Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-636/2013

Teisėja Valdas Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01147-2011-8

2013 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. (A.) B. gynėjos advokatės Veros Gortovanovos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir E. T. (E. T.) bei V. M., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis 2011 m. liepos 1 d., apie 23.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. M. ir E. T., viešoje vietoje - prie VšĮ Nevalstybinių vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ padalinio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be jokios pateisinamos priežasties neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį, o būtent keikimusi necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė Vera Gortovanova prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame keliami A. B. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. pagrįstumo bei paskirtos bausmės individualizavimo klausimai.

Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad A. B. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo arba administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Veikos, aprašytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir ATPK 174 str. dispozicijose, yra iš esmės panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vieną iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumą (BK 11 str. 1 d.). Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai. Be to, atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien Lietuvos Respublikos BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiškinimu, bet ir Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 d. nuostata, iš kurios išplaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2013).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra būtinas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymis. Šioje normoje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Todėl baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėčiai užtenka paties visuomenės rimties ir tvarkos trikdymo proceso (kasacinė nutartis Nr. 2K-221/2013).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. B. veiką kvalifikavo tinkamai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų, paties A. B. ir kitų nuteistųjų parodymų, nenuginčijamai nustatyta, kad 2011 m. liepos 1 d., apie 23.00 val., jis buvo įvykio vietoje, t. y. viešoje vietoje - prie VšĮ Nevalstybinių vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ padalinio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su V. M. ir E. T.. Liudytoja A. Š. bei kiti nuteistieji patvirtino, jog būdamas prie VšĮ Nevalstybinių vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“, A. B. keikėsi. Pažymėtina, kad prie minėtos įstaigos visi nuteistieji atėjo apie 22.00 val., t. y. jau nakties metu. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme A. B. taip pat pripažino, kad kartu su kitais nuteistaisiais stovėjo po stogeliu, esančiu prie įėjimo į VšĮ Nevalstybinių vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ ir keikėsi. Be to, jiems visiems trims būnant po stogeliu, V. M. daužė duris rankomis ir kojomis. A. B. nuo šių veiksmų neatsiribojo, atvirkščiai, prisidėdamas prie jų keiksmais, palaikė siekį sutrikdyti viešąją tvarką bei rimtį. Pažymėtina, kad įvykis vyko prie vaikų globos namų, taigi, jau pati įvykio vietos specifika, o ypač nakties metas, reikalauja iš pašalinių asmenų itin griežtai laikytis rimties bei elgesio reikalavimų, kadangi tokio pobūdžio institucijose gyvena nepilnamečiai vaikai. Nors A. B. ir kitų nuteistųjų veika prasidėjo keikimusi bei durų daužymu rankomis bei kojomis, vėliau, kai A. Š. paprašė vaikinų liautis ir pagrasino iškviesti policijos pareigūnus, V. M. ir E. T. veiksmai suagresyvėjo ir peraugo į vandališkus. Nors pirmosios instancijos teismas ir nenustatė, kad A. B. prisidėjo prie vaikų namų turto sugadinimo, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jis nuo šių veiksmų ir neatsiribojo, tiesiog stovėjo nuošalyje ir stebėjo įvykius, policijos pareigūnų nekvietė. Be to, visi nuteistieji, kartu atėję į įvykio vietą, iš jos pasišalino taip pat praktiškai vienu metu, t. y. po to, kai buvo apgadintas vaikų namų pastatas. Visų nuteistųjų veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, truko pakankamai ilgą laiką, vadovaujantis liudytojos A. Š. bei pačių nuteistųjų parodymais - nuo 10 iki 20 minučių, be to, visi nuteistieji, minėtos liudytojos teigimu, elgėsi agresyviai. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, A. B. veiksmai peržengė administracinio teisės pažeidimo ribas ir pagrįstai vertintini kaip Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.

