Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Spalvų spaustuvė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad atsakovė pirko prekes (CTP plokštes) iš UAB „Energijos horizontai“. Atsakovė už nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2020 m. kovo 31 d. įsigytas prekes atsiskaitė iš dalies ir yra likusi skolinga 11 949,01 Eur. Skolos fakto atsakovė neneigia, tačiau siekia vienašališkai atidėti atsiskaitymo terminus. Atsakovė turi ne tik sumokėti pagrindinę skolą, bet ir 646,93 Eur palūkanas, apskaičiuotas už pradelstus sąskaitų apmokėjimo terminus. Pradinės kreditorės reikalavimo teises į atsakovę yra perėmusi ieškovė pagal 2020 m. liepos 15 d. sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2020/07/15-SS.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

4. Atsakovė MB „Spalvų spaustuvė“ pateikė motyvuotus prieštaravimus, kuriuose prašo pakeisti 2020 m. rugsėjo 14 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies – atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 646,93 Eur palūkanas ir sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė taip pat prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 5 (penkerių) metų laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Savo procesinę poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

4.1. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė gavo prekes ir paslaugas iš UAB „Energijos horizontai“ pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat dėl to, jog atsakovė pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras yra pilnai neatsiskaičiusi.

4.2. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad prievolių apmokėjimo terminai pasibaigė būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis dienomis. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų nei apie daiktų perdavimą–priėmimą, nei apie šalių sutartą atsiskaitymo terminą (vienašališkai PVM sąskaitoje faktūroje nustatytas terminas nėra šalių sutartas terminas). Taigi dėl šių aplinkybių reikalavimas dėl palūkanų priteisimo turėtų būti atmestas kaip neįrodytas.

4.3. Ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir aplinkybes, yra per didelės. Dėl to išlaidos turėtų būti mažinamos.

4.4. Dėl Covid-19 neigiamo poveikio atsakovė neturi realių galimybių skolą padengti iš karto. Tą atsakovė galėtų padaryti per penkių metų laikotarpį. Tokiu būdu būtų reali galimybė išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą, užtikrinti darbo vietas bei grąžinti skolinius įsipareigojimus. MB „Spalvų spaustuvė“ yra šeimos verslas, įmonėje dirba 4 darbuotojai, tačiau dėl nekontroliuojamo Covid-19 plitimo ženkliai sumažėjo užsakymų ir įmonė yra priversta ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių siekiant išvengti bankroto. Atsakovė yra įtraukta į Covid-19 paveiktų įmonių sąrašą Atsakovė neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, transporto priemonių, iš kurių galėtų nedelsiant padengti ieškiniu reikalaujamas sumas. Atsakovė dalinius mokėjimus vykdo intensyviai, skolos grąžinimo nevengia, tačiau yra susidūrusi su neplanuotais finansiniais sunkumais. Be to, atsakovė yra paėmusi kreditą, pagal kurį yra įkeitusi turtą.

4.5. Ieškovė yra skolų išieškojimo įmonė, perėmusi reikalavimą iš pradinio kreditoriaus, planuojanti savo finansinius srautus. Todėl skolos išdėstymas net ir ilgam laikotarpiui neigiamai nepaveiks ieškovės veiklos. Skolos išdėstymas ilgam laikotarpiui atsakovei yra būtinas veiklos tęstinumui ir darbo vietoms išsaugoti. Neišdėsčius skolos ilgam laikotarpiui, būtų pažeisti ir naujosios kreditorės interesai, kadangi atsakovės sąskaitos būtų areštuotos, dėl ko įmonė nebegalėtų sklandžiai vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir taptų nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

6. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Energijos horizontai“, kurios reikalavimo teisę į atsakovę yra perėmusi ieškovė, pagal laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2020 m. kovo 31 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. EH-SS-00022 – Nr. EH-SS-00036 pardavė atsakovei prekes (CTP plokštes). Taigi nagrinėjamu atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nesant rašytinės formos pirkimo–pardavimo sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis).

7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė iš pradinės kreditorės UAB „Energijos horizontai“ gavo prekes ir paslaugas pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat dėl to, jog atsakovė pagal šias PVM sąskaitas faktūras nėra pilnai atsiskaičiusi, o pradinės kreditorės reikalavimo teises, kylančias iš prekių pardavimo teisinio santykio, yra perėmusi ieškovė UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Ginčas šioje byloje – įvertinus atsakovės prieštaravimų pagrindą, yra kilęs dėl dviejų aspektų: pirma, ar ieškovė pagrįstai apskaičiavo atsakovei 646,93 Eur dydžio palūkanas, ir antra, ar ieškovei preliminariu teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra pernelyg didelė (CPK 135 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Ar ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų palūkanas, apskaičiuotas už prievolės praleidimą?

