Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-06-14 · Administracinė byla Nr. A-261-409-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-07-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
A-261-409-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-305-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Dainius Raižys
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
Kauno apygardos prokuratūros
Kategorijos
  • 11.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A261-409/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-305-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 11.6.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Simonai Morkūnaitei-Ruibavičienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, O. T. ir R. L., dėl sprendimų, įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 02-01-2208 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“, Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 8321 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste R. L.“ ir Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 8320 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste O. T.“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme (b. l. 5-7) nurodė, kad 2011 m kovo 4 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro raštas, kuriame prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl atkurtų nuosavybes teisių į vienuolika sklypų, kurie (ar jų dalys) patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybines reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2005, Nr. 88- 3306) buvo patvirtini valstybinės reikšmes miškų plotai, į kuriuos pateko ir žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. ((duomenys neskelbtini)). 2008 m vasario 28 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 8321 R. L. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusių savininkių J. ir M. M. nuosavybės teisėmis valdytą Pažaislio valse., Palemono sen., (duomenys neskelbtini) k., turėto 10,84 ha žemės sklypo jai priklausančios dalies – 5,42 ha dalį – 0,8557 ha, grąžinant natūra naujo 1,7115 ha žemes sklypo turėtoje vietoje, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, (Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį 0,8557 ha. Sklypas paskirtas bendros dalinės nuosavybes teise su O. T..

Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 8320 O. T. buvo atkurta nuosavybes teisė į buvusios savininkės J. ir M. M. nuosavybės teisėmis valdytą Pažaislio valse., Palemono sen., (duomenys neskelbtini) k., turėto 10,84 ha žemes sklypo jai priklausančios dalies – 5,42 ha dalį – 0,8558 ha, grąžinant natūra naujo 1,7115 ha žemes sklypo turėtoje vietoje, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, (Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį 0,8558 ha. Sklypas paskirtas bendros dalinės nuosavybes teise su R. L..

Skundžiami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemes įstatymo 6 straipsnio, nuostatoms, kadangi miestų miškai yra valstybines reikšmės miškai ir išimtine nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai, be to pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemes įsigyti savivaldybių ir privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai numato, kad valstybinės reikšmės miškai, miesto miškai priskirti prie valstybes išperkamų.

Nurodė, kad valstybės ar savivaldybės institucijų veiklos teisėtumas viešojo administravimo srityje, vykdant įstatymais pavestas funkcijas yra viešojo intereso dalis, todėl nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas neteisėtas iš esmės t. y. prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju Kauno apskrities viršininko administracija, atkurdama nuosavybės teises ir suteikdama žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeidė imperatyviąsias Miškų įstatymo, Žemės įstatymo nuostatas), prokurorui atsiranda pareiga imtis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytų viešojo intereso gynimo priemonių iš kurių yra ir teisė inicijuoti administracinę bylą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūroje gauti duomenys apie tai, kad buvo pažeistas viešasis interesas, t. y. kad valstybinės reikšmės miškai, vienokia ar kitokia (nuosavybės teisų atstatymu, pirkimu – pardavimu) forma, buvo perleisti privačion nuosavybėn vienuolikoje sklypu, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos gauta 2011 m. kovo 4 d. Tačiau siekiant įvertinti visas aplinkybes, surašyti prašymą teismui, nustatyti ar žemė nebuvo perleista paveldėjimu ar pirkimu – pardavimu bei ar nebuvo įkeista, buvo reikalinga surinkti papildomą medžiagą. Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pakankama medžiaga buvo gauta 2011 m. kovo 21 d. Todėl pareiškėjas mano, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl svarbios priežasties.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į prašymą (b. l. 21-24) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. Žr. Nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-381-2004, Nr. AS11-511-2004, Nr. AS14-477-2004) pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą.

Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bankų išrašas, kurį pareiškėjas pateikė kaip priedą prie prašymo, yra 2011 m. kovo 8 d., todėl laikytina, kad jau tuo metu pareiškėjas žinojo ir turėjo žinoti, kad sklypas nėra nei perleistas, nei įkeistas. Pareiškėjas, gavęs atkūrimo bylas iš Nacionalinės žemės tarnybos, turėjo pakankamą laiko tarpą (keturiolika dienų) prašymui parengti ir pateikti. Pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl praleido terminą kreiptis į teismą.