A. B. veiksmai, t. y. keikimasis tik atėjus prie vaikų namų durų, į kurias buvo beldžiama kartu su kitais nuteistaisiais, nors ir rodo jo veiksmų mažesnį pavojingumą, nes pastato jis nespardė ir nedaužė, tačiau atsakomybės dėl viešosios tvarkos sutrikdymo nepanaikina. Vien jau aktyvus keiksmažodžių išsakymas, agresyvus nusiteikimas bei nakties metu grupės asmenų beldimasis į vaikų globos namų duris, dėl ko A. Š. buvo priversta juos drausminti, yra pakankamas pagrindas atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. kilti. Nors A. B. ir kiti nuteistieji iš anksto nesitarė sutrikdyti viešąją tvarką, t. y. keiktis ir gadinti vaikų namų turtą, ši aplinkybė nėra pagrindas A. B. veiksmų nevertinti kaip bendrininkavimo. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas A. B. neinkriminavo bendrininkavimo dalyje dėl vaikų namų turto sugadinimo vandališkais veiksmais, t. y. jo bendrininkavimas padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką pasireiškė tik keikimusi.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. kaip baudžiamasis nusižengimas, su šiuo teiginiu taip pat nesutiktina, kadangi nagrinėjamu atveju, bendrais A. B. ir kitų nuteistųjų veiksmais viešoji tvarka ir rimtis buvo realiai sutrikdyta, vaikų globos namų personalas ir gyventojai dėl jų veiksmų patyrė baimę, nerimą, stresą, buvo sutrikdyta normali įstaigos veikla, kadangi socialinė pedagogė A. Š. nakties metu turėjo raminti išsigandusius vaikus, prašyti nuteistųjų liautis bei kviesti policijos pareigūnus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. B. buvo po pastato stogeliu, keikėsi ir jo išreikšti keiksmažodžiai, nors, kaip jis pats teigė, nebuvo nukreipti į konkretų asmenį, tačiau jo žinojimas kur jis eina, ir kur jis yra - pats jo buvimo šalia vaikų globos namų durų nakties metu faktas bei išsakyti necenzūriniai žodžiai, t. y. toks jo elgesys buvo nukreiptas į VšĮ Nevalstybinių vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ gyvenančius vaikus bei darbuotoją A. Š., sutrikdė nepilnamečių vaikų ir A. Š. rimtį ir nusistovėjusią tvarką – jiems sukėlė didelį išgąstį, nerimą, sumaištį, stresą, sutrikdė normalią įstaigos veiklą.

Tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis nuteistajam A. B. taip pat parinkti teisingai, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis vadovautasi kaip visuma. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Minėto straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, t. y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes kaip į visumą ir konstatavo, kad nėra A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, įvertinta nuteistojo asmenybė, t. y. jis administracine tvarka baustas, iki nuosprendžio paskelbimo dienos teistas du kartus. Pažymėtina, kad nauja veika buvo padaryta turint neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaudamasis nurodytų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė A. B. ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad gynėjos pateikti dokumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl savo sveikatos būklės A. B. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, t. y. kad jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 76 str. nuostatos.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę bausmę, neįvertino gynėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su A. B. asmenybe bei sveikata ir nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei pilnametis nuteistasis yra padaręs kelis nusikaltimus, tai bausmės vykdymas gali būti atidedamas tada, kai padaryti keli nesunkūs ar apysunkiai nusikaltimai ir už juos jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo arba kai padaryti keli neatsargūs nusikaltimai ir galutinė subendrinta bausmė už juos neviršija šešerių metų laisvės atėmimo, arba kai padaryti nesunkus ir (ar) apysunkis nusikaltimas (nusikaltimai) bei neatsargus nusikaltimas (nusikaltimai) ir bausmė už tyčinį nusikaltimą (nusikaltimus) neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o galutinė subendrinta bausmė už visas veikas neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Nagrinėjamu atveju, A. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymą, t. y. už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą. Pažymėtina ir tai, kad A. B. kitoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, kuomet prieš jį kiti asmenys vartojo psichologinę prievartą, pasireiškusią gąsdinimais pavartoti fizinį smurtą, taip pat neteisėtu laisvės atėmimu, vežimu į mišką, realiu smurto pavartojimu, liepimu išsikasti duobę ir kitais psichologinio bei fizinio smurto veiksmais. Byloje esanti medžiaga neduoda pagrindo netikėti apeliacinio skundo teiginiais, kad siekdami išvengti agresyvaus persekiojimo A. B. ir jo šeimos nariai nuolat keičia gyvenamąją vietą, patiria nuolatinę psichologinę įtampą, jiems buvo taikytos apsaugos priemonės. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad A. B. sveikatos būklė bloga, dėl turimų ligų jis yra jautrus, turi būti stebimas medikų, buvo atleistas nuo 12 klasės egzaminų laikymo. Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, pritaikius A. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str., A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu mokytis, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.