- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- II-361-949/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01305-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pažeidėjas
- G. Š.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š., gimusio 1981 m. lapkričio 9 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019 m. liepos 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Š. 2019 m. liepos 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2019 m. liepos 1 d., 13 val. 40 min., magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja (kairės pusės ketvirtame kilometre) vairavo transporto priemonę – motorolerį (duomenys neskelbtini), darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (motorolerį) ir magistraliniame kelyje, kurio kiekvienoje pusėje yra po dvi eismo juostas, važiuodamas antra eismo juosta apvažiavo transporto priemonę, kuri važiavo ta pačia eismo juosta. Motorolerio vairuotojas kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir užvažiavo ant skiriamosios juostos. Taip sukeldamas vairuotojų pasipiktinimą ir išreikšdamas savo išskirtinumą. Tuo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8 ir 9 punktai (b. l. 29, 30).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. Š. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 (vieneriems) metams (b. l. 27, 28).
2019 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus persiųstas G. Š. skundas dėl 2019 m. liepos 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir priimti sprendimą nesusijusį su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu. Skunde pareiškėjas nurodo, jog su nustatytais pažeidimais nesutinka. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu jam nebuvo sudarytos galimybės pasiaiškinti nei žodžiu, nei raštu. Pareiškėjas pažymi, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teikė institucijai rašytinius paaiškinimus, tačiau priimant nutarimą į juos atsižvelgta nebuvo, todėl pareiškėjo manymu, toks Institucijos priimtas nutarimas yra šališkas ir nemotyvuotas. Taip pat skunde G. Š. nurodo, kad jokių chuliganiškų paskatų jo veiksmuose nebuvo. Važiuodamas magistraliniame kelyje nesiekė parodyti savo viršenybės prieš kitus vairuotojus, vairavo paprastą motorolerį, kuris neturi jokių išskirtinių bruožų. Pažymi, jog visą laiką, kol buvo filmuojamas vaizdo registratoriumi, važiavo vienodu greičiu. Priekyje jo važiuojantį automobilį apvažiavo įvertindamas visas aplinkybes, savo ir kitos transporto priemonės saugą, spėjo patikrinti, ar paskui nevažiuoja kita transporto priemonė, įvertino priekyje važiuojančios transporto priemonės manevrus, atsižvelgdamas į visus perspėjimo signalus, kurie nebuvo įjungti. Įvertino, jog apvažiavimui būtina kelio dalis laisva pakankamu atstumu, kad nekliudytų apvažiuojamo automobilio, taip sumažindamas pavojų iki minimumo. Apvažiavimas įvyko ta pačia judėjimo kryptimi, pradėjus lėtai stabdyti priešais važiuojančiam BMW automobiliui, todėl tiesiog bandė apvažiuoti stabdantį automobilį. Pažymėjo, kad apvažiavo BMW automobilį magistralinio kelio kelkraščiu iš kairės pusės, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklėmis, ir apvažiavimas yra ne lenkimas, kai išvažiuojama į priešingą eismo judėjimo juostą. Nurodė, kad plačią ištisinę liniją draudžiama kirsti visais atvejais, išskyrus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą, o šiuo atveju, motorolerio, apvažiavusio BMW automobilį, ištisinės plačiosios juostos kirtimas negali būti traktuojamas kaip draudžiamas kirsti. Motorolerio vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, kirsdamas važiuojamosios dalies žyminčią plačiąją ištisinę juostą ir apvažiuodamas, pradėjusį stabdyti priešais BMW automobilį. G. Š. nurodo, jog minėta situacija nebuvo jo iš anksto apgalvota, t. y. jeigu nebūtų sulėtinęs pradinio greičio priešais važiuojantis BMW automobilis, tokio apvažiavimo manevro nebūtų atlikęs, jis nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl mano, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 straipsnio 1 dalis), kai asmuo neatsako už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam gresiantį pavojų. Administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai nurodyta, jog motociklo vairuotojas sukėlė aplinkinių vairuotojų pasipiktinimą, nes nei vaizdo medžiagoje, nei liudytojų apklausos protokoluose nėra patvirtintos tokios aplinkybės. G. Š. visą laiką, kol buvo filmuojamas vaizdo registratoriumi, važiavo vienodu