- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- Ik-826-428/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-305-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Medvedeviene (pirm.), Albina Rimdeikaite, Algis Markevicius
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos
- Atsakovas
- Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- O. T.
- Advokatai
- Gvydas Bycis
Kauno apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Jolantos Medvedevienes (kolegijos pirmininkes ir pranešejos), Albinos Rimdeikaites ir Algio Markeviciaus,
dalyvaujant pareiškejo Kauno apygardos prokuraturos prokurorei, ginancios viešaji interesa, Arunei Alimaitei - Kakoškinai, atsakovo Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos atstovei Simonai Morkunaitei - Ruibavicienei, treciajam suinteresuotam asmeniui O. T., advokatui Gvydui Byciui,
viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo Kauno apygardos prokuraturos prokurores, ginancios viešaji interesa, prašyma atsakovei Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos del sprendimu, isakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Pareiškejas praše panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. isakyma Nr. 02-01-2208 „Del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo (Kauno m.)", Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. sprendima Nr. 8321 „Del nuosavybes teisiu atkurimo mieste R. L." ir Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. sprendima Nr. 8320 „Del nuosavybes teisiu atkurimo mieste O. T.".
Pareiškejas prašyme nurode ir teismo posedyje atstove paaiškino, kad skundžiamais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybes teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. T. ir R. L. i buvusiu savininkiu J. ir M. M. nuosavybes teisemis valdyta (duomenys neskelbtini) , tureto 10,84 ha žemes sklypo dali, gražinant natura bendrosios nuosavybes teise 1,7115 ha žemes sklypa, (duomenys neskelbtini) , O. T. gražinant 0,8558 ha žemes sklypo dali, o R. L. - 0,8557 ha žemes sklypo dali. I mineto 1,7115 ha žemes sklypo plota pateko 0,07 ha valstybinio miško dalis. Valstybines reikšmes miškai yra išimtine valstybes nuosavybe ir i juos nuosavybes teises negali buti atkurtos. Kauno apygardos prokuraturoje 2011 m. kovo 4 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro raštas. Šiame rašte buvo prašoma spresti viešojo intereso gynimo klausima del nuosavybes teisiu atkurimo i vienuolika sklypu, tame tarpe ir i žemes sklypa, kadastrinis (duomenys neskelbtini) , kurie pateko i valstybines reikšmes mišku plota. Taciau tam, kad ivertinti visas reikšmingas aplinkybes buvo butina surinkti papildoma medžiaga. Del žemes sklypo, (duomenys neskelbtini) , pakankama medžiaga kreiptis i teisma buvo gauta 2011 m. kovo 21d, kai Nacionaline žemes tarnyba 2011m. kovo18d. raštu Nr. 8SD-835 pateike prašomu dokumentu kopijas bei J. ir M. M. nuosavybes teisiu atkurimo byla. Todel vieno menesio terminas kreiptis i teisma del gincijamu administraciniu aktu panaikinimo buvo praleistas del svarbios priežasties.
Atsiliepimas
Atsakovas su prašymu nesutiko ir praše ji atmesti. Atsakovas atsiliepime nurode ir atstove teismo posedyje paaiškino, kad pareiškeja praleido termina kreiptis i teisma del skundžiamu aktu panaikinimo. Pareiškeja apie nuosavybes teisiu atkurima i valstybines reikšmes miško dali sužinojo 2011 m. kovo 4 d. iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašto. Todel vieno menesio terminas gincyti isakyma ir sprendimus baigesi 2011 m. balandžio 4 d. Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius 2007 m. balandžio 6 d. isakymu Nr. A-1282 „Del žemes sklypo (duomenys neskelbtini) plano pavirtinimo" patvirtino 17 115 kv.m. laisvos žemes sklypo Ateities (duomenys neskelbtini) plana ir pasiule Kauno apskrities viršininkui spresti žemes gražinimo klausima pagal patvirtinta žemes sklypo plana. Minetame žemes sklype buvo pažymeti keturi saugotini medžiai, kurie augo ne mišku ukio paskirties žemeje. Nei mišku žeme, nei miškai i mineto žemes sklypo ribas nepateko ir visas plotas -1,7115 ha buvo laikomas laisva (neužstatyta) žeme. Atkreiptinas demesys, kad tuo metu, kai buvo nustatinejama laisva žeme J. ir M. M. iki 1940 m. Pažaislio valsc., Naujasodžio k. turetos žemes ribose, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 765 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Del valstybines reikšmes mišku plotu patvirtinimo" (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2005, Nr.88-3306), taciau gincijamo sklypo ribose jokie plotai nebuvo priskirti valstybines reikšmes mišku plotams. Gincijami aktai, atkurti nuosavybes teises i žemes sklypa natura bendrosios dalines nuosavybes teise O. T. ir R. L., buvo priimti vadovaujantis Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius 2007 m. balandžio 6 d. isakymu Nr. A-1282 „Del žemes sklypo (duomenys neskelbtini) plano pavirtinimo".