8. Nuo ieškovės reikalavimo priteisti 646,93 Eur dydžio palūkanas atsakovė ginasi atsikirsdama tuo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, jog prievolių apmokėjimo terminai pasibaigė būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis dienomis, o vienašališkai PVM sąskaitoje faktūroje nustatytas terminas nėra šalių sutartas terminas. Be to, pasak atsakovės, ieškovė nepateikė duomenų apie PVM sąskaitose faktūrose nuodytų daiktų perdavimą–priėmimą. Su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti.

9. Visų pirma, atsakovės atsikirtimas, kad ieškovė nepateikė duomenų, kada atsakovei buvo perduotos prekės, yra prieštaringas. Viena vertus, atsakovė pripažįsta, kad prekes, nurodytas ginčo sąskaitose, gavo ir priėmė. Kita vertus, atsakovė tarsi kvestionuoja, kad nėra aišku, ar prekės buvo perduotos ir, jeigu taip, tai kada. Ta pati aplinkybė tuo pačiu negali būti neigiama ir pripažįstama. Kadangi atsakovė yra priėmusi prekes, būtent atsakovei tenka įrodinėjimo našta paneigti ieškovės argumentus, kad prekių perdavimo momentas formaliai sutampa su PVM sąskaitų faktūrų išrašymu (CPK 178 straipsnis). Šios procesinės pareigos atsakovė neįvykdė. Priešingai, prieštaravimuose apsiribota tik abstrakčių teiginių išdėstymu, nesiejant jų su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.

10. Pradinės kreditorės atsakovei išrašytose ir pateiktose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti konkretūs jų apmokėjimo terminai, kurie šiuo metu yra pasibaigę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pradinei kreditorei būtų reiškusi pretenzijas dėl PVM sąskaitų faktūrų turinio ir įrašytų sąlygų. Prieštaravimuose atsakovė taip pat nenurodo alternatyvios versijos, dėl kokių atsiskaitymo terminų su pradine kreditore buvo susitarta. Dėl to atsakovės atsikirtimai šioje dalyje taip pat yra prieštaringi.

11. PVM sąskaitoje faktūroje, kaip rašytiniame specialią įstatymuose apibrėžtą funkciją atliekančiame dokumente, gali būti fiksuojama ir reiškiama asmenų valia (pvz., patvirtinamas prievolės dydis, paslaugų ar (ir) darbų gavimo faktas). Taigi asmenys sąskaitoje gali nustatyti tam tikrus atsiskaitymo terminus (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnio 1 dalis, 1.73 straipsnio 2 dalis). Kaip jau pasisakyta, atsakovė priėmė ginčo sąskaitas, nereiškė pretenzijų dėl jose nurodytų duomenų (įskaitant apmokėjimo terminus). Tokiais veiksmais atsakovė išreiškė valią laikytis PVM sąskaitose faktūrose išdėstytų atsiskaitymo už prekes sąlygų ir terminų. Šią aplinkybę taip pat patvirtina faktas, kad atsakovė vykdė atsiskaitymus pagal pradinės kreditorės įmonei išrašomas PVM sąskaitas faktūras (žr. ieškinio priedą Nr. 2). Dėl to, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2020 m. kovo 31 d. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose Nr. EH-SS-00022–Nr. EH-SS-00036 nurodyti apmokėjimo terminai yra būtent tie terminai, kuriems suėjus, atsakovės prievolė atsiskaityti už įsigytas prekes turėjo būti įvykdyta (CPK 185 straipsnis, CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

12. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

13. Atsakovė praleido atsiskaitymo už prekes terminus. Vadinasi, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovei būtų taikoma sutartinė civilinė atsakomybė ir atsakovė sumokėtų įstatyme nustatyto dydžio palūkanas, atliekančias ieškovės patiriamų nuostolių kompensavimo funkciją. Ieškovė pateikė palūkanų skaičiavimo suvestinę, iš kurios matyti, kad ieškovė 646,93 Eur palūkanas atsakovei apskaičiavo pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytą 6 procentų palūkanų dydį. Palūkanos apskaičiuotos nuo PVM sąskaitose faktūrose įrašytų jų apmokėjimo terminų pabaigos iki ieškinio surašymo dienos (2020 m. rugsėjo 10 d.) ir nuo pagal PVM sąskaitas faktūras neapmokėtos skolos dalies. Kadangi byloje nustatyta, jog atsakovė pažeidė savo prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti už įsigytas prekes, o šiuo atveju palūkanų mokėjimas yra nustatytas įstatymu, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai atsakovei apskaičiavo 646,93 Eur palūkanas. Atsakovė nekvestionuoja palūkanų skaičiavimo būdo teisingumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti 2020 m. rugsėjo 14 d. preliminaraus sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

Ar yra pagrindas sumažinti preliminariu sprendimu ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį?

