, iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka rinkos situacijos ir pan. Nagrinėjamu atveju įvyko priešingai, ieškovė Pirkimo sąlygų nekvestionavo, pateikė pasiūlymus net keliose Pirkimo objekto dalyse, o laimėjusi 8 (aštuonias) Pirkimo dalis, net ir ženkliai vėliau, nei kiti tiekėjai (dėl kilusių ginčų) sutiko sudaryti ir sudarė net 8 (aštuonias) viešojo pirkimo sutartis su perkančiąja organizacija pagal minėtas sąlygas, t. y. ieškovė nepasitraukė iš pirkimo, neatsisakė sutarčių sudarymo, o jas pasirašė, tokiu būdu prisiimdama visas sutarčių sąlygas, sutikdama su visomis sutarčių sąlygomis ir įsipareigodama jų laikytis. Pirkimo sąlygų 76 punkte nurodyta, kad pirkimo sutarties projekto sąlygos yra privalomos ir sudarant sutartį su laimėtoju nebus keičiamos. Pirkimo sąlygų 46 punkte numatyta, kad pateikdamas pasiūlymą tiekėjas sutinka su šiais pirkimo dokumentais ir patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui.
10. Antra, Sutarčių 81 p. numato, kad Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos tik VPĮ nustatyta tvarka ir atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienintelė aplinkybė, jog viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinta atitinkama jos keitimo situacija, savaime nereiškia tokios sutarties šalių neribotų galimybių šia sąlyga pasinaudoti (LAT nutartis c.b. Nr. e3K-3-26-969/2020).
11. VPĮ 89 str. 1 d. 3 p., kuriuo remdamasi ieškovė ir reiškia ieškinio reikalavimą pakeisti Sutartis, numato viešojo pirkimo sutarties pakeitimo neatliekant naujos pirkimo procedūros galimybę esant šių sąlygų visumai:
a) atsirado aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacijai negalėjo numatyti;
b) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties pobūdžio;
c) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės.
12. Europos Sąlygos Direktyvos 2014/24/ES preambulėje (109) nurodyta, kad sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties sudarymui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą sutarties sudarymui (pirkimų vykdymui) panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį. Taigi, norint keisti viešojo pirkimo sutartį šiuo pagrindu, būtina įvertinti: ar atsirado aplinkybės, kurių nei perkančioji organizacija, nei tiekėjas, sudarydami sutartį negalėjo įvertinti ir numatyti, jų išvengti ar jas pašalinti; koks sutartyje yra numatytas šalių rizikos pasiskirstymas, ar neva „nenumatytos aplinkybės“ nėra priskirtinos įprastai verslo rizikai.
13. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, ta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jai sudarius su atsakove ginčo Sutartis ir pradėjus jas vykdyti per 2021-2022 metus padidėjo Sutartyje numatytiems kelių horizontaliojo ženklinimo darbams atlikti reikalingų medžiagų (dažų, termoplasto, polimero, stiklo rutuliukų) kainos, nors ir laikytina aplinkybe, kurios ieškovė (tuo pačiu ir perkančioji organizacija) negalėjo kontroliuoti, kuriai negalėjo ir negali daryti įtakos, tačiau tai negali būti laikoma nenumatyta aplinkybe aukščiau nurodyto VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. prasme, kurios ieškovė, būdama savo srities profesionale, t. y. stambia, didelę patirtį statybos rangos darbų srityje turinčia, pelno siekiančia įmone, nuolat dalyvaujančia atitinkamuose statybos ir rangos darbų viešuosiuose pirkimuose, protingai negalėjo numatyti ir pagrįstai tikėtis, atitinkamai kurios atsiradimo rizikos negalėjo ir neturėjo prisiimti.