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo O. T., taip pat treciuju suinteresuotu asmenu R. L. bei O. T. advokatas su prašymu nesutiko, praše ji atmesti. Advokatas paaiškino, kad pareiškejas praleido termina kreiptis i teisma del skundžiamu aktu panaikinimo. Priimant skundžiamus administracinius aktus nebuvo jokiu pagristu duomenu spresti, kad gražintiname sklype yra valstybinio miško žeme. O. T. pritare advokato nuomonei
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas reikalavimo ivykdymo terminas. Pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau - Atkurimo istatymas) 19 straipsni sprendimai del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo gali buti apskusti teismui per 30 dienu nuo šiu sprendimu iteikimo pilieciams dienos. Mineta termino skundui paduoti pradžia taikoma tik asmenu, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybes teises, atžvilgiu. Tokius sprendimus turi teise apskusti ir kiti asmenys, kuriu interesus sprendimai liecia, taciau tokiems asmenims kreipimosi i teisma terminas prasideda ne nuo sprendimo iteikimo, o nuo akto paskelbimo ( ABTI 33 str. 1 d.). Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada prieme administracini akta, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-301/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-100/2005).
Lietuvos Respublikos Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pažeidima, viešaji interesa gina istatymu nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybes ar savivaldybiu institucijos arba istaigos pranešima, pasiulyma, pareiškima, skunda arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pažeidimams pašalinti. Šios nuostatos reiškia, kad prokuroras, gindamas viešaji interesa, istatymu nustatytais atvejais gali kreiptis i teisma tik nustates, kad šis interesas yra pažeistas. Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytos priemones, kuriu prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai (prašyti iš asmenu dokumentu ir informacijos, pavesti valstybes instituciju, istaigu vadovams ir pareigunams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti ju paaiškinimus ir kt.), tokiu budu rinkdamas papildoma informacija, kad butu nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant ši interesa, kreiptis i teisma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsejo 28 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A7-585/2005 pažymejo, kad vieno menesio terminas, per kuri prokuroras, gindamas viešaji interesa, gali kreiptis i teisma su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, skaiciuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, kad šis sprendimas pažeidžia viešaji interesa.
Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratura 2011 m. kovo 4 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 2 d. rašta Nr. (16-1)-D8-2088, kuriame buvo nurodyta informacija apie galima viešojo intereso pažeidima ir prašoma imtis priemoniu viešajam interesui ginti kreipiantis i teisma del Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu (b. l.13-14). Gavusi ši rašta, Kauno apygardos prokuratura sužinojo, kad galimai neteisetai buvo privatizuoti valstybines reikšmes mišku plotai ir del to pažeidžiamas viešasis interesas. Kadangi Aplinkos ministerijos raštu pateikti duomenys nebuvo pakankamai išsamus ir ju nepakako kreiptis i teisma, Kauno apygardos prokuratura 2011 m. kovo 8 d. raštu kreipesi i Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos del nuosavybes teisiu atkurimo bylu pateikimo (b.l.15). Pareiškejas ir jo atstove nurode, kad spresti apie viešojo intereso pažeidima galejo susipažine su nuosavybes atkurimo bylos dokumentais, kuriuos 2011 m. kovo 21 d. gavo iš Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos Kauno miesto žemetvarkos skyriaus (b.l. 16). Irodymu apie tai, kad pareiškejas gincijamus aktus gavo anksciau byloje nenustatyta. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos prokuratura, 2011 m. kovo 21d. gavusi J. ir M.M. nuosavybes teisiu atkurimo byla, surinko pakankamai duomenu, spresti apie viešojo intereso pažeidima ir kreiptis i teisma del sprendimu, kuriais pažeidžiant viešaji interesa nepagristai atkurtos nuosavybes teises, panaikinimo. Kauno apygardos prokuraturos termino pareiškimui paduoti pradžia laikytina 2011 m. kovo 21 d. Kadangi pareiškejas 2011 m. balandžio 14 d. kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma del gincijamu administraciniu aktu panaikinimo, termino pareiškimui paduoti nepraleido ir nera jokio teisinio pagrindo ši termina atnaujinti.