greičiu, neatliko jokių iššaukiančių veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis tyčia rodė nepagarbą aplinkiniams eismo dalyviams. Teigia, kad patys policijos pareigūnai, siekdami nepagrįstai apkaltinti G. Š. chuliganišku vairavimu, patys pažeidė Kelių eismo taisykles ir vairavo chuliganiškai. Nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui, nurodo, kad vienintelis išlaiko šeimą, augina du mažamečius vaikus, o sugyventinė negali dirbti, nes slaugo savo sergančią mamą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius (toliau – Institucija), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog byloje surinkti visi įrodymai (vaizdo medžiaga, pareigūno tarnybinis pranešimas ir kt.) patvirtinantys, kad G. Š. padarė skundžiamame nutarime nurodytus pažeidimus. Pažymi, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Nusižengimai kvalifikuoti teisingai, o paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, nes atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2019-07-11 priimtą nutarimą (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. Š. prašė jo skundą tenkinti, palaikė jame nurodytus motyvus. Nepripažino kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų, paaiškino, kad priekyje jo važiuojantis BMW markės automobilis iš pradžių aplenkė jo vairuojamą transporto priemonę, tuomet pradėjo staigiai stabdyti, todėl, bandydamas išvengti pavojingos situacijos, turėjo du galimus savo veiksmų pasirinkimus, t. y. greitai stabdyti arba apvažiuoti BMW automobilį, iš kairės kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją. Priėmė sprendimą apvažiuoti priešais jį važiuojantį ir pradėjusį stabdyti automobilį, todėl mano, kad jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų. Leistino važiavimo greičio neviršijo. Prašo skirti nuobaudą, nesusijusią su specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu.
Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas V. M. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad 2019-07-01 patruliuojant su kolege, šviesiu paros metu, nežymėtu tarnybiniu automobiliu važiavo magistraliniame kelyje Nr. A13, Klaipėda – Liepoja. Važiuojant pirma eismo juosta link Klaipėdos, pastebėjo, jog link tarnybinio automobilio antra eismo juosta artėja „BMW“ markės automobilis, kuris važiavo tiesiai. Taip pat pastebėjo, kaip iš toliau, link tarnybinio automobilio atvažiuoja motoroleris. Netrukus motoroleris jau buvo apvažiavęs antroje juostoje važiavusį „BMW“ markės automobilį, tačiau „BMW“ automobilis toliau važiavo antroje juostoje ir nebuvo pakeitęs važiavimo krypties, todėl suprato, kad motoroleris „BMW“ automobilį apvažiavo iš kairės pusės, keturių eismo juostų kelyje, kai kiekviena kryptimi yra po dvi eismo juostas. Motorolerio vairuotojo padarytas pažeidimas užfiksuotas kaip chuliganiškas vairavimas, nes dėl motorolerio vairuotojo atliekamo manevro kilo pavojus tiek pačiam motorolerio vairuotojui, tiek „BMW“ automobilio vairuotojui. Pažymėjo, jog motorolerio vairuotojui nebuvo būtinybės atlikti tokį manevrą. Paaiškino, kad patruliuodami važiavo 90 km/h greičiu, tačiau norint prisivyti motorolerio vairuotoją, reikėjo akseleruoti ir didinti važiavimo greitį. Sustabdžius motorolerio vairuotoją, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pažeidėjas nesutiko su pažeidimu, todėl buvo paskirta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data.
Teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė S. V. parodė, jog 2019-07-11 buvo nagrinėjama G. Š. administracinio nusižengimo byla, į bylos nagrinėjimą buvo atvykęs administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Š., kuris bylos nagrinėjimo metu pateikė rašytinį paaiškinimą. Siekiant išsiaiškinti G. Š. paaiškinime nurodytas aplinkybes, buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, tačiau jame nebuvo pastebėta, jog BMW automobilis būtų pradėjęs stabdyti, todėl ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas, nustačius, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Skundžiamu nutarimu G. Š. nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 2 dalyje (už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų) bei 417 straipsnio 1 dalyje (už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą) padarymą, ir už šiuos nusižengimus jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 (vieneriems) metams. 2019 m. liepos 11 d. Institucijos nutarime nurodyta, jog G. Š. pažeidė KET 4, 9, 8 punktus (b. l. 27).
