Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, turinti (duomenys neskelbtini) invalidumą, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: ji, 2022 m. lapkričio 2 d., apie 21.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,89 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu panaudojo smurtą savo sugyventinio V. Š. atžvilgiu, t. y. gulinčiam lovoje V. Š. ji tyčia virtuviniu peiliu liestinai vieną kartą dūrė į veidą, taip jam apdraskė veidą iš kairės pusės bei petį iš kairės pusės, ir tuo tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Š. sveikatą. Šiais veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat S. J. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, o būtent: ji, 2022 m. lapkričio 2 d., apie 21.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,89 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu grasino žodžiu savo sugyventinį V. Š. užmušti sakydama „aš tave nakties metu vis tiek papjausiu“, taip savo elgesiu sukėlė nukentėjusiajam V. Š. stresą, baimę, nerimą bei pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji S. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad ji su V. Š. gyvena kartu jau (duomenys neskelbtini) metus. Nuomoja vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). Butas yra bendrabučio tipo name. Ji visiškai prisipažįsta, kad 2022 m. lapkričio 2 d., apie 21.45 val., bute (duomenys neskelbtini) virtuvinių peiliu sužalojo savo sugyventinį V. Š.. Ji prieš tai išgėrė kartu su juo vieną butelį degtinės (0.5 l talpos) bei viena išgėrė 2 l alaus. Apie 21 val. jai paskambino draugė ir paprašė priimti pernakvoti, nes susipyko su vyru. V. Š. jau gulėjo lovoje, jis girdėjo pokalbį. Jis buvo prieš tai, kad jos draugė nakvos pas juos, atėmė telefoną. Ji (S. J.) supyko. Nubėgo į virtuvę ir nuo stalo paėmė peilį (peilio ilgis apie 30 cm, peilis skirtas mėsai pjauti, peilio rankena yra pilkos spalvos, plastikinė). Virtuvėje minėtas peilis buvo ant stalo medinėje dėžutėje tarp kitų 6 peilių, stalas stovi iš dešinės pusės nuo įėjimo į virtuvę. Paėmė peilį norėdama pagąsdinti V. Š., buvo pikta. Po ko, laikydama minėtą peilį dešinėje rankoje, nubėgo į kambarį, pribėgo prie lovos, kur tuo metu ant nugaros gulėjo V. Š., ir įdūrė jam į veidą. Kai ji jam įdūrė, V. Š. jau sėdėjo ant lovos. Kai ji jam įdūrė peiliu į veidą, jis tuo metu staigiai jai spyrė į pilvą ir ji nugriuvo. Peilis iškrito iš jos rankos. V. Š. priėjo, paėmė peilį ir nunešė į virtuvę. Ji buvo labai pikta ir pažadėjo jį naktį papjauti, t.y. pasakė „Aš tave vis tiek naktį papjausiu“. Dabar ji labai gailisi, kad taip pasakė. Ji nieko blogo V. Š. nenorėjo padaryti. Viskas įvyko dėl alkoholio ir dėl pykčio. V. Š. iškvietė policiją. Ji sėdėjo ir laukė policijos. Labai gailisi, kad padarė minėtus nusikaltimus. Pasižada ateityje jokio smurto V. Š. atžvilgiu nenaudoti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu pažymoje užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 2 d., 22.34 val. S. J. nustatytas 1,89 prom. neblaivumas.