14. Preliminariu sprendimu pripažinta, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl savo interesų teisminės gynybos. Taigi atsakovei tenka pareiga kompensuoti ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

15. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

16. Prieštaravimuose atsakovė teigia, kad ieškovei už ieškinio parengimą priteistų bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė. Tačiau konkrečių argumentų, t. y. kokia išlaidų suma turėtų būti laikoma protinga ir adekvačia, atsakovė nepateikia. Įvertinus tai, kad ieškovės išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už ieškinio parengimą vidurkio (3 452,50 Eur / 2), konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti 2020 m. rugsėjo 14 d. preliminaraus sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės veiksmuose nėra nepagrįsto išlaidavimo teisinei pagalbai požymių. Taigi nėra ir pakankamai svarių priežasčių atsakovės įsipareigojimų pažeidimo pasekmes – būtinybę ieškovei kreiptis į teismą dėl savo interesų gynybos, iš dalies perkelti ieškovei.

17. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimą penkių metų terminui grindžia keliais argumentais. Pirma, kad dėl Covid-19 neigiamo poveikio ženkliai sumažėjo atsakovės pajamos. Ir antra, kad pagrindinio atsakovės darbo įrankio – spaudos mašinos, sugadinimas sustabdė įmonės veiklą (žr. 2020 m. gruodžio 2 d. paaiškinimus). Tačiau nurodyta nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo.

19. Nagrinėjamu atveju aišku, kad atsakovės pagrindinės skolos dalis susidarė dar praeitais metais. Priteistų sumų mokėjimą atsakovė prašo išdėstyti penkių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į pagrindinio įsiskolinimo susidarymo laikotarpį (2019 m. sausio 31 d.–2020 m. kovo 31 d.), teismo sprendimo vykdymo išdėstymas atsakovės prašomam periodui paneigtų tiek teismo sprendimo privalomumo principą, tiek teisėtus ieškovės lūkesčius – ieškovei palankus teismo sprendimas įgytų formalią reikšmę. Juolab, kad pradinė kreditorė perdavė atsakovei prekes, už kurias pastaroji neatsiskaito, t. y. pradinė kreditorė, kurios teises perėmė ieškovė, patyrė realias sąnaudas, kurios iki šiol nepadengtos. Trumpesniam laikotarpiui – objektyviai ne ilgiau kaip šešių mėnesių, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nėra galimas ir netikslingas, nes, kaip galima spręsti iš atsakovės paaiškinimų, atsakovė bet kuriuo atveju nebūtų pajėgi atsiskaityti su ieškove iš ūkinės veiklos gaunamomis pajamos per trumpesnį nei penkių metų laikotarpį.

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad teismo sprendimo vykdymas neturėtų būti išdėstytas ne tik tais atvejais, kai atsakovo finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto, bet ir tuomet, kai nustatoma, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nėra objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad Covid-19 epidemija paveikė atsakovės veiklą. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovė yra įtraukta į Covid-19 paveiktų įmonių sąrašą. Vis dėlto tai savaime negali lemti išvados, kad dėl to turėtų būti ignoruojami atsakovės prisiimti įsipareigojimai ir ieškovei perkeliama atsakovės veiklos finansavimo našta, kai ieškovės reikalavimai kyla iš pirkimo sandorio, neturinčio kreditavimo požymių. Atsakovės 2020 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė einamais finansiniais metais dirba nuostolingai ir iki 2020 m. rugsėjo 30 d. patyrė 15 645 Eur dydžio nuostolius. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovės balanso duomenų aišku, kad atsakovės turto vertė yra lygi įsipareigojimų sumai (491 569 Eur), iš kurių trumpalaikiai sudaro 111 615 Eur. O pagrindinę atsakovės turto masę apibrėžė ilgalaikis 363 052 Eur vertės turtas. 2020 m. gruodžio 2 d. paaiškinimais ir pateiktais dokumentais atsakovė, be kita ko, įrodinėja, kad 2020 m. lapkričio 7–9 d. buvo sugadintas pagrindinis atsakovės veiklos įrankis – spaudos mašina, kurio įsigijimo vertė 230 000 Eur. Šie duomenys suponuoja, kad reali atsakovės turimo turto vertė šiuo metu yra ženkliai mažesnė, nei buvo 2019 m. gruodžio 31 d., o bendrijos veikla iš esmės sustabdyta. Atitinkamai atsakovės pateiktų finansinių ataskaitų duomenys yra nebeaktualūs dėl iš esmės pasikeitusios faktinės padėties ir atsakovės vykdomos veiklos perspektyvų. Paminėta patvirtina, kad atsakovė trumpuoju periodu (iki pusės metų) nepajėgtų atsiskaityti su ieškove. Nėra objektyvių prielaidų laikyti, kad atsakovės finansinė padėtis gali pagerėti. Taigi, kaip jau pasisakyta, ieškovei priteisti sumų išdėstymas trumpesniam laikotarpiui nei prašo atsakovė yra netikslingas.

21. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, netenkinamas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

22. Siekdama atsikirsti į atsakovės pateiktus prieštaravimus, ieškovė patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus advokato ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, taip pat tai, kad nurodytas išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovės kaltės, ieškovei iš atsakovės priteisiamas papildomų 484 Eur išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovės MB „Spalvų spaustuvė“ prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Priteisti iš atsakovės MB „Spalvų spaustuvė“ ieškovei UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.