Pareiškejas gincija administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybes teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. T. ir R. L. i buvusiu savininkiu J. ir M.M. nuosavybes teisemis valdyta (duomenys neskelbtini) , tureto 10,84 ha žemes sklypo dali, gražinant natura bendrosios nuosavybes teise 1,7115 ha žemes sklypa, (duomenys neskelbtini) , O. T. 0,8558 ha žemes sklypo dali, R. L. 0,8557 ha žemes sklypo dali. Pareiškejas teige, kad i 1,7115 ha žemes sklypo plota pateko 0,07 ha valstybinio miško dalis. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškejo prašymu panaikinti gincijimus administracinius aktus, nurode, kad byloje nera pakankamai duomenu konstatuoti, jog ginco sklype yra dalis valstybines reikšmes miško, tokie duomenys nera registruoti Nekilnojamojo turto registre, bei nuosavybes teisiu atkurimas buvo vykdomas pagal savivaldybes administracijos parengta ir patvirtinta gražintino žemes sklypo plana.
Byloje gincas kiles del valstybes išimtiniu nuosavybes teisiu i miškus gynimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne karta yra pažymeta, kad miškai yra ypatingi nuosavybes teises objektai, ju tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenes išlikimo bei raidos salyga, tautos geroves pagrindas; naturali gamtine aplinka, gyvunija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat, ypac vertingos vietoves yra visuotine reikšme turincios nacionalines vertybes; ju apsauga bei gamtos ištekliu racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kuri garantuoti yra valstybes konstitucine priederme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-05-13 bei 2006-03-14 nutarimai). Lietuvos Respublikos istatymuose nera aiškiai apibrežtos viešojo intereso savokos, ši savoka yra vertinamojo pobudžio. Tai, kas yra objektyviai reikšminga, vertinga ir reikalinga visuomenei ar jos daliai laikytina viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-24 nutartis administracineje byloje Nr. A(10)-1775/2006). Taigi, valstybes nuosavybes teises i valstybines reikšmes miškus gynimas yra viešojo intereso gynimas.
Byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtino, kad skundžiamais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybes teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. T. ir R. L. i buvusiu savininkiu J. ir M. M. nuosavybes teisemis valdyta (duomenys neskelbtini) , tureto 10,84 ha žemes sklypo priklausancias dalis, gražinant natura bendrosios nuosavybes teise 1,7115 ha žemes sklypa, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , O. T. gražinant 0,8558 ha žemes sklypo dali, o R. L. - 0,8557 ha žemes sklypo dali (nuosavybes teisiu atkurimo b.l. 112-113, 115). I mineto 1,7115 ha žemes sklypo plota pateko 0,07 ha valstybinio miško dalis. Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2011-03-08 išrašas, 1,7115 ha žemes sklypas, (duomenys neskelbtini) , nuosavybes teise iregistruotas O. T. ir R. L. vardu skundžiamu aktu pagrindu (b.l.11-12).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dali Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise priklauso: žemes gelmes, taip pat valstybines reikšmes vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kulturos objektai. Mišku istatymo 4 straipsnio 4 dalyje 6 punkte nustatyta, kad valstybines reikšmes miškai, išimtine nuosavybes teise priklausantys Lietuvos Respublikai yra miškai, Vyriausybes sprendimu priskirti valstybines reikšmes miškams. Lietuvos Respublikos žemes istatymo 6 straipsnis nustatyto, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybes teise priklauso žeme, istatymu ir Vyriausybes nustatyta tvarka priskirta valstybines reikšmes miškams ir šio straipsnio 2 dali, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybes teise priklausancios žemes isigyti savivaldybiu ar privacion nuosavyben negalima.
Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau – Atkurimo istatymas) 6 straipsnio 2 dalis numate, kad miškas gražinamas natura turetoje vietoje pilieciui arba pilieciams bendrosios nuosavybes teise, išskyrus miška ir vandens telkinius, pagal šio istatymo 13 straipsni priskirtus valstybes išperkamiems. Mineto istatymo 13 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad miškai iš šio istatymo 2 straipsnyje nurodytu pilieciu išperkami valstybes ir už juos valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 straipsni, jeigu jie priskirti valstybines reikšmes miškams. Tokiu mišku sarašus su juose nurodytais mišku plotais tvirtina Vyriausybe.
Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Del valstybines reikšmes mišku plotu patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Nutarimas) patvirtinti valstybines reikšmes mišku plotai. Minetu nutarimu buvo patvirtinti valstybines reikšmes mišku plotu dydis ir patvirtintos valstybines reikšmes mišku plotu schemos. I Nutarimu patvirtintus valstybines reikšmes miško plotus, kaip matyti iš Valstybines mišku tarnybos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro duomenis valstybines reikšmes mišku plotu schemos fragmento (b.l.9), pateko ir 0,07 ha dydžio valstybines reikšmes miško plotas (b.l.10), esantys O. T. ir R. L. gražintiname 1,7115 ha žemes sklype, (duomenys neskelbtini) Taigi, nuosavybes teisiu atkurimas i žemes sklypus buvo iteisintas apskrities viršininko sprendimais jau po šiu mišku priskyrimo valstybines reikšmes mišku plotams.
Lietuvos Respublikos mišku istatymo 2 straipsnyje miškas yra apibrežiamas kaip ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemes plotas, apauges medžiais, kuriu aukštis naturalioje augavieteje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretejes ar del žmogaus veiklos bei gamtiniu veiksniu netekes augalijos (kirtavietes, degavietes, aikštes). Laukuose, pakelese, prie vandens telkiniu, gyvenamosiose vietovese bei kapinese esancios medžiu grupes, siauros – iki 10 metru plocio – medžiu juostos, gyvatvores, pavieniai medžiai bei krumai ir miestuose bei kaimo vietovese esantys žmogaus iveisti parkai nelaikomi mišku. Vertinant gincijamu aktu teisetuma butina nustatyti, ar vyriausybes nutarimu priskirti miško plotai atitiko mišku istatyme nustatytus reikalavimus miškui. Iš Valstybines mišku tarnybos 2011 m. vasario 9 d. pažymos Nr. 24261 matyti, kad 0,07 ha valstybines reikšmes miško plotas registruotas Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastre, priklausantis 28 kvartalo taksaciniam sklypui Nr. 2, patenka i O. T. ir R. L. gražinta 1,7115 ha žemes sklypa (b.l.10). Nurodyti duomenys patvirtina, kad 0,07 ha valstybinio miško plotas, kuris yra vidutinio tankumo, miesto miškas, apauges 44 metu amžiaus, 18 ir 19 cm skersmens, 17 ir 20 m aukšcio medžiais yra miškas, patenkantis i gražinta žemes sklypa (b.l.9,10).