Nukentėjusysis V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. lapkričio 2 d., apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini) jis ruošėsi eiti miegoti, išjungė šviesą ir atsigulė į savo lovą, tuo metu jo sugyventinė, su kuria gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metus, buvo tualete ir kalbėjo telefonu su savo drauge, kvietė ją užeiti į svečius. Kadangi jis turi anksti keltis į darbą, žodžiu sudrausmino savo sugyventinę, kad jau yra vėlus metas ir nepageidauja, kad į namus ateitų svečiai, ir iš jos rankų atėmė jos mobilųjį telefoną, kad nieko nekviestų, ir atsigulė į lovą. Tuo metu sugyventinė nuėjo į virtuvę, paėmė virtuvinį peilį ir, jį užsipuolusi vieną, kartą peiliu dūrė jam į nosį, nuslydęs peilis pataikė į kairį petį, taip jam sukeldama jam fizinį skausmą. Jam buvo įdrėksta nosis ir kairės pusės petys. Į medikus nesikreips. Nustūmęs ją toliau nuo savęs, paskambino į policiją, o sugyventinė toliau grasino, kad vis tiek naktį jį papjaus. Paskambinęs į policiją, paėmė peilį ir nunešė jį atgal į virtuvę. Dėl šio įvykio rašyti pareiškimą atsisako, tik nori, kad ji būtų įspėta dėl gresiančios atsakomybės ir daugiau taip nesielgtų. Jis kartu su S. J. gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. S. J. yra neblogas žmogus, tačiau kai girta, tai labai agresyvi. Ji vartoja alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną, yra alaus mėgėja. Kiek jam žinoma, ji nėra gydyta kur nors dėl alkoholizmo. Jis turi nuvykti pas teismo medikus dėl kūno apžiūros. Po įvykio jis į ligoninę nesikreipė, nes komplikacijų dėl sužalojimų ant veido jis nepastebėjo. Nors jis fiziškai nukentėjo, tačiau jis dėl minėto įvykio civilinį ieškinį reikšti atsisako. Su savo sugyventine S. J. jis taikytis atsisako. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tai pat jis nenori toliau su S. J. gyventi, nes ji jam yra pavojinga. Gerai, kad jis suspėjo ją atstumti nuo savęs, ji jam įdūrė peiliu į veidą, bet nepataikė į akį. Tuo metu, kai jis gulėjo lovoje ant nugaros ir pamatė, kaip iš virtuvės link jo, laikydama virtuvinį peilį (peilio ilgis apie 30 cm, peilis skirtas mėsai pjauti, peilio rankena yra pilkos spalvos, plastikinė) dešinėje rankoje, peilio geležtė buvo nukreipta į jo pusę, kai ji pribėgo prie jo (atstumas buvo tarp jų buvo apie 50 cm) ir staigiai ištiesė dešinę ranką su peiliu į jo veidą, tačiau jis suspėjo sureaguoti, t.y. savo dešine koja jai spyrė į pilvą ir tokiu būdu ji jam pataikė į veidą iš kairės pusės, t.y. dūrė peiliu liestinai ir apdraskė jam veidą iš kairės pusės bei petį iš kairės pusės. Tuo metu, kai jis spyrė jai į pilvą, gindamasis nuo sugyventinės užpuolimo, ji nukrito ir peilis iškrito iš jos dešinės rankos. Tada jis paėmė peilį, nunešė į virtuvę ir padėjo į specialiai pritaikytą peiliui vietą, t.y. medinę dėžutę peiliui, kuri yra virtuvėje ant stalo (stalas stovi iš dešinės pusės nuo įėjimo į virtuvę). Kai S. J. atsistojo, ji pasakė „Aš tave nakties metu vis tiek papjausiu“. Tada jis iškvietė policiją, nes bijojo, kad ji gali nakties metu jį sužaloti peiliu. Kai jis iškvietė policiją, S. J. iškart nusiramino. Greitai atvyko medikai bei policija, gal po 10-15 min. po iškvietimo. Medikai jį apžiūrėjo, į ligoninę nevežė, sakė, kad jam į ligoninę nereikia.

2022 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rastas ir paimtas peilis.