Atsakovas paaiškino, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1535-6828, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio plotas 1,7115 ha, po nuosavybės teisių atkūrimo natūra priklausantis O. T. ir R. L. į nekilnojamo turto registro duomenis buvo įrašytas 2008 m. kovo 21 d. Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2007 m. balandžio 27 d. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai – bendro naudojimo teritorijos ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodytos žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos, tarp jų nurodyta, kad yra „saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje“, tačiau jokių duomenų, kad žemės sklype būtų miškas ar miškų ūkio paskirties žemės ar būtų nustatyti miško naudojimo apribojimai, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 4 straipsniu, kol nėra nuginčyti registrų centro duomenys, laikytina, kad žemės sklype nėra miškų ūkio paskirties žemės ir miško.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumatė pareigos apskričių viršininkams derinant žemės sklypo planą aiškintis, ar į žemės sklypo, kuris yra teisės aktų nustatyta tvarka paženklintas, ribas patenka miško žemė, kai atliekant kadastrinius matavimus, ženklinant žemės sklypo ribas nėra nustatyta esant miško žemės sklype, žemės sklypas nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei, o pažymėtas kaip laisva žemė, t. y. teisės aktai nenumatė apskričių viršininkams pareigos pakartotinai nustatinėti laisvos, valstybės išperkamai nepriskirtinos žemės ribų ir tuo abejoti savivaldybės administracijos direktoriaus pažymėtomis laisvos žemės ribomis.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1997, Nr. 90-2256) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (ginčijamų sprendimų ir įsakymo priėmimo metu galiojusia redakcija) (toliau – ir Tvarka) 106 punktu, paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 02-03-931 „Dėl sklypo plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių su prašymu parengti laisvos (neužstatytos) J. ir M. M. iki 1940 m. Pažaislio valsč., (duomenys neskelbtini) k., turėtos laisvos žemės planą, kuri nėra priskirta valstybės išperkamai žemei (Atkūrimo bylos 67 lapas). Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2004 m. gegužės 31 d. suderino preliminariai laisvos žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) apie 13520 kv.m., suformuotą M. J. ir M. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, su pastaba, kad tikslus sklypo plotas bus nustatytas atlikus kadastrinius matavimus (Atkūrimo bylos 71 lapas). Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui 2004 m. spalio 13 d. raštu „Pažyma – pasiūlymas dėl adreso suteikimo“, atsakydami į O. T. prašymą, pasiūlė formuojamam nekilnojamojo turto objektui (žemės sklypui) suteikti adresą (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kartu buvo pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje žemės sklypo forma ir išsidėstymas atitinka esančiam suformuotam žemės sklypui tuo adresu (Atkūrimo bylos 78, 79 lapai).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A-1282 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano pavirtinimo“ patvirtino 17 115 kvadratinių metrų laisvos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdai - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (apie 80 proc.), bendro naudojimo teritorijos ( apie 20 proc.), taip pat pasiūlė Kauno apskrities viršininkui spręsti žemės grąžinimo klausimą, remiantis patvirtintu sklypo planu. Žemės sklype pažymėti keturi saugotini medžiai, kurie auga ne miškų ūkio paskirties žemėje. Nei miškų žemė, nei miškai, atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą žemės sklypo planą, į žemės sklypo ribas nepatenka ir visas plotas (1,7115 ha) laikomas laisva (neužstatyta) žeme (Atkūrimo bylos 106-109 lapai). Tuo metu, kai buvo nustatinėjama laisva žemė J. ir M. M. iki 1940 m. Pažaislio valsč., (duomenys neskelbtini) k. turėtos žemės ribose, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2005, Nr.88-3306). Vėlesniais nutarimo pakeitimais ginčijamoje teritorijoje jokie kiti plotai nebuvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams.

Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 02-01-2208 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ buvo priimtas ir sprendimai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise O. T. ir R. L. priimti, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. A-1282 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano pavirtinimo“.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjo prašomų administracinių aktų naikinimas, tokia apimtimi, kaip prašoma prašyme, nesukels teisinių pasekmių.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prašymą (b. l. 30-31) nurodė, kad pagal Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. vasario 14 d. raštu Nr. 222 pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Kauno miesto miškų 28 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 2, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2005, Nr. 88-3306) (toliau – ir Nutarimas 765) priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. vasario 9 d. pažyma Nr. 24261, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2011 m. vasario 8 d. Nr. P1102- 24262, patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotas.

Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po Nutarimo 765 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, o Aplinkos ministerija 2005 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (12-2)-D8-6365 Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė Nutarimu Nr. 765 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas.

Nurodė, kad institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, priimdamos šiuos sprendimus, turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui. Priimant sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nėra priskirtas valstybės išperkamam (Atkūrimo įstatymo 12-15 str.). Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei nėra galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Nuosavybės teisų atkūrimas turi būti vykdomas, pagal apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus (tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A146-976/2009, Nr. A63-986/2009, Nr. A63-998/2009, Nr. A146-1189/2009, Nr. A525-1257/2009, Nr. A525-19/2010).

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu prašymą patenkino iš dalies: panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 8321 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste R. L.“ dalyje dėl 0,07 ha valstybinės reikšmės miško Kauno m. ploto, natūra grąžinto bendrosios nuosavybės teise 1,7115 ha žemės sklype turėtoje vietoje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, R. L. priklausančio žemės sklypo 0,8557 ha dalyje; panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 8320 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste O. T.“ dalyje dėl 0,07 ha valstybinės reikšmės miško Kauno m. ploto, natūra grąžinto bendrosios nuosavybės teise 1,7115 ha žemės sklype turėtoje vietoje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, O. T. priklausančio žemės sklypo 0,8558 ha dalyje; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 02-01-2208 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ dalyje dėl 0,07 ha valstybinės reikšmės miško Kauno m. ploto, natūra grąžinimo R. L. ir O. T. bendrosios nuosavybės teise 1,7115 ha žemės sklype turėtoje vietoje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, R. L. priklausančio žemės sklypo 0,8557 ha dalyje ir O. T. priklausančio žemės sklypo 0,8558 ha dalyje. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. kovo 4 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 2 d. raštą Nr. (16-1)-D8-2088, kuriame buvo nurodyta informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą ir prašoma imtis priemonių viešajam interesui ginti kreipiantis į teismą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų. Gavusi šį raštą, Kauno apygardos prokuratūra sužinojo, kad galimai neteisėtai buvo privatizuoti valstybinės reikšmės miškų plotai ir dėl to pažeidžiamas viešasis interesas. Kadangi Aplinkos ministerijos raštu pateikti duomenys nebuvo pakankamai išsamūs ir jų nepakako kreiptis į teismą, Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylų pateikimo. Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad spręsti apie viešojo intereso pažeidimą galėjo susipažinę su nuosavybės atkūrimo bylos dokumentais, kuriuos 2011 m. kovo 21 d. gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus. Įrodymų apie tai, kad pareiškėjas ginčijamus aktus gavo anksčiau, byloje nepateikta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir remdamasis Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies, Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-100/2005, Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, padarė išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūra, 2011 m. kovo 21d. gavusi J. ir M. M. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, surinko pakankamai duomenų, spręsti apie viešojo intereso pažeidimą ir kreiptis į teismą dėl sprendimų, kuriais pažeidžiant viešąjį interesą nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo. Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratūros termino pareiškimui paduoti pradžia laikytina 2011 m. kovo 21 d. Kadangi pareiškėjas 2011 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo, termino pareiškimui paduoti nepraleido ir nėra jokio teisinio pagrindo šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjas ginčija administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. T. ir R. L. į buvusių savininkių J. ir M. M. nuosavybės teisėmis valdytą Pažaislio valsč., Palemono sen., (duomenys neskelbtini) k., turėto 10,84 ha žemės sklypo dalį, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 1,7115 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, O. T. 0,8558 ha žemės sklypo dalį, R. L. 0,8557 ha žemės sklypo dalį. Pareiškėjas teigė, kad į 1,7115 ha žemės sklypo plotą pateko 0,07 ha valstybinio miško dalis. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo prašymu panaikinti ginčijimus administracinius aktus, nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, jog ginčo sklype yra dalis valstybinės reikšmės miško, tokie duomenys nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, bei nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas pagal savivaldybės administracijos parengtą ir patvirtintą grąžintino žemės sklypo planą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat, ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. bei 2006 m. birželio 14 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio. Tai, kas yra objektyviai reikšminga, vertinga ir reikalinga visuomenei ar jos daliai laikytina viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1775/2006). Taigi, valstybės nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus gynimas yra viešojo intereso gynimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad skundžiamais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. T. ir R. L. į buvusių savininkių J. ir M. M. nuosavybės teisėmis valdytą Pažaislio valsč., Palemono sen., (duomenys neskelbtini) k., turėto 10,84 ha žemės sklypo priklausančias dalis, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 1,7115 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, O. T. grąžinant 0,8558 ha žemės sklypo dalį, o R. L. – 0,8557 ha žemės sklypo dalį (nuosavybės teisių atkūrimo b.l. 112-113, 115). Į minėto 1,7115 ha žemės sklypo plotą pateko 0,07 ha valstybinio miško dalis. Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. kovo 8 d. išrašas, 1,7115 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise įregistruotas O. T. ir R. L. vardu skundžiamų aktų pagrindu.