Atsižvelgiant i minetu teises aktu nuostatas bei nustatytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad Kauno apskrities viršininko administracija, priimdama gincijamus aktus, pažeide Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dali, Mišku istatymo 4 straipsnio 4 dali, Žemes istatymo 4 straipsni bei Atkurimo istatymo 6 ir 13 straipsnius. Institucijos, kurioms istatymu leidejas suteike igaliojimus priimti sprendimus del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo (Atkurimo istatymo 17 straipsnis), priimdamos šiuos sprendimus turi isitikinti, ar yra visos istatymu nustatytos salygos nuosavybes teisiu atkurimui. Priimant sprendimus del pilieciu prašymu atkurti nuosavybes teises gražinant nekilnojamaji turta natura butina isitikinti, ar nekilnojamasis turtas pagal Atkurimo istatyma nera priskirtas valstybes išperkamam (Atkurimo istatymo 12-15 straipsniai). Atkurimo istatymo 4, 5, 6, 7, 8 straipsniuose reglamentuojant nuosavybes teisiu atkurima i nekilnojamaji turta natura padaryta išlyga, kad nekilnojamasis turtas gražinamas natura, išskyrus nekilnojamaji turta, kuris pagal šio istatymo 12, 13, 14, 15 straipsnius priskirtas valstybes išperkamam. Pažymetina, kad nuosavybes teisiu atkurima reglamentuoja viešosios teises normos, o atitinkama valstybes, savivaldybiu ir ju instituciju veikla, susijusi su nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimu ir nacionalizuoto turto gražinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todel atsakovas, kuriam istatymu leidejas suteike igaliojimus priimti sprendimus del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo (Atkurimo istatymo 17 str.), privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susije su asmenu teisiu ir pareigu atsiradimu, visais atvejais butu pagristi Konstitucija ir istatymais. Tokia pareiga atsakovui tiesiogiai išplauke ir iš Viešojo administravimo istatymo nuostatu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsejo 21 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A146–976/2009; 2007 m. gegužes 4 d. nutartis administracineje byloje Nr. P6–184/2007; 2004 m. gegužes 20 d. nutartis administracineje byloje Nr. A3–438/2004). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-07-05 nutarime yra konstataves, kad neteisetai igytas turtas netampa ji igijusio asmens nuosavybe ir toks asmuo neigyja nuosavybes teisiu, saugomu pagal Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pažymetina ir tai, kad skundžiamu sprendimu ir isakymo dalies panaikinimas nepaneigia treciuju suinteresuotu asmenu O. T. ir R. L. nuosavybes teisiu. Šiu asmenu teises i nuosavybe bus realizuotos kitais Atkurimo istatymo nurodytais nuosavybes teisiu atkurimo budais. Nuosavybes teisiu atkurimas nebutinai yra to paties objekto gražinimas natura, nuosavybe gali buti atkuriama kitais atlyginimo budais, nurodytais Atkurimo istatyme.
Kaip matyti iš anksciau minetos Valstybines mišku tarnybos 2011 m. vasario 9 d. pažymos Nr. 24261 (b.l.10), 1,7115 ha žemes sklype, (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastre yra registruotas 0,07 ha valstybines reikšmes mišku plotas. Atsižvelgiant i tai, kad nuosavybes teisiu atkurimo proceso metu suformuoto 1,7115 ha žemes sklypo tik 0,07 ha dalis yra priskirtina valstybines reikšmes miško žemes plotui, todel skundžiami aktai naikintini iš dalies, tik toje dalyje del 0,07 ha žemes sklypo dalies, kurioje natura gražintinas žemes sklypas yra priskirtas valstybines reikšmes miškui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija
nusprendžia:
- panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. sprendima Nr. 8321 „Del nuosavybes teisiu atkurimo mieste R. L." dalyje del 0,07 ha valstybines reikšmes miško Kauno m. ploto, natura gražinto bendrosios nuosavybes teise 1,7115 ha žemes sklype turetoje vietoje, esanciame (duomenys neskelbtini) , R. L. priklausancio žemes sklypo 0,8557 ha dalyje;
- panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. sprendima Nr. 8320 „Del nuosavybes teisiu atkurimo mieste O. T." dalyje del 0,07 ha valstybines reikšmes miško Kauno m. ploto, natura gražinto bendrosios nuosavybes teise 1,7115 ha žemes sklype turetoje vietoje, esanciame (duomenys neskelbtini) , O. T. priklausancio žemes sklypo 0,8558 ha dalyje;
- panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 28 d. isakymo Nr. 02-01-2208 „Del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo (Kauno m.)" dalye del 0,07 ha valstybines reikšmes miško Kauno m. ploto, natura gražinimo R. L. ir O. T. bendrosios nuosavybes teise 1,7115 ha žemes sklype turetoje vietoje, esanciame (duomenys neskelbtini) , R. L. priklausancio žemes sklypo 0,8557 ha dalyje ir ir O. T. priklausancio žemes sklypo 0,8558 ha dalyje.
Kitoje dalyje skunda atmesti kaip nepagrista.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.