14. Viena vertus, ieškovės kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai - ieškovės naudojamų kelio ženklinimo darbams reikalingų medžiagų pardavėjų komerciniai pasiūlymai, kainininkai, pačios ieškovės parengta kartu su ieškiniu pateikta palyginamoji lentelė - rodo, kad 2022 metais tokių medžiagų kainos iš tikrųjų padidėjo, lyginant su jų kainomis 2021 metais: vienų medžiagų, pvz., kelio dažų, kuro, termopolasto, kainos 2022 m. vasarį, lyginant su kainomis 2021 m. sausį, padidėjo atitinkamai 55,20 proc., 38,61 proc., 21,84 proc., kitų medžiagų - polimero, stiklo rutuliukų - kainos padidėjo atitinkamai 8,49 proc. ir 6,82 proc. Kita vertus, ieškovė nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie ankstesnių metų ir laikotarpių tendencijas, iš kurių būtų galima nustatyti, ar panašus/identiškas tų pačių medžiagų bei kuro kainų kilimas buvo stebimas ir, pavyzdžiui, 2021 metais lyginant su 2020 metais arba 2020 metais lyginant su 2019 metais ir t.t. bei kokia apimtimi. Kitaip tariant, ieškovė neįrodė, jog tokių medžiagų kilimo tendencija neegzistavo apskritai/nebuvo stebima ar buvo ne tokia ryški/esminė ir ankščiau, dar iki Sutarčių su atsakove sudarymo, iki pasiūlymo ginčo viešajame pirkime pateikimo, o pasireiškė tik būtent 2021-2022 metais. Taip pat, kaip teisingai teismo posėdyje pastebėjo atsakovės atstovai, ieškovė apskritai nepateikė teismui jokių pirminių įrodymų – dokumentų, kurių pagrindu buvo sudaryta teismui pateikta, pačios ieškovės parengta palyginamoji lentelė ir iš kurių būtų galima įsitikinti lentelėje esančių duomenų teisingumu ir atitiktimi tikrovei.
15. Be to, kaip teisingai pastebėjo savo išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba, ieškovė apskritai nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės ir priežastys lėmė jos naudojamų darbams atlikti medžiagų kainų kilimą ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, kurie leistų teismui vertinti: ar tokios aplinkybės atsirado būtent po Sutarčių su atsakove sudarymo, ar jau buvo atsiradusios/egzistavo ir atitinkamai visiems žinomos iki Sutarčių sudarymo; ar jos galėjo būti kontroliuojamos ir numatytos ieškovės ir pan. Viešųjų pirkimų tarnybos 2021-06-25 rekomendacinio pobūdžio informaciniame pranešime "Dėl viešojo pirkimo - pardavimo sutarčių peržiūros sąlygų" pažymėta, kad tik jeigu ekonominė situacija pasikeičia (t. y. ženkliai padidėja kainos, tiekėjo sutarties vykdymo kaštai) taip ir dėl tokių aplinkybių, kurių nei pirkimo vykdytojas skelbdamas pirkimą, nei tiekėjas teikdamas pasiūlymą negalėjo numatyti bei prisiimti protingos rizikos, galima būtų atlikti sudarytos sutarties pakeitimą, nustatant (ar pakeičiant nustatytas) kainos peržiūros taisykles, jei egzistuoja visos VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. nustatytos sąlygos ir jei sutarties keitimą atliekančios šalys gali tai pagrįsti.
16. Pastebėtina, kad vieno iš ieškovės naudojamų medžiagų pardavėjo - Geveko Marktings 2022-02-10 el. laiške ieškovei, kuriame pateikiamos siūlomų produktų kainos (Eur/ton), pardavėjo nurodoma, kad kainos 2022 metais, lyginant su praėjusiais metais, iš esmės išaugo dėl išaugusių žaliavų sąnaudų, ir tuo pačiu pažymima, kad įmonė nukentėjo jau pernai, tik kainų nepadidino. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad jau 2021 metais, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, buvo išaugusios ir toliau augo žaliavų ir produktų kainos. Tokį kainų augimą, teismo nuomone, galėjo lemti jau nuo 2019 metų pabaigos prasidėjusi COVID-19 pandemija ir jos sukelti ekonominiai sunkumai bei krizė, apie ką ieškovei, kaip ir kitiems tiekėjams, teikiant pasiūlymą 2020 m. gegužę, kuomet pandeminė situacija ir su tuo susijusios pasekmės buvo atsiradusios, objektyviai negalėjo būti nežinoma.