Teismas analizavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje 6 punkto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio, Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotų dydis ir patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Teismas nustatė, kad į Nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miško plotus pateko ir 0,07 ha dydžio valstybinės reikšmės miško plotas, esantis O. T. ir R. L. grąžintiname 1,7115 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypus buvo įteisintas apskrities viršininko sprendimais jau po šių miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams.

Analizuodamas Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytą miško apibrėžimą teismas ir vertindamas Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. vasario 9 d. pažymą Nr. 24261, teismas nustatė, jog 0,07 ha valstybinės reikšmės miško plotas registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, priklausantis 28 kvartalo taksaciniam sklypui Nr. 2, patenka į O. T. ir R. L. grąžintą 1,7115 ha žemės sklypą (b.l.10). Nurodyti duomenys patvirtina, kad 0,07 ha valstybinio miško plotas, kuris yra vidutinio tankumo, miesto miškas, apaugęs 44 metų amžiaus, 18 ir 19 cm skersmens, 17 ir 20 m aukščio medžiais yra miškas, patenkantis į grąžintą žemės sklypą (b.l.9,10).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad Kauno apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamus aktus, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Žemės įstatymo 4 straipsnį bei Atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius. Institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Atkūrimo įstatymo 17 straipsnis), priimdamos šiuos sprendimus turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui. Priimant sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymą nėra priskirtas valstybės išperkamam (Atkūrimo įstatymo 12-15 straipsniai). Atkūrimo įstatymo 4, 5, 6, 7, 8 straipsniuose reglamentuojant nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą natūra padaryta išlyga, kad nekilnojamasis turtas grąžinamas natūra, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šio įstatymo 12, 13, 14, 15 straipsnius priskirtas valstybės išperkamam. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl atsakovas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Atkūrimo įstatymo 17 str.), privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga atsakovui tiesiogiai išplaukė ir iš Viešojo administravimo įstatymo nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–976/2009; 2007 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6–184/2007; 2004 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3–438/2004). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. liepos 5 d. nutarime yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe ir toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas pabrėžė, kad skundžiamų sprendimų ir įsakymo dalies panaikinimas nepaneigia trečiųjų suinteresuotų asmenų O. T. ir R. L. nuosavybės teisių. Šių asmenų teisės į nuosavybę bus realizuotos kitais Atkūrimo įstatymo nurodytais nuosavybės teisių atkūrimo būdais. Nuosavybės teisių atkūrimas nebūtinai yra to paties objekto grąžinimas natūra, nuosavybė gali būti atkuriama kitais atlyginimo būdais, nurodytais Atkūrimo įstatyme.

Teismas nurodė, kad 1,7115 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra registruotas 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Atsižvelgęs į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu suformuoto 1,7115 ha žemės sklypo tik 0,07 ha dalis yra priskirtina valstybinės reikšmės miško žemės plotui, teismas konstatavo, kad skundžiami aktai naikintini iš dalies, tik toje dalyje dėl 0,07 ha žemės sklypo dalies, kurioje natūra grąžintinas žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškui.

III.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas (b. l. 57-59) grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1063/2011 konstatavo, kad savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, yra vienas būtinųjų dokumentų tam, kad įstatymų leidėjo įgaliotas viešojo administravimo subjektas (nuo 2010 m. liepos 1 d. funkcijų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) galėtų priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra.

2. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A-1282 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ patvirtino 17 115 kv. m. laisvos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, kuriame nurodyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdai – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (apie 80 proc.), bendro naudojimo teritorijos (apie 20 proc.), taip pat pasiūlė Kauno apskrities viršininkui spręsti žemės grąžinimo klausimą, remiantis patvirtintu sklypo planu. Žemės sklype pažymėti keturi saugotini medžiai, kurie auga ne miško ūkio paskirties žemėje. Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 02-01-2208 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ buvo priimtas atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. A-1282 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“.

3. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo procese dalyvavo dvi institucijos, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno apskritis viršininko administracija (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba), o teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų. Nesudarė sąlygų visoms, su ginčo dalyku tiesiogiai susijusioms institucijoms, teikti ir tirti pateiktus įrodymus, išreikšti nuomonę dėl išdėstytų reikalavimų procesiniame dokumente.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime apeliacinį skundą (b.l. 64-66) nurodė, kad:

1. Prašyme nurodytas atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, kadangi jos, kaip apskričių viršininkų administracijų teisių perėmėjos, administraciniai aktai šiuo prašymu ir buvo skundžiami, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti tie asmenys ir institucija, kurių teisėms ir pareigoms teisino sprendimas turėtų tiesiogines įtakos (ginčo sklypo esami savininkai ir valstybinės reikšmės miško įstatymo leidėjo įgaliotas valdytojas), todėl vadovaujantis ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi šioje administracinėje byloje proceso šalys buvo tinkamos ir jų sąrašas išsamus.

2. Kauno miesto savivaldybes administracija nėra pripažinta šalimi, kadangi šios institucijos joks administracinis aktas nebuvo skundžiamas.

3. Savivaldybes administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žeme, iki 1995 m birželio 1 d. buvusi miestas priskirtose teritorijose, nors ir yra vienas iš būtinųjų dokumentų, kad būtų įmanomas nuosavybes teisių atkūrimas, tačiau šis dokumentas turėtų būti vertintinas tik tuomet, kai sprendžiamas klausimas atkurti nuosavybes teises nesant kitų įstatymo numatytų kliūčių.

4. Savivaldybės direktoriaus įsakymas neturi aukštesnės juridinės galios negu Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų imperatyvi norma, jog valstybinės reikšmes miškai (1 p ), miestų miškai (3 p.) priskirti prie valstybės išperkamų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko sprendimai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą dalyje dėl 0,07 ha valstybinės reikšmės miško Kauno m. perdavimo tretiesiems asmenims yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl juos panaikino.

Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniai skundas iš esmės grindžiamas procesiniu pažeidimu, kad į bylą nebuvo įtraukta Kauno savivaldybės administracija, kurios direktorius 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A-1282 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ patvirtino 17 115 kv. m laisvos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą ir remiantis šiuo planu buvo priimti aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Pagal ABTĮ 23 straipsnį pareiškėjas privalo nurodyti atsakovą ir trečiuosius suinteresuotus asmenis. Teismas remiantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi gali pašalinti skundo (prašymo) trūkumus, jei pareiškėjas suklydo nurodydamas ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį arba jų nenurodė, nors jų veiksmus ar aktus skundžia. Ginčo atveju pareiškėjas nurodė tinkamas proceso šalis, t. y. instituciją, kurios aktus skundžia, bei asmenis, kurių teisėms priimtas sprendimas gali turėti įtakos. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo siūlyti pareiškėjui įtraukti kitų bylos proceso šalių. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir į dalį valstybinės reikšmės miško, teisingai realizavo jam pavestą viešojo intereso gynimo funkciją, nes Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A-1282 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ patvirtino 17 115 kv. m laisvos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas turtinių teisių savaime nesukuria.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 136 straipsnio nuostatomis patikrinęs visą bylą nepriklausomai nuo pateikto apeliacinio skundo argumentų, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tretieji suinteresuoti asmenys O. T. ir R. L. po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje turi teisę tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, kuri šios bylos sprendimu buvo sumažinta arba reikalauti iš valstybės atlyginti patirtą žalą jei ji atsirado dėl atsakovo neteisėtų aktų.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys Gagys Dainius Raižys Virginija Volskienė