2022 m. lapkričio 3 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad minėtas peilis buvo apžiūrėtas, apžiūros metu nustatyta, kad tai yra virtuvinis peilis, 33 cm bendro ilgio, geležtė – 20 cm ilgio, rankena yra plastmasinė pilkos spalvos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 3514/2022(01) nurodyta, kad V. Š. padaryti odos įbrėžimai veido kairėje, kairiame petyje, aštrią briauną, smailumą ar/ir aštrų kampų turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2022 m. lapkričio 2 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. Š. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių epizodų metu. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.). Svarbu paminėti ir tai, kad siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015,2K-172-788/2017). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad S. J. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė, kad 2022 m. lapkričio 2 d., apie 21.45 val., būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), ji supyko ant savo sugyventinio V. Š., nes pastarasis nenorėjo leisti, kad jos draugė nakvotų pas juos. Ji dėl to supyko, nubėgusi į virtuvę, nuo stalo paėmė peilį, skirtą mėsai pjauti, norėdama pagąsdinti V. Š.. Po ko, laikydama minėtą peilį dešinėje rankoje, nubėgo į kambarį, pribėgo prie lovos, kur tuo metu ant nugaros gulėjo V. Š., ir įdūrė jam į veidą. Kai ji jam įdūrė, V. Š. jau sėdėjo ant lovos. Kai ji jam įdūrė peiliu į veidą, jis tuo metu staigiai jai spyrė į pilvą ir ji nugriuvo. Peilis iškrito iš jos rankos. V. Š. priėjo, paėmė peilį ir nunešė į virtuvę. Ji buvo labai pikta ir pažadėjo jį naktį papjauti, t.y. pasakė „Aš tave vis tiek naktį papjausiu“. Tai, kad S. J. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinį V. Š., bei kad tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė jo sveikatą, taip pat, po to, kai peiliu sužalojo jam veidą, grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jam sveikatą, sakydama jam „aš tave nakties metu vis tiek papjausiu“, dėl ko V. Š. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, be kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. J., 2022 m. lapkričio 2 d., apie 21.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,89 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu panaudojo smurtą savo sugyventinio V. Š. atžvilgiu, t. y. gulinčiam lovoje V. Š. ji tyčia virtuviniu peiliu liestinai vieną kartą dūrė į veidą, taip jam apdraskė veidą iš kairės pusės bei petį iš kairės pusės, ir tuo tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Š. sveikatą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Taip pat S. J., 2022 m. lapkričio 2 d., apie 21.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,89 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu grasino žodžiu savo sugyventinį V. Š. užmušti sakydama „aš tave nakties metu vis tiek papjausiu“, taip savo elgesiu sukėlė nukentėjusiajam V. Š. stresą, baimę, nerimą bei pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal 145 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamoji sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusysis V. Š. 2022 m. gruodžio 8 d. pranešimu buvo informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiojo skundas dėl tokio sprendimo, taip pat 2022 m. lapkričio 3 d. nukentėjusysis V. Š. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako nuo civilinio ieškinio ir neturi S. J. pretenzijų nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos, todėl šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai S. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos baigtos, padarytos prieš šeimos narį – sugyventinį), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamoji visiškai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – neteista, administracine tvarka nebausta, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, turinti (duomenys neskelbtini) invalidumą.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomi bausmių dydžiai (mažesni už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį, bet artimi jam) yra proporcingi kaltinamosios padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės apribojimo bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą, pridedamos bausmės dydį nustatant artimą laisvės apribojimo bausmės minimumui, ir kaltinamajai paskirtina subendrinta laisvės apribojimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajai paskirtini BK 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamoji S. J. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2022 m. lapkričio 2 d., 23.00 val. iki 2022 m. lapkričio 3 d., 15.13 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajai paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Nors prokurorė šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai skirti nesiūlė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji S. J. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 5 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu bei saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilnius pagal 2022 m. lapkričio 4 d. Kvitą B serija BBB Nr. 2PK006034 – konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti S. J. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. J. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajai paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 2 d., 23.00 val. iki 2022 m. lapkričio 3 d., 15.13 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti S. J. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti ją per 5 (penkis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu bei saugomą Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilnius pagal 2022 m. lapkričio 4 d. Kvitą B serija BBB Nr. 2PK006034 – konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį ir sunaikinti.

Išaiškinti S. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.