17. Ieškovės pateikti Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje viešai skelbiami Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai (kainų indeksai) atspindi tik 2020-2022 metų laikotarpį, t. y. vaizduoja kainų indeksų pokyčius per 2020-2022 metus, kuomet buvo sudarytos ir vykdytos / vykdomos Sutartys, tačiau neatspindi ilgesnės perspektyvos, kas leistų įvertinti, kokios buvo stebimos kainų pokyčių tendencijos ankstesniais metais, ar statybos sąnaudų elementų kainų pokytis 2020-2021 metais, lyginant su pokyčiais, pvz., 2019-2020 metais, 2018-2019 metais ir t.t., buvo itin ženklus, netikėtas, neįprastas, nelogiškas ir visiškai siurprizinis, niekaip neprognozuotinas profesionaliems statybos rinkos dalyviams. Kaip matyti iš Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje skelbiamų ir viešai prieinamų oficialių duomenų, statybos sąnaudų elementų kainų indeksas - tai santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas naujos statybos statinių sąnaudų elementų (medžiagų, mechanizmų darbo, darbo užmokesčio ir kitų) bendras kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį (https://osp.stat.gov.lt/statistikos-terminu-zodynas?popup=true&termId=860). Iš pateiktų vidutinių metinių statybos sąnaudų elementų kainų pokyčių (proc.) per 2008-2021 metus lentelės matyti, kad iš esmės kiekvienais metais, pradedant nuo 2011 metų, buvo stebima nuosekli statybos sąnaudų elementų kainų augimo tendencija, pavyzdžiui, 2012-2013 metais - 4,1 proc., 2016-2017 metais - 3 proc., 2018-2019 metais - 4,3 proc., 2020-2021 metais - 6,2 proc. (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=d63f505d-5952-4cbf-ae71-ee7f88cd3c42#/). Iš pateiktų statybos sąnaudų elementų kainų indeksų lyginamosios lentelės už 2018-2021 metus matyti, kad iš esmės visos statybos sąnaudos (medžiagos ir gaminiai; mašinų ir mechanizmų darbas; darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos), taip pat ir konkrečiai medžiagų ir gaminių sąnaudos kiekvienais metais, lyginant su prieš tai buvusiais, didėjo: 2018 metais indeksas sudarė 107,6; 2019 metais - 112,3; 2020 metais - 113,3; 2021 metais - 120,8 (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=c2d7ffde-b7b6-4e1d-a1d7-d42cd5ec07e4#/).
18. Pagaliau, ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų, kokią apskritai reikšmę visai ieškovės atliekamų pagal Sutartis darbų bendrai savikainai, nurodytai ieškinyje (1 kv.m.), turėjo būtent dažų, termoplasto ir polimero kainų pokytis, kas leistų teismui įvertinti, ar savikainos padidėjimo nelėmė / ir kokiu laipsniu/apimtimi kitų savikainos sudėtinių dalių kainų/verčių (pavyzdžiui, darbo užmokesčio sąnaudų, darbams atlikti naudojamų mechanizmų, mašinų ir t.t.) pokyčiai. Teigdama, kad ženklinimo kelio dažais, plastiku ir polimerinėmis medžiagomis darbų savikaina padidėjo ir lemia nuostolingą Sutarčių vykdymą, ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų, ar kitų pagal Sutartis atliktinų darbų, pvz., kelio ženklinimo būklės nustatymas, ženklinimo naikinimas, kurių įkainius ji taip pat nurodė savo pasiūlymuose viešojo pirkimo metu ir kurie atitinkamai įtvirtinti Sutartyse, savikaina taip pat padidėjo, kokia apimtimi, jeigu taip, t. y. ar ir kitų Sutartyse numatytų jų objektą sudarančių darbų atlikimas bei paslaugų suteikimas ieškovei yra ekonomiškai nuostolingas, ir