Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Ž. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Ž. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kt., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Teismas nebuvo aktyvus byloje, nerinko reikalingų įrodymų, savo iniciatyva neapklausė liudytojų, teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateiktais duomenimis, kuriuos pateikė ieškovė, nes apeliantas savo prieštaravimams pagrįsti jų nepateikė. Teismas nagrinėjamoje byloje analizuodamas ieškovės paaiškinimus kad jis buvo nekantrus ir agresyvus, panaudojo smurtą prieš ieškovę ir žemino ją, negražiai bendravo su vaiku, nebuvo aktyvus ir neieškojo liudytojų parodymų, kurie ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtintų. Teigia, kad jis nežinojo apie įvyksiančius posėdžius.

8. Apeliantas įsitikinęs, kad ieškovė išėjo iš namų gyventi kitur dėl patogumo jai ir vaikui, bet ne dėl to, kad šalys nesutarė. Ieškovės sprendimas gyventi su mažamečiu (vieneri metai) vaiku atskirai buvo nulemtas subjektyviomis priežastimis paremto nenoro gyventi kartu. Todėl apelianto kaltė šioje byloje nėra įrodyta jokiais pagrįstais įrodymais, kad jis kaltas dėl susidariusių santykių šeimoje. Apeliantas pasiryžęs dėti pastangas ir išsaugoti šeimą.

9. Sutinka, kad vaikas dar labai mažas, nori, kad sūnus turėtų pilną šeimą ir augtų kartu su tėvu ir motina.

10. Byloje nebuvo duomenų, kad apeliantas kartu su ieškove augindamas sūnų nuo gimimo, netinkamai būtų vykdęs savo (tėvo) pareigas, jog būtų įspėtas dėl netinkamo elgesio su vaiku. Teigia, kad nuo pat vaiko gimimo kartu su ieškove rūpinosi vaiko sveikatos būkle, padėjo ieškovei viskuo. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio priteisimo yra nepagrįsta, priimtos neteisingai aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas neaiškinant sistemiškai. Atsakovė nedetalizavo, kokie ir kam yra vaiko poreikiai, nors teismas, neanalizuodamas šalių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymo, privalėjo tai aiškintis ir sistemiškai taikyti CK 3.192 straipsnio nuostatas.

11. Tikina, kad stengiasi dirbti ir gauti pajamų, kad išlaikyti savo sūnų ir šeimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis neatitinka tuo metu buvusios ir šiuo metu esamos apelianto turtinės padėties, turtinių galimybių ir sūnaus poreikių pusiausvyros.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

14. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 2015 m. rugsėjo 26 d. Telšių Šv. Antano Paduviečio parapijoje, santuokos įrašas registruota 2015 m. rugsėjo 28 d. Telšių rajono sav. administracijos CMS įrašo numeris 271 (b. l. 9). Šalys būdamos santuokoje susilaukė sūnaus D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Šalys santuokos metu neįgijo nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė (b. l. 13) transporto priemonių savo vardu neįregistravo. Ieškovė iki santuokos sudarymo 2013 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1ES-2482 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė kreipėsi į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą dėl patiriamo psichologinio ir fizinio smurto iš atsakovo, jame gyveno, be to ne kartą kreipėsi į policiją dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio, smurto, negebėjimo bendrauti su sūnumi (b. l. 14-15).

Dėl apeliacinių skundų argumentų

15. Apeliantas teigia, kad teismas nebuvo aktyvus byloje, nerinko reikalingų įrodymų, savo iniciatyva neapklausė liudytojų. Tikina, kad jis nežinojo apie teisme įvyksiančius posėdžius. Teisėjų kolegija sutinka, kad šeimos bylose bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia (CPK 376 straipsnio 1 dalis), tačiau akcentuotina, kad tai neturi būti suprantama kaip teismo pareiga advokatauti proceso šalims. Pirmiausia pareiga pateikti įrodymus nustatyta proceso šaliai (CPK 42 straipsnio 5 dalis), dėl to apeliantui savo neveikimo, duomenų apie save ir kitas aplinkybes neteikimo, nesirūpinimu greitu bylos išnagrinėjimu nėra pagrindo perkelti teismui. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, taigi, jis žinojo apie prasidėjusį santuokos nutraukimo procesą teismine tvarka, todėl galėjo ir privalėjo domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis) bei neabejotinai būtų žinojęs apie numatomus teismo posėdžius pirmosios instancijos teisme.

16. Kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti (CK 3.54 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina ir tai, kad toks nurodymas nėra ir negali būti absoliutus. Sutaikymas įmanomas tik tada, kai to siekia ir nori abi šalys. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, atsakovas prieš ją naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, todėl, teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, pagrįstai nenustatė termino sutuoktiniams susitaikyti. Apeliacinės instancijos teisme kitokios išvados irgi nėra pagrindo daryti, nes ieškovė kategoriškai atsisako taikytis.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, Apeliantas su tuo nesutinka. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nesirūpino ir nesirūpina jų sūnumi, prieš ją naudoja tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, buvo priversta kreiptis pagalbos į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą, ten buvo apgyvendinta, be to ne kartą kreipėsi į policiją dėl neadekvataus atsakovo elgesio, ieškovė su atsakovu nebegyvena nuo 2015 m. gruodžio mėn.. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro teiktas apgyvendinimo, psichosocialinės pagalbos, paslaugas (b. l. 14), Klaipėdos AVPK tyrimai / apklausos dėl ieškovės pranešimų apie iš atsakovo patiriamą psichologinį smurtą bei turto sugadinimą (b. l. 15–18. 19–23) (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Kolegijos nuomone, teismų nustatytos aplinkybės, nurodytos šiame punkte, suponuoja išvadą, kad atsakovo veiksmai, pasireiškę smurto vartojimu prieš ieškovę, dėl kurių jai teko kentėti skausmą bei patirti dvasinių išgyvenimų, nors dėl jų ir nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neatitinka tinkamo sutuoktinio pareigų elgesio sampratos, spręstina, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). todėl atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, teismas pagrįstai atsakovą pripažino kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnis).

18. Apeliantas tik teigia, kad teismas nurodė, kad vaikas labai mažas, todėl gyvenamąją vietą nustatė su mama, tačiau jis nori, kad sūnus turėtų šeimą ir augtų su tėvu ir mama. Pats atsakovas nurodo, kad sūnus nuo 2017 m. vasario mėn. gyvena su mama, dėl to pagrįsta, kad teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgė į šias aplinkybes, į institucijos, teikiančios išvadą nuomonę, kad nėra jokių priežasčių ir aplinkybių nenustatyti vaiko gyvenamosios vietos su mama, kur faktiškai ir gyvena vaikas.

19. Apeliantas, pateikdamas daug kasacinio teismo praktikos nurodo, kad stengiasi dirbti ir gauti pajamų, kad išlaikytų savo sūnų ir šeimą, tačiau jokių įrodymų apie gaunamas pajamas, finansinę padėtį, vaikui pervestas lėšas, kt. visiškai nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Kolegija pažymi jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti vaikui išlaikymą po 200 Eur, atsakovas iš viso nenurodė, kokią sumą sutiktų mokėti. Kolegija mano, kad bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad vaiko poreikiams tenkinti iš atsakovo reikalinga 200 Eur suma, todėl pagrįstai iš atsakovo priteisė 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, išsamiai vertino vaiko poreikius, atsižvelgė į jo amžių, akcentavo tai, kad atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, tačiau yra darbingas ir sveikas, kad galėtų gauti pajamas, reikalingas vaiko išlaikymui. Taigi, teismas išlaikymo dydį, priteistiną iš atsakovo, apskaičiavo remdamasis proporcingumo principu, atsižvelgdamas ir į vaiko poreikius, ir į atsakovo interesus pernelyg neužkraunant jam išlaikymo naštos (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais, teismo nustatyta išlaikymo suma atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo pareigą tokio dydžio išlaikymą teikti.

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą, kaltės nustatymą, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymą, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais dydžio nustatymo kriterijais, savo išvadas pagrindė byloje surinktais įrodymais.

21. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti apelianto nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 200 Eur už atsiliepimus į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio maksimalaus dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo ieškovei iš atsakovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikit nepakeistą.

Ieškovei K. Ž. priteisti iš atsakovo E. Ž. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.