KET 4 punktu įtvirtinta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 8 punkte įtvirtina, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.
Ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apvažiuodamas priekyje jo važiavusią transporto priemonę BMW, kirto ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, byloje nėra. Pareiškėjas neneigia, jog apvažiavo priekyje važiavusį BMW automobilį iš kairės, o tokio manevro atlikimo būtinumą grindžia būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. tuo, kad priekyje važiavęs BMW automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti, todėl pareiškėjo teigimu, jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų.
Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad G. Š., važiuodamas antra eismo juosta, apvažiuodamas priekyje važiavusį BMW automobilį iš kairės, šį manevrą atliko kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas KET 3 priedo 1.2 punktą, kuris numato, kad plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; <...>. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą <...>. Nors administracinėn atsakomybėn patraukiamas asmuo skunde nurodė, kad nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo judėjimo juostą, todėl BMW automobilį jis ne lenkė, o apvažiavo magistralinio kelio kelkraščiu iš kairės pusės, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklėmis, su tokiu pareiškėjo vertinimu nėra teisinio pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklėse „apvažiavimo“ sąvokos nėra, taisyklių 3.9. papunktis apibrėžia lenkimą – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimą įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, o 3.15 papunktis apibrėžia persirikiavimą – eismo juostos keitimą neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
Nagrinėjamu atveju G. Š., važiuodamas magistraliniu keliu, apvažiuoti kitas transporto priemonės turėjo persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, laikydamasis nustatytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kelių eismo taisyklių 117 punkte numatyta, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Be to, Kelių eismo taisyklių 118 punkte numatyta, kad dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti. Įvertinęs šias aukščiau aptartas Kelių eismo taisyklių nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas G. Š. magistraliniame kelyje įvažiavo ne į kelkraštį, o į skiriamąją juostą ir apvažiuodamas automobilį BMW, jis važiavo būtent skiriamąją juosta, ką daryti KET 118 punktas draudžia. Taigi darytina išvada, kad G. Š. automobilį BMW apvažiavo ne rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, o įvažiuodamas į skiriamąją juostą, t. y. nesilaikydamas eismo tvarkos automagistralėse ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
G. Š. patrauktas atsakomybėn taip pat ir pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Teismo posėdyje G. Š. paaiškino, jog buvo priverstas kirsti ištisinę skiriančiąją kelio ženklinimo juostą ir priekyje jo ta pačia eismo juosta važiavusį „BMW“ markės automobilį apvažiuoti, nes pastarasis, aplenkęs jo vairuojamą transporto priemonę, pradėjo stabdyti, todėl mano, kad tokio manevro atlikimas negali būti laikomas chuliganišku vairavimu. Nurodo, jog tokius pačius rašytinius paaiškinimus teikė bylos nagrinėjimo metu Institucijai, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant skundžiamą nutarimą.
Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai. Apklausta liudytoja S. V. nurodė, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime bei priimant skundžiamą nutarimą dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Š.. Patvirtino, jog bylos nagrinėjimo metu buvo gautas G. Š. paaiškinimas, su kuriuo susipažino. Siekiant patikrinti G. Š. paaiškinime nurodytas aplinkybes, kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, tačiau pažeidėjo nurodyta aplinkybė, jog BMW automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti, nepasitvirtino, todėl ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas.
Liudytojas V. M., surašęs administracinio nusižengimo protokolą G. Š., parodė, jog patruliuojant nežymėtu tarnybiniu automobiliu, važiuojant kelyje Klaipėda – Liepoja (kairiąja puse), jiems važiuojant pirma eismo juosta, per šoninį galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo antra eismo juosta važiuojantį BMW markės automobilį, kurį pasivijo ir iš kairės pusės, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, apvažiavo baltos spalvos motoroleris. BMW automobilio vairuotojas nelėtino važiavimo greičio, nes, važiuodamas antra eismo juosta, artėjo link pirmoje eismo juostoje važiuojančio tarnybinio automobilio. Motorolerio vairuotojas, prisivijęs BMW automobilį, jį apvažiavo iš kairės pusės.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad sustabdžius motorolerio vairuotoją, pastarasis paaiškino, jog apvažiavo BMW automobilį iš kairės pusės, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, nes skubėjo (b. l. 22, 31).