dėl to apskritai visas Sutarčių vykdymas ieškovei tampa ekonomiškai nuostolingas. Taigi, teismas neturi pagrindo išvadai, jog būtent dėl padidėjusių medžiagų kainų iš esmės padidėjo visa Sutarčių įvykdymo kaina ir tiekėjui sutarties vykdymas tapo neproporcingai suvaržytas (tapo iš esmės nebeįmanoma vykdyti Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų). Viešųjų pirkimų tarnybos 2021-06-25 rekomendacinio pobūdžio informaciniame pranešime "Dėl viešojo pirkimo - pardavimo sutarčių peržiūros sąlygų" kalbant būtent apie galimybes keisti viešųjų pirkimo - pardavimo sutartis dėl ženklių statybinių medžiagų pokyčių rinkoje, akcentuojama, kad sutartys gali būti keičiamos tik VPĮ 89 str. nustatyta tvarka; išaiškinta, jog galimas sutarčių keitimas, kai jose apskritai nėra numatytų kainos peržiūros sąlygų ir taisyklių ir atsiranda aplinkybių t. y. dėl ko rinkoje kainos pasikeičia taip žymiai, jog iš esmės pasikeičia šalių prievolių pusiausvyra, t. y. iš esmės padidėja įvykdymo kaina ir tiekėjui sutarties vykdymas tampa neproporcingai suvaržytas (tampa neįmanoma vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų) arba kainos peržiūra yra numatyta, tačiau jos sąlygos ir taisyklės nesudaro pagrindo subalansuoti sutarties šalių pusiausvyros.
19. Spręsdamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo keisti viešojo pirkimo sutartis pagrįstumo, teismas pažymi ir tą itin svarbią aplinkybę, jog kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – ieškovės 2020-05-08 pateiktų pasiūlymų atitinkamose pirkimo dalyse, atsakovė viešojo pirkimo metu 2020-06-09 priimtų sprendimų dėl pasiūlymų eilių atitinkamose pirkimo dalyse sudarymo bei atitinkamų pirkimo dalių laimėtojo (UAB „Brosta“) paskelbimo - iš esmės visuose Pirkimo dalyse ieškovės UAB „Brosta“ pasiūlytos kainos buvo ženkliai mažesnės, nei kitų tiekėjų (įskaitant ir užėmusių antrąsias vietas pasiūlymų eilėse) pasiūlytos kainos ir, kaip nurodė atsakovė bei neneigė ieškovė, iš esmės visais atvejais ieškovės pasiūlytos kainos buvo net 37-44 procentais mažesnės, nei maksimalios tų dalių pirkimo vertės. Pavyzdžiui, II pirkimo objekto dalyje ieškovė UAB „Brosta“ pasiūlė net 22 proc. mažesnę kainą (248 292,61 Eur), nei visų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkis (322 143,82 Eur), III pirkimo objekto dalyje – 18 proc. mažesnę kainą (257 083,86 Eur), nei visų nei visų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkis (311 849,18 Eur). Pagal Pirkimo sąlygų 73 punktą ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas ginčo pirkime buvo renkamas išimtinai pagal kainą, t. y. būtent mažesnė tiekėjo pasiūlyta kaina ir lėmė jo buvimą pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje bei pirkimo/pirkimo dalies laimėjimą. Tai, kad ieškovė UAB "Brosta" pasiūlė jos laimėtose pirkimo dalyse ženkliai mažesnes, lyginant su kitais tiekėjais, kainas/įkainius gali būti teismo laikoma papildoma aplinkybe, netiesiogiai patvirtinančia ieškovės siekį bet kuriuo atveju laimėti pirkimą/jo dalis, nusvėrusį pareigą atidžiai ir rūpestingai įsivertinti dalyvavimo pirkime su tokiomis siūlomomis kainomis/įkainiais tikslingumą, finansinį naudingumą, taip pat prisiimti su tuo susijusias rizikas dėl galimo būsimos viešojo pirkimo sutarties nuostolingumo, esant ženklesniems kainų pokyčiams ir net jų nesant.
20. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors ieškovės nurodyta aplinkybė dėl Sutarčių įvykdymo savikainos / tam tikrų medžiagų kainų padidėjimo yra aplinkybė, kurios ieškovė negalėjo ir negali kontroliuoti, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tokia aplinkybė atsirado išimtinai po Sutarčių sudarymo ir kad ieškovė tokios aplinkybės negalėjo protingai numatyti bei nebuvo prisiėmusi jos atsiradimo rizikos. Panašaus aiškinimo dėl profesionalaus statybos rangovo darbų kainų pokyčių numatymo ir rizikos prisiėmimo laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020-06-18 sprendimas c.b. Nr. e2A-937-381/2020).
21. Taip pat ir kita ieškovės nurodyta aplinkybė - viešojo pirkimo Sutarčių sudarymas su ja vėliau, nei su kitais tiekėjais, laimėjusiais pirkimus kitose jo objekto dalyse dėl vykusio teisminio ginčo - negali būti laikoma aplinkybe, kurios ieškovė negalėjo protingai numatyti ir kurios rizikos nebuvo prisiėjusi VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. prasme, bei kuri sudarytų pagrindą pakeisti ieškovės prašomą Sutarčių sąlygą.
22. Pirma, ši aplinkybė atsirado ir buvo ieškovei žinoma ne po Sutarčių sudarymo, o iki jų sudarymo.
23. Antra, žinodama apie vykusį ir atitinkamą laiko tarpą užsitęsusį teisminį ginčą su kitu tiekėju dėl ginčo pirkimo dalių ir perkančios organizacijos jose priimtų sprendimų (kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ginčas galutinai išspręstas Lietuvos apeliaciniam teismui 2020-11-24 priėmus nutartį c.b. Nr. e2A-1241-381/2020 pagal ieškovės UAB "Biseris" ieškinį atsakovei Direkcijai, trečiasis asmuo - UAB "Brosta"), jo trukmę, ieškovė galėjo atsisakyti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo, jeigu, vis dėlto, manė, kad tokių sutarčių sudarymas dėl užtrukusio teismo proceso, būtų jai netikslingas ir ekonomiškai nenaudingas, bet to nepadarė ir sudarė sutartis 2020-12-11. Pirkimo sąlygų 57 punkte numatyta, kad pasiūlymas turi galioti ne trumpiau nei 6 mėnesius po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ieškovė pasiūlymus pateikė 2020 m. gegužę, taigi, jie, įskaitant pasiūlytus Darbų įkainius, bet kuriuo atveju galiojo dar mažiausiai 6 mėnesius po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ieškovė pasiūlymų neatsiėmė. Viešųjų pirkimų tarnybos 2022-03-24 informaciniame pranešime "Dėl viešojo pirkimo - pardavimo sutarčių kainų ir kitų sąlygų peržiūrėjimo", pateiktame būtent ženkliai pabrangus kai kurioms statybinėms medžiagoms, energijos ištekliams ir kitiems resursams, pažymėta, kad neretai dėl ilgiau, nei planuota, užtrukusių pirkimo procedūrų nuo tiekėjo pasiūlymo pateikimo iki sutarties sudarymo gali praeiti nemažas laiko tarpas, per kurį situacijai rinkoje ženkliai pasikeitus, tiekėjui gali tapti akivaizdu, jog už pasiūlytą kainą šiuo metu sutarties būtų neįmanoma įvykdyti; priminta, kad tiekėjų pasiūlymai galioja juose nurodytą laiką, kuris turi būti ne trumpesnis nei reikalaujama konkretaus pirkimo dokumentuose; pasibaigus pasiūlymo galiojimo laikui, tiekėjai neprivalo (nors ir gali) sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jeigu jie nepratęsė pasiūlymo galiojimo termino. Atsižvelgiant į tai, anot Viešųjų pirkimų tarnybos, tiekėjai neturėtų pratęsti pasiūlymo galiojimo termino tuo atveju, jeigu įvertinę konkrečią situaciją mato, kad už pasiūlytą kainą negalės įvykdyti sutarties taip, kaip joje numatyta. VPT nuomone, šalims sutartį sudarius tuo metu, kai jau buvo žinomos rinkoje susiklosčiusios aplinkybės dėl medžiagų kainų padidėjimo, ir šalys sutiko prisiimti riziką pasirašydamos sutartį, vėliau sutarties šalys negali remtis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti), nes šios aplinkybės sutarties šalims buvo žinomos ir priimtinos.
24. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik sutiko sudaryti ginčo Sutartis ženkliai vėliau, ir kaip pati pripažino teismo posėdžio metu, per bylinėjimosi iki Sutarčių sudarymo laikotarpį jau stebėdama per visus 2020 metus nuosekliai vykusią kainų kilimo tendenciją, bet taip pat sutiko ir pratęsti Sutartis dar metams (2021 metams), o po to – dar metams (2022 metams), nors sutarčių pratęsimas, vadovaujantis jų 12 punktu, buvo tik ieškovės teisė ir šalių susitarimo dalykas, bet ne ieškovės pareiga. Itin svarbu pažymėti, kad visos aukščiau nurodytos su ieškove sudarytos Sutartys buvo pratęstos 2022 metams Susitarimais Nr. 2, kurie buvo šalių atstovų pasirašyti 2022 m. vasario 1-2 dienomis, t. y. iš esmės prieš pat ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje, nepaisant to, kad ieškovei dar 2021 m. rugsėjo mėnesio raštu paprašius atsakovės svarstyti Sutarčių keitimo klausimą, tą daryti atsakovė atsisakė bei nepaisant to, kad kaip teigia ieškovė, ji per visus 2021-2022 metu stebėjo statybinių medžiagų kainų augimo tendenciją, kuri ieškovei buvo ekonomiškai nenaudinga ir tapo finansine našta.
25. Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nagrinėjamoje byloje taip pat pažymėjo, kad tokia aplinkybė, kaip vėlesnis Sutarčių pasirašymas, nėra priežastis keisti Sutartis ieškinyje prašomu būdu ir pagrindu, nes vėlesnis Sutarčių sudarymo terminas nelaikytinas nenumatyta aplinkybe ir ieškovė nepateikė įrodymų, kad vėlesnis Sutarčių sudarymo terminas per se sąlygojo neįprastą ir ženklų darbų/medžiagų kainų kilimą, kurio rizikos, teikdama pasiūlymą, nebuvo prisėmusi pati ieškovė ir tai išbalansavo Sutarčių šalių prievolių (rizikos) pusiausvyrą.
26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vienintelė aplinkybė, jog viešojo pirkimo sutarties pakeitimo poreikis kilo dėl objektyvių sutarties vykdymo sunkumo priežasčių, negali pateisinti viešojo pirkimo sutartie pakeitimo teisėtumo, jei dėl šio pakeitimo viešojo pirkimo konkurso metu, labai tikėtina, būtų dalyvavę daugiau tiekėjų (LAT nutartis c.b. Nr. e3K-3-39-378/2020). Taigi, jei nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai būtų patenkinti, ir Sutartys pakeistos jos norimu būdu, numatant tiekėjo pasiūlytų ir Sutartyse įtvirtintų darbų įkainių peržiūrėjimo jau po 12 mėnesių nuo Sutarčių įsigaliojimo galimybę, galima pagrįstai tikėtis, jog ginčo pirkime, tikėtina, būtų dalyvavę daugiau tiekėjų dėl jiems palankesnės kainodaros politikos ir pakankamai operatyvaus pradinių kainų peržiūrėjimo (padidinimo) mechanizmo.
27. Teismas pažymi ir tai, kad nors ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Darbų įkainių perskaičiavimo laikotarpį/terminą, tačiau tikrasis/galutinis/realus ieškovės inicijuoto teismo proceso tikslas – pakeisti (šiuo atveju – padidinti) fiksuotus Darbų įkainius, kurie ieškinio patenkinimo atveju, atlikus jų perskaičiavimą dar nepasibaigus Sutarčių galiojimui, būtų pakeisti / padidinti. Taigi, iš tikrųjų ieškovė siekia padidinti pasiūlymuose viešojo pirkimo metu teiktus ir Sutartyse įtvirtintus fiksuotus atitinkamų rangos darbų įkainius, t. y. Sutarčių kainą, kuri yra viena esminių sąlygų. Vėlgi, tokiu pakeitimu būtų nustatoma nauja viešojo pirkimo esminės sąlygos apimtis, kurią nustačius galimai pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų, be to, dėl tokio pakeitimo ekonominė viešojo pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų ieškovės, su kuria sudarytos rangos sutartys, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pačiose Sutartyse.
28. Teismas neturi pagrindo teigti, jog nepakeitus ieškovės nurodytos Sutarčių nuostatos būtų pažeistos tiek Metodikoje, tiek kituose aktualiuose teisės aktuose bei jau ankščiau sprendime minėtuose rekomendacinio pobūdžio dokumentuose įtvirtintos normos. Visose Sutartyse buvo nustatytas kainos apskaičiavimo būdas - fiksuoto įkainio su peržiūra, o remiantis Metodikos 22 ir 39 punktais, fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara ir yra nustatoma siekiant išlaikyti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (ypač ilgesnės trukmės sutartims). Taigi, jau pats pasirinktas kainos apskaičiavimo būdas - fiksuoto įkainio su peržiūra - per se užtikrina šalių turtinių interesų pusiausvyrą, todėl ją užtikrinti dar papildomomis priemonėmis (kaip siekia ieškovė), juo labiau ieškovei byloje neįrodžius VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. sąlygų visumos, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Metodikos 15 punkte taip pat pabrėžiama, kad esant fiksuotam įkainiui pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. Metodikos 54 punkte numatyta, kad kai darbų atlikimo laikotarpis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė nei 2 (dveji) metai, pirkimo vykdytojas privalo (jei trumpesnė – gali) numatyti fiksuotą kainą su peržiūra arba fiksuotą įkainį su peržiūra arba kitą kainos apskaičiavimo būdą, kartu numatant ir sutarties kainos (įkainių) peržiūros sąlygas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, be kita ko, laikantis Metodikos 53.3. papunkčio reikalavimo įtvirtinti peržiūros momentą bei dažnumą, nustatant jį arba konkrečia data, arba tam tikru įvykiu, arba šių būdų deriniu.
29. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas pakeisti Sutartyse įtvirtintą Darbų įkainių perskaičiavimo terminą/laikotarpį VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu, negali būti tenkinamas, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.
30. Teismas plačiau nepasisako dėl kitų tiek ieškovės, tiek atsakovės procesiniuose dokumentuose ir šalių atstovų teismo posėdyje nurodytų aplinkybių ir argumentų, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi bylos išsprendimui. Pavyzdžiui, ieškovės atstovės papildomai nurodyta aplinkybė keisti ginčo Sutarčių sąlygą dėl prasidėjusio ir tebevykstančio karo Ukrainoje ir dėl to padidėjusių prekių / medžiagų / kuro kainų apskritai neaktuali nagrinėjamai bylai, kadangi ji nebuvo minima parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, nesudarė ieškinio pagrindo, ginčas tarp šalių dėl Sutarčių keitimo realiai ikiteisminėje stadijoje prasidėjo dar 2021 metų rugsėjį, ieškinys teismui buvo parengtas ir pateiktas 2022-02-24, t. y. iš esmės dar iki karo pradžios.
31. Atmetus ieškinį, ieškovės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu atsakovei iš ieškovės priteistina 4 247,10 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato/advokato padėjėjos teisinei pagalbai (atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimas, atstovavimas teismo posėdyje) apmokėti, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, kurios laikytinos protingos, adekvačios, neviršijančios nustatytų maksimalių galimų priteisti už atitinkamą teisinę pagalbą sumų (CPK 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 279, 423⁹ , 93 str., 98 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB "Brosta" (kodas - 303248413) atsakovei VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" (kodas - 188710638) 4 247,10 Eur (keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.