Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. (daiktų vagystė iš J. B. namo) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

- pagal BK 22 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (A. L. priklausančio dviračio vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalino sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš A. R. priteista nukentėjusiajai J. B. 314 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai A. L. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), iš kieme esančio nerakinamo rūsio pagrobė ir padėjo kieme prie šulinio nukentėjusiajai J. B. priklausančius du 1 litro talpos butelius obuolių sulčių, kurių vieno butelio vertė 5 Lt, bendra vertė 10 Lt, ir toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, rastu raktu, kuris buvo paliktas po elektros skydine, atrakinęs duris, įsibrovė į patalpą – nukentėjusiajai J. B. priklausantį gyvenamąjį namą, iš ten pagrobė svetimą turtą – J. B. priklausančius daiktus: 20 Lt kupiūromis po 10 Lt, vieną loterijos „Teleloto“ bilietą, 2 Lt vertės, vieną „Vikingų“ loterijos bilietą, 2 Lt vertės, 9 Lt smulkiomis monetomis, ant grandinėlės pakabinamą laikroduką, 100 Lt vertės, rankinį laikrodį geltono metalo, 60 Lt vertės, vieną auksinį auskarą, 50 Lt vertės, sidabrinę segę gėlės formos, 70 Lt vertės, vieną puskojinę, 1 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimo turto 314 Lt vertės, bei pasikėsino pagrobti J. B. priklausančius: kraujo spaudimo matavimo aparatą „OMRON“, 240 Lt vertės, prožektorių, 20 Lt vertės, du buteliukus kvepalų, kurių vieno vertė 10 Lt, bendra vertė 20 Lt, didelį šiukšlių maišą, 2 Lt vertės, vieną užvalkalą čiužiniui, 20 Lt vertės, gintarinius karolius, 50 Lt vertės, trumpesnius gintarinius karolius, 35 Lt vertės, gintarinius karolius su metaliukais, 20 Lt vertės, 2 kg cukraus, kurio vieno kg vertė 4,19 Lt, bendra vertė 8,38 Lt, 0,782 kg kiaulienos faršo, 8 Lt vertės, 1 kg ožkos žalios mėsos, 20 Lt vertės, 10 vnt. konservavimo dangtelių, kurių vieno dangtelio vertė 10 cnt., bendra vertė 1 Lt, 0,5 litro talpos brendžio „Nancy“ butelį, 22 Lt vertės, 0,5 litro talpos martinio butelį, kuriame buvo 100 gramų martinio, bendrai 2 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį, įsibrovusį į namą, aptiko į vidų įėjusi A. L..

Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.45 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), būdamas namo viduje, po to, kai įvykdė vagystę, ant galvos užsidėjęs puskojinę ir rankoje laikydamas peilį, į namą įėjusiai nukentėjusiajai A. L. griebė už rūbų, o jai išbėgus į lauką ir nugriuvus, gulinčiai ant žemės du kartus spyrė į galvą ir 5–6 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, pridėjęs A. L. prie gerklės peilį grasino ir šaukė: „Kur pinigai“, perplėšė jos turėtą polietileninį maišelį, o A. L. ištrūkus ir pradėjus bėgti, ją pasivijo, parvertė ant žemės ir dar 3 kartus spyrė jai į galvą, 4 kartus spyrė į įvairias kūno vietas ir vėl prie gerklės pridėjęs peilį šaukė: „Papjausiu“, taip padarydamas nukentėjusiajai A. L. galvos sumušimą, kraujosruvą ir odos nubrozdinimus veide, t. y. sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais panaudojęs fizinį smurtą bei peilį, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pastebėjo atbėgančią I. Š. ir pabėgo.

Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.55 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai A. L. prie gyvenamojo namo palikus dviratį, atvirai, t. y. matant nukentėjusiajai A. L., pagrobė svetimą turtą – A. L. priklausantį dviratį, 150 Lt vertės.

Be to, kas paminėta, apeliantas skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja neapklausė jo nurodyto liudytojo E. Z., kuris yra reikšmingas šioje byloje. Pažymi, kad dar 2012-08-18 neištyrus pirštų antspaudų, rastų lauke ant butelio, jis jau buvo kaltinamas nusikaltimu, kurio nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistais A. R. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo gynėja advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. R. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teismas pagrįstai A. R. pripažino kaltu dėl vagystės iš nukentėjusiosios J. B. namo, dėl pasikėsinimo apiplėšti A. L. panaudojant peilį ir dėl atvirai pagrobto nukentėjusiosios A. L. dviračio.

Savo skundu nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir teigia, kad byla jo atžvilgiu buvo sufabrikuota, skundžiamas nuosprendis priimtas neapklausus bylai reikšmingų liudytojų (pvz., E. Z.), remiantis tik nerišliais nukentėjusiųjų parodymais. Dėl tokių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų apelianto, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, ir, įvertinęs jų visetą, padarė atitinkamas išvadas tiek dėl liudytojų, tiek dėl nukentėjusiųjų ir paties apelianto parodymų, kuriais jis neigė savo dalyvavimą visuose jam inkriminuojamuose nusikaltimuose (2 t., 77–78 b. l.), deklaratyviai tvirtindamas, kad nusikalstamų veikų padarymo metu įvykio vietoje nebuvo. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir nuosekliai išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistojo kaltės kiekvienu konkrečiu atveju – vagystės būdu įgyjant svetimą turtą ir kėsinantis apiplėšti. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, klaidų nepadarė ir BPK 20 str. 5 d. nuostatų nepažeidė.

Savo skunde A. R. iš esmės deklaravo tą pačią versiją, kaip ir viso baudžiamojo proceso metu, teigdamas, kad įvykio dieną nuo 12 val. iki 19 val. jis gėrė alkoholinius gėrimus namuose pas liudytoją A. L. ir prie nukentėjusiosios J. B. namo buvo sulaikytas visiškai atsitiktinai, kai ieškojo asmens, pravarde ,,B.“. Savo skunde ir apeliacinės instancijos teisme A. R. kėlė klausimą dėl, jo teigimu, bylai reikšmingų nepilnamečių liudytojų – E. Z. ir jo draugo, apklausos, kurie, pasak apelianto, patvirtintų, kad jis visą dieną gėrė pas A. L. namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto minimi nepilnamečiai asmenys negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti tos aplinkybės, kad A. R. nuo 12 val. iki 19 val. buvo pas A. L. namuose, nes ir pats nuteistasis nurodė, jog: ,,Tie vaikai su manimi visą laiką kartu nebuvo, aš jiems 12 val. padaviau mopedą, jie juo važinėjosi lauke“. Vadinasi, apelianto minimų nepilnamečių parodymai negali turėti esminės reikšmės sprendimo priėmimui, kaip teigia A. R., todėl apklausinėti teisme E. Z. ir jo draugą nebuvo tikslinga.

Kaip jau buvo minėta, apeliantas viso baudžiamojo proceso metu tvirtino 2012 m. rugpjūčio 18 d. visą dieną gėręs pas A. L. namuose su M. L. ir jo sugyventine bei D. Ž.. Tačiau teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti A. L., D. Ž., M. L., G. K. (2 t., 131–133 b. l.) kategoriškai paneigė apelianto versiją, vienodai tvirtindami, kad niekada nėra buvę tokio atvejo, kai visi kartu su A. R. pas A. L. namuose būtų girtavę visą dieną. Tai reiškia, kad A. R. versija apie jo buvimo vietą įvykio metu yra išgalvota, melaginga ir paneigta byloje surinktais įrodymais, kaip ir versija apie tariamą jo dviračio ir daiktų vagystę nuo parduotuvės, kai apeliantas neva matė jo dviratį pavogusį asmenį, nuvažiuojantį į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad, nei esant prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, nei stovint prie kanalo už autobusų stoties Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini) gatvės nesimato (2 t., 104–112; 114 b. l.), vadinasi, A. R. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie nukentėjusiosios namų atvyko ne ieškodamas savo pavogto dviračio ar asmens, pravarde ,,B.“, o dėl kitų priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms tiek dėl A. R. keliamų versijų įvertinimo jas atmetant, kaip nepagrįstas ir prieštaraujančias byloje nustatytoms aplinkybėms, tiek dėl apelianto kaltės nustatymo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ne kas kitas, o būtent A. R., įvykio dieną buvo įsibrovęs į nukentėjusios J. B. namus ir pagrobė svetimą turtą. Įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusiosios name buvo rasta A. R. kuprinė, kurioje buvo sudėti pavogti daiktai ir paties A. R. asmeniniai daiktai (pvz., meškerė), o ant stiklinių butelių, pagrobtų iš nukentėjusiosios rūsio, buvo rasti A. R. kairės rankos pirštų pėdsakai (1 t., 8–20; 86–89 b. l.). Pats apeliantas nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kokiu būdu jo daiktai atsirado nukentėjusiosios J. B. name ir kaip ant pagrobtų daiktų atsirado jo pirštų pėdsakai. Apelianto versiją, kad minima A. R. kuprinė su daiktais buvo pagrobta ir ja disponavo kitas asmuo, paneigia ir tai, kad ant kuprinės viršutinės dalies buvo rastas ne kieno nors kito, o būtent A. R. kvapas (1 t., 101–103 b. l.).

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde kritikuojant nukentėjusiųjų parodymus, nukentėjusioji A. L. aiškiai nurodė, kad ją, įėjusią į J. B. namo vidų, užpuolė vyriškis, kurį iš kūno sudėjimo, balso ji atpažino kaip A. R.. Be to, pastarojo kišenėje buvo rasta ir paimta kepurė, kurią dėvėjo vyras A. L. užpuolimo ir plėšimo metu. Nėra jokio pagrindo manyti, kad smurtą prieš A. L. vartojo, grasino peiliu ir reikalavo pinigų ne A. R., o kitas asmuo. Byloje nustatyta, kad A. L. matė asmenį, kuris išplėšė iš jos rankų turėtą maišelį ir vėliau, atvirai pagrobęs jos dviratį, pabėgo. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nukentėjusiųjų J. B. ir A. L. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir netikėti jais nebuvo jokio pagrindo, tuo labiau, kad juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų apklaustos kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo tyrėjos A. S.-N., nukentėjusiosios A. L. dukros, taip pat buvusios įvykio vietoje, liudytojos I. Š. parodymai. Tiek liudytojų, tiek nukentėjusiųjų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai yra išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, kurio turinys apeliantui žinomas, todėl dar sykį juos atkartoti šioje nutartyje netikslinga.

Taigi byloje surinkti ir ištirti įrodymai aiškiai patvirtina, kad būtent A. R. iš nukentėjusiosios J. B. nerakinamo rūsio pagrobė du butelius sulčių, po to, rastu raktu atrakinęs namo duris, įsibrovė į J. B. priklausantį gyvenamą namą ir pagrobė iš ten įvairius daiktus, alkoholinius gėrimus bei maisto produktus, kurių dalies iš namo nespėjo išnešti, nes buvo užkluptas į namą įėjusios nukentėjusiosios A. L., prieš ją apeliantas naudojo fizinį smurtą ir taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 45 b. l.), grasindamas peiliu, reikalavo pinigų, tačiau ir tada jis buvo užkluptas liudytojos I. Š.. A. L. šaukėsi pagalbos, tuomet, matant nukentėjusiajai A. L., pagrobė pastarosios dviratį ir pabėgo.

Tai, kuo buvo apsiavęs A. R. darydamas nusikaltimus ir vėliau, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, savaime nepaneigia jo kaltės, kurią įrodo visetas surinktų ir aptartų įrodymų. Kitų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. R. kaltės, apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė.

Visuma aptartų aplinkybių ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai atskleidžia A. R. veikoje visus būtinus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius, todėl naikinti nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai nustatė A. R. nusikalstamo veikimo kvalifikaciją, atitinkamai pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė įsibrovus į patalpą), BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. (pasikėsinimas įvykdyti kvalifikuotą plėšimą) ir BK 178 str. 2 d. (atviroji vagystė), tačiau rezoliucinėje dalyje padarė techninę klaidą, nurodydamas BK 22 str. 2 d. Minėta klaida nekeičia nuosprendžio esmės, jos neakcentavo ir apeliantas, todėl klaida ištaisytina šia nutartimi.

Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. A. R. padarė du apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, anksčiau ne kartą teistas taip pat už tyčinius nusikaltimus nuosavybei ir vėl nusikalto neišnykus teistumui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. R. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), tai yra asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, kuriam paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už įstatymo sankcijose numatytus tokių bausmių vidurkius, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežtos. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas savo skunde nenurodė, todėl keisti šią nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą techninę klaidą, nurodant, kad pasikėsinimas įvykdyti plėšimą kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d.