Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-10-02 · Civilinė byla Nr. e2-6960-600/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-02
Bylos Nr.
e2-6960-600/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02691-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
užsienio draudimo bendrovės „If P&C Insurance“ AS, I. B.
Advokatai
Renaldas Baliūtis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6960-600/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02691-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,dalyvaujant ieškovei D. G. ir jos atstovui advokato padėjėjui Remigijui Katinui,

atsakovės užsienio draudimo bendrovės „If P&C Insurance“ AS, veikiančiai per „If P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, atstovei N. S.,

atsakovės I. B. atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams užsienio draudimo bendrovės „If P&C Insurance“ AS ir I. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašo priteisti: 1) iš atsakovės užsienio draudimo bendrovės „If P&C Insurance“ AS ar subsidiariai iš atsakovės I. B. ieškovės naudai 3159,53 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) 3900 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės užsienio draudimo bendrovės „If P&C Insurance“ AS ir subsidiariai iš atsakovės I. B. 6100 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) taip pat priteisti iš kiekvienos atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodo, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 17.16 val. Vilniuje, Laisvės pr. ir Žeimynos g. reguliuojamoje šviesoforo sankryžoje, atsakovės I. N. (dabartinė pavardė B.) vairuojama transporto priemonė „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ieškovę. Nukentėjusioji greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę.

1.2. 2021 m. gegužės 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnysis specialistas V. M., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atsakovei I. N., išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir nustatė, kad atsakovė ginčo įvykio metu vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir degant žaliam šviesoforo signalui sankryžoje suko į kairę, kur pėsčiųjų perėjoje partrenkė per perėją ėjusią ieškovė, dėl ko buvo sutrikdyta ieškovės sveikata. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tuo metu jau buvo tamsu, tačiau veikė gatvės apšvietimas ir Laisvės pr. buvo gerai apšviestas, eismas buvo vidutinio intensyvumo. Ieškovė buvo apsirengusi ryškiai geltonos spalvos paltu. Ieškovė buvo partrenkta jai per pėsčiųjų perėją einant degant žaliam šviesoforo signalui.

1.3. Viso tyrimo metu, ieškovei po eismo įvykio gydantis traumas tiek ligoninėje, tiek namie, atsakovė net nebandė ieškovei padėti nei morališkai, atsiprašydama jos, nei materialiai, o viso proceso metu, atsakovė tik ieškojo galimybių išsisukti nuo atsakomybės. Mano, kad ta aplinkybė, jog atsakovė nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, neatleidžia atsakovės nuo prievolės atlyginti jos padarytą žalą ieškovei.

1.4. Tikslindama ieškinį, ieškovė nurodė, kad pagrindine atsakove (skolininke) ieškovė laiko užsienio draudimo bendrovę, o subsidiariu skolininku – atsakovę, vairuotoją, kadangi draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai.

1.5. Nurodė, kad atsakovė – draudimo bendrovė ieškovei atlygino 1602,46 Eur žalą, iš jos 1100 Eur neturtinės žalos ir 502,46 Eur turtinės žalos.

1.6. Ieškovė dėl ginčo eismo įvykio metu patirto sužalojimo darbe nebuvo 139 kalendorines dienas. Iki eismo įvykio ieškovė dirbo ir gavo pajamas iš darbo santykių - nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., t. y. autoįvykio dienos, per 10 mėnesių ieškovės pajamos sudarė 7756,77 Eur, arba ieškovės pajamų vidurkis per 10 darbo mėnesių iki autoįvykio iš darbo santykių sudarė 775,68 Eur per vieną mėnesį.

1.7. Po patirtos traumos ieškovė pilnas darbo valandas dirbti pradėjo 2020 m. gegužės 1 d. Per tą laikotarpį ieškovė gavo iš Sodros 2751,4 Eur išmokų. Kitais mėnesiais ji dirbo nepilną darbo laiką ir jos pajamos atitinkamai buvo - kovo mėnesį 234,08 Eur., o balandžio mėnesį gavo tik 438,82 Eur, t. y. gautos pajamos neatitiko jos gaunamų pajamų iš darbo santykių vidurkio iki autoįvykio.

1.8. Ieškovės pajamos vidutiniškai per tuos 6 mėn. būtų buvusio 4654,08 Eur (6 mėn. x 775,68 Eur). Ieškovė per tuos 6 mėnesius iš Sodros gavo išmokų 2751,40 Eur ir iš darbo santykių gavo 672,90 Eur. Todėl ieškovė dėl atsakovės kaltės prarado 1229,78 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais (4654,08 – (2751,40 + 672,90)), kurią prašo priteisti.

Motyvuojamoji dalis

1.9. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė draudimo bendrovė sumokėjo 502,46 Eur turtinės žalos, ieškovė prašo iš draudiko priteisti 2432,21 Eur (pagal sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus vaistams, gydymo procedūroms, maisto papildams) + 1229,78 Eur (ieškovės negautos pajamos iš darbo santykių) – 502,46 Eur.

1.10. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma – ji ilgai gydėsi ir darbe nebuvo 149 dienas; po autoįvykio ir šiuo metu ieškovė vartoja vaistus ir medikamentus; po patirtos avarijos ieškovė galėjo vaikščioti tik su ramentais, su kuriais vaikščiojo apie 1 mėnesį; kęsdama skausmus vaikščiojo šlubuodama, kadangi siekė atstatyti savo mobilumą, atgaivinti ir sustiprinti kojų raumenis, taip rekomendavo gydytojai; 2022 m. spalio 3 d. ieškovei buvo nustatytas neįgalumas, darbingumas siekia tik 55 procentus, kas patvirtina, kad autoįvykis įtakojo ieškovės sveikatos būklės pablogėjimą, dėl ko ieškovei buvo nustatytas neįgalumas; dėl patirtų sužalojimų ieškovė nustojo sportuoti; po avarijos dėl ieškovės patirtų traumų, sumažėjo ieškovės bendravimo galimybės, nes jai buvo nepatogu ir nemalonu rodytis viešumoje, ji vengė bendrauti su aplinkiniais ir artimaisiais, nes nenorėjo, kad šie matytų ją tokią, vos paeinančią; dėl autoįvykio ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą ir šoką, buvo stipriai psichiškai sukrėsta, vėliau ji jautė stiprius fizinius skausmus, diskomfortą; negalėjo nevaržomai vaikščioti, privalėjo dėvėti atitinkamus drabužius.

1.11. Draudiko maksimali mokėtina draudimo suma, skirta neturtinei žalai atlyginti yra ribota (5000,00 Eur), atsakovė draudimo bendrovė sumokėjo ieškovei 1100 Eur, todėl ieškovė iš atsakovės draudimo bendrovės prašo priteisti 3900 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovės vairuotojos 6100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Atsakovė I. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti (e/b t. 2, b. l. 1-6).

2.1. Nurodė, kad ieškovė klaidingai remiasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris taikomas tik transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Pažymėtina, kad atsakovė I. B. draudimo sutartį su If P&C Insurance AS filialas sudarė 2019 m. sausio 28 d., todėl šiuo atveju aktualus nurodyto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuris nustato, kad draudimo sutarčių, sudarytų nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

2.2. Atsižvelgiant į TPVCAPDĮ paskirtį ir tikslus, darytina išvada, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala viršija draudimo sumas, kurios yra įtvirtintos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-444-611/2015).

2.3. Esant nurodytam reglamentavimui ieškovės reikalavimas atsakovės atžvilgiu negali būti tenkinamas, nes ieškovės galimai patirta žala neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir draudimo sutartyje numatytų sumų.

2.4. Be to, ieškovės reikalavimas dėl 3159,53 Eur turtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka realios faktinės situacijos - ieškovė į bylą pateikė sąskaitas faktūras, mokėjimo kvitus vaistams, gydymo procedūroms, kurios neva patvirtina jos patirtą 2432,21 Eur žalą. Tačiau ieškovė niekaip nepagrindžia, kaip šios išlaidos susijusios su eismo įvykio metu patirtu sveikatos sužalojimu.

2.5. Ieškovės pateikti įrodymai - išlaidos vaistams, gydymo procedūroms yra niekaip nesusijusios su eismo įvykio pasekmėmis. Atkreipė dėmesį tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3984/2019 (01) nurodyta, kad ieškovei eismo įvykio metu padaryti sužalojimai dešinėje rankoje, dešinėje kojoje ir kairėje kojoje, minėtoje išvadoje kitų trauminių pakitimų nenustatyta.

2.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gydymo procedūros, už kurias ieškovė reikalauja atlyginti, iš esmės buvo skirtos dėl visiškai kitų negalavimų (stuburo, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų), kurie niekaip nesusiję su eismo įvykