- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- 1-1850-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40947-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010-02-09 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį 3 900 litų bauda;
2) 2013-11-25 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3) 2017-12-29 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 36 MGL dydžio, 1355,76 Eur, bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, bausmės neatlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs;
4) 2018-03-09 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2018-10-09 nutartimi laivės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, 2019-02-15 paleistas iš pataisos namų atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. J. 2020 m. spalio 12 d. 16 val. 05 min (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) 16 val. 14 min nustatytas 2,66 promilių girtumas, 16 val. 34 min nustatytas 2,24 promilių girtumas), vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Taip pat kaltinamasis D. J., būdamas teistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-228-496/2017 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 1 355,76 Eur bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus 2018 m. vasario 6 d. sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2020 m. spalio 12 d. 16 val. 05 min (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus („Alcotest 6810“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), 16 val. 14 min nustatytas 2,66 promilių girtumas, 16 val. 34 min nustatytas 2,24 promilių girtumas), vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų.
Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. spalio 12 d. kartu su broliu dirbo įvairius ūkio darbus tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Po darbų su broliu ir mama išgėrė du butelius degtinės. Tėvo namuose nebuvo, jo automobilis „Volvo“ stovėjo kieme, jis žinojo, kur tėvas laiko automobilio raktelius, todėl sugalvojo nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti degtinės. Jis sėdo už automobilio vairo, kartu su savo drauge ir mama nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) miestelyje, nusipirko butelį degtinės, grįžtant namo jį sustabdė policijos pareigūnai. Mama buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl ji neprieštaravo, kad jis vairuotų tėvui priklausantį automobilį, tėvo leidimo važiuoti jo automobiliu neklausė, automobilį pasiėmė savavališkai. Teisės vairuoti transporto priemones jis niekada nebuvo įgijęs, jam žinoma, kad teismas yra uždraudęs vairuoti, kodėl sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus, negali paaiškinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. J. kaltė įrodyta.
Liudytojas V. J. parodė, kad 2020 m. spalio 12 d. jo namuose nebuvo, jis talkino kaimynui stogo dengimo darbuose. Automobilis „Volvo“ stovėjo namų kieme, raktelius buvo palikęs spintelėje, kur juos paprastai laiko. Jis nedalyvavo namuose vykusiose išgertuvėse, sūnus D. leidimo pasiimti automobilį neprašė. Jam žinoma, kad D. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, savo automobilio jam niekada nėra patikėjęs. Jis ūkininkauja, gyvena vienkiemyje, todėl automobilis jam labai reikalingas, prašo jį grąžinti.
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 6) matyti, kad 2020 m. spalio 12 d. 16 val. 05 min (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnai sustabdė patikrinimui automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui D. J. alkoholio matuokliu nustatytas girtumas.
Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo (b. l. 12-13), foto nuotraukų (b. l. 15-19) matyti, kad automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnų sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis paimtas ir nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).
2020 m. spalio 12 d. neblaivumo nustatymo akte (b. l. 22) užfiksuoti D. J. neblaivumo požymiai – nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ parodymai patikrinus alkoholio koncentraciją D. J. iškvėptame ore: pirmu pūtimu –2,66 promilės, antru pūtimu – 2,24 promilės.
Iš alkoholio matuoklio duomenų (b. l. 23, 24) matyti, kad 2020 m. spalio 12 d. 16 val. 14 min D. J. nustatytas 2,66 promilių, 16 val. 34 min - 2,24 promilių girtumas.
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (b. l. 28), VĮ „Regitra“ informacijos (b. l. 29) matyti, kad automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. J..
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis D. J. 2020 m. spalio 12 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 47-52) D. J. pripažinus kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. sausio 23 d. ir perduotas vykdymui (b. l. 38). Iš baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo plano (b. l. 39-46) matyti, kad nuteistasis D. J. 2018 m. vasario 6 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriuje supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis.
Kaltinamasis D. J. po 2017 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, nepasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo terminui, vairuodamas automobilį vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą vairuoti kelių transporto priemones, todėl ši jo veika sudaro baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėtį.
Iš byloje esančių alkotesterio rodmenų (b. l. 23, 24) matyti, kad girtumas D. J. buvo tikrinamas 16 val. 14 min ir 16 val. 34 min, o ne 16 val. 54 min, kaip nurodyta kaltinime, todėl girtumo nustatymo laikas patikslinamas.
Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalsto turėdamas du neišnykusius teistumus, kas sudaro nusikaltimų recidyvą ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apsvaigimas nuo alkoholio yra veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojantis požymis, todėl nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarant šį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 2 dalis), tačiau – tai atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarant BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ).
Kaltinamasis D. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir baudžiamąjį nusižengimą. Nors nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra pavojingas visuomenei, keliantis didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems. Kaltinamojo D. J. padaryto nusikaltimo pavojingumą didina tai, kad jis transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai tokios teisės nebuvo niekada įgijęs, ir būdamas vidutiniame girtumo laipsnyje, daug viršijančiame ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jis turi neišnykusį teistumą už analogišką veiką – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir smurtavimą artimoje aplinkoje. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad bausmių, įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas nuo naujos nusikalstamos veikos kaltinamojo nesulaikė, jis pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis poelgis, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas kaltinamojo asmenybei, jo daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Įvertinus visumą aplinkybių D. J. skirtina griežčiausia bausmė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės atėmimas.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Kaltinamasis D. J. nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Iš jo elgesio teismo posėdžio metu, paaiškinimų galima spręsti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, suvokia, kad nusikalstamas elgesys – alkoholio vartojimo pasekmė, išgyvena dėl padarytų veiksmų, laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą, padarytas nesunkus nusikaltimas, kas sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus jam griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, jos vykdymą atidėjus vidutinės trukmės laikotarpiui, numatytam BK 75 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Atsakomybę dėl BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo sunkina girtumas, todėl už baudžiamąjį nusižengimą skirtina griežčiausia bausmė, numatyta šio straipsnio sankcijoje, - nedidelės trukmės areštas (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Kadangi D. J. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis D. J. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, draudimo naudotis šia teise galiojimo metu, todėl jam skirtinas maksimalios trukmės draudimas vairuoti kelių transporto priemones, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 4 dalyje yra nurodytos išimtys, kada galima konfiskuoti ir kitam asmeniui priklausantį turtą. Viena iš išimčių, numatytų 72 straipsnio 4 dalyje, - turtas konfiskuojamas, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Transporto priemonės – automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas D. J. padarė nusikalstamą veiką, – savininkas jo tėvas V. J.. Aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad V. J. patikėjo savo transporto priemonę neblaiviam sūnui ir žinojo, kad vairuojant jo automobilį bus padaryta nusikalstama veika, nenustatyta, Iš kaltinamojo paaiškinimo ir liudytojo V. J. parodymų matyti, kad savo tėvo automobilį kaltinamasis pasiėmė savavališkai, ši jo versija nepaneigta, todėl automobilio konfiskavimas netaikytinas. Iš kaltinamojo išieškojus konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio „Volvo S80“ - vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamojo poveikio priemonė būtų pritaikyta ir nebūtų neproporcingai pažeisti kitų asmenų interesai.
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos (b. l. 30) matyti, kad automobilio „Volvo S80“, pagaminto 2000 m., vidutinė kaina su PVM Lietuvoje kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 1 560 Eur, todėl ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo.
Kaltinamasis D. J. nėra sumokėjęs baudos, paskirtos 2017 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau baudos išieškojimas yra perduotas vykdymui antstoliui (b. l. 55), šiai dienai išieškotos baudos dalis nėra žinoma, todėl bendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su neatliktos bausmės dalimi netikslinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 20 (dvidešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 5 dalimis, konfiskuoti iš D. J. nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 560 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų).
Automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimą, saugomą baudžiamojoje byloje, paskelbus nuosprendį grąžinti V. J..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.