Liudytojo V. M. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas, užfiksuotas stacionaria tarnybinio automobilio vaizdo fiksavimo įranga. Skundą pateikęs asmuo tvirtino, jog pateiktas įrašas neįrodo jo padaryto nusižengimo. Visgi pažymėtina tai, jog filmuotoje medžiagoje (b. l. 26) užfiksuotos aplinkybės neprieštarauja teismo posėdyje liudytojo V. M., užfiksavusio pažeidimo padaryto faktą, duotiems parodymas. Teismas pažymi, kad minėtoje vaizdo medžiagoje aiškiai matomi daromi nusižengimai. Vaizdo įraše matyti, jog BMW automobilio vairuotojas važiavimo krypties ir greičio nekeičia, važiuodamas antra eismo juosta artėja link policijos pareigūnų vairuojamo tarnybinio automobilio. BMW automobilio važiavimo greitis nesikeitė nei prieš motorolerio vairuotojui apvažiuojant minėtą automobilį, nei po to. Tuo tarpu, motorolerio vairuotojas, važiuodamas antra eismo juosta, priartėjo prie ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančio BMW automobilio ir nelaukdamas, kol BMW automobilio vairuotojas, pravažiavęs pirmoje eismo justoje važiuojančius automobilius, persirikiuos į pirmą eismo juostą, nesant jokio būtinumo, apvažiavo priekyje jo važiavusį BMW automobilį iš kairės, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją.
Esant tokiems duomenims, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog G. Š. privalėjo imtis priemonių norėdamas išvengti pavojingos situacijos dėl neva priekyje jo važiuojančio automobilio netikėto stabdymo. Pareiškėjas pats priartėjo prie antra eismo juosta važiuojančio BMW automobilio, jo kelyje staiga neatsirado jokia kliūtis. G. Š., važiuojant kryptimi, kuria yra daugiau kaip viena eismo juosta, nebuvo jokio būtinumo atlikti lenkimo manevrą, t. y. iš kairės pusės apvažiuoti priekyje jo važiuojantį automobilį. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog, priartėjęs prie ta pačia eismo juosta važiuojančio automobilio, turėjo du galimus savo veiksmų pasirinkimo variantus, t. y. stabdyti vairuojamą transporto priemonę arba apvažiuoti priekyje važiuojantį automobilį iš kairės. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas savo skunde nurodo, jog BMW automobilis pradėjo lėtai stabdyti, nors teismo posėdžio metu teigė, jog BMW automobilio vairuotojas staigiai stabdė, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog už G. Š. vairuojamos transporto priemonės, ta pačia eismo juosta iš paskos nevažiavo jokia kita transporto priemonė, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis, norėdamas išvengti pavojingos situacijos, turėjo apvažiuoti BMW automobilį iš kairės, atmestinas kaip nepagrįstas, nebuvo poreikio staigiai stabdyti, tuo pačiu nėra ir pagrindo manyti, kad jo vairuojamos transporto priemonės stabdymas galėjo būti pavojingas. Taigi, byloje nustačius, jog BMW automobilio vairuotojas nepradėjo staigiai stabdyti savo vairuojamos transporto priemonės, G. Š. tiesiog būtų užtekę sumažinti savo vairuojamos transporto priemonės važiavimo greitį ir palaukti, kol BMW automobilio vairuotojas, važiuodamas antra eismo juosta, pravažiavęs pirma juosta važiuojančius automobilius, persirikiuos į pirmą eismo juostą. Tačiau G. Š. taip nepasielgė, o sukeldamas pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, demonstruodamas savo vairuojamos transporto priemonės išskirtinumą (vairuodamas kitos kategorijos transporto priemonę nebūtų galėjęs atlikti tokio manevro), važiuodamas antra eismo juosta, apvažiavo transporto priemonę, kuri važiavo ta pačia eismo juosta, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją ir užvažiuodamas ant skiriamosios juostos.
Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-16-489/2017).
Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu nutarimu taip pat grindė tuo, kad policijos pareigūnai užfiksuodami pažeidimą, taip pat priimdami skundžiamą nutarimą, pažeidė jo teises, nesilaikė reikalaujamos tvarkos. Tačiau teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyti jokie esminiai pažeidimai. Dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo fiksuojant pažeidimą, teismas pažymi, kad nebuvo nustatyti jokie veiksmai, leidžiantys manyti, kad policijos pareigūnai būtų provokavę G. Š. padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus, todėl neturi jokios įtakos sprendžiant G. Š. atsakomybės klausimą ir teismas dėl šių argumentų detaliau nepasisako.
Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog G. Š. 2019-07-01, 13 val. 40 min., magistraliniame kelyje Klaipėda – Liepoja (kairės pusės ketvirtajame kilometre), vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų. Tokiais veiksmais G. Š. tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog G. Š., pažeisdamas KET, padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, demonstratyviai, pasinaudodamas savo vairuojamos transporto priemonės pranašumu, matant kitiems eismo dalyviams, tokiu būdu sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, parodė savo išskirtinumą ir išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad kitų eismo dalyvių nepasitenkinimas jo elgesiu nėra faktiškai užfiksuotas, todėl neįrodytas, teismas pažymi, kad tokio pobūdžio situacijose, kaip nagrinėjamu atveju, kitų eismo dalyvių nepasitenkinimas yra vertinamasis kriterijus, todėl jis tam tikrais atvejais gali būti išreikštas kitų eismo dalyvių paaiškinimais žodžiu, raštu ar kitomis priemonėmis, taip pat gali būti ir neužfiksuotas jokia forma, tačiau labai aiškiai nuspėjamas ir įvertinamas pagal nusistovėjusias taisykles ir moralės normas. Šiuo atveju, įvertinus visą situaciją, tiek administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas, tiek skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė padarė pagrįstą išvadą, kad toks kitos transporto priemonės apvažiavimas, kokį atliko G. Š., yra nesuderinamas su KET reikalavimais, kitų transporto priemonių vairuotojams gali būti labai netikėtas ir pavojingas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog G. Š. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, G. Š. skundo teiginiai, kad jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, atmestini kaip nepagrįsti ir pateikti siekiant išvengti atsakomybės.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), sutinka, kad G. Š. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, G. Š. paskirta bauda atitinkanti ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą baudos minimalų dydį (b. l. 7-8). Tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir nutarimo priėmimo metu bei nagrinėjant G. Š. skundą teisme asmuo nepripažino padaręs nusižengimus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą. Nutarimas priimtas dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui. Skiriant nuobaudą jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio poveikio priemonė - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris nagrinėjamu atveju yra privalomas, skirtas taip pat minimaliam terminui, numatytam ANK 420 straipsnio 5 dalyje.
Skunde G. Š. nurodo, jog teisė vairuoti reikalinga darbe, nes darbo pobūdis glaudžiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, yra charakterizuojamas teigiamai. Paaiškina, kad jo sugyventinė nedirba, nes slaugo sunkiai sergančią mamą, todėl netekęs teisės vairuoti neteks pagrindinio savo ir šeimos pragyvenimo šaltinio.
Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Kaip minėta, priimant skundžiamą nutarimą nebuvo nustatyta G. Š. atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių bei paskirta minimali nuobauda, specialiosios teisės atėmimas skirtas minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui už šio straipsnio 2 dalies pažeidimą.
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių ar šeimyninių interesų teismų praktikoje taip pat nelaikomas išskirtine aplinkybe. G. Š., dar prieš darydamas teisės pažeidimą, galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo. Todėl skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti reikalinga darbui, nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo sušvelninti ar panaikinti jam minimaliam terminui skirtą administracinio poveikio priemonę. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, jog jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.
Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog G. Š. administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, skirta minimaliam terminui ir išnagrinėjus skundą nenustatyta išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti jam skirtą administracinio poveikio priemonę, kuri, teismo nuomone, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl pagrindo ją keisti nėra.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Institucijos 2019 m. liepos 11 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o G. Š. skundas atmestinas.
Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu (1 vnt. CD) paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,-
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-9209-2019 nepakeistą ir G. Š. skundo netenkinti.
Skaitmeninę laikmeną (1 vnt. CD) palikti saugoti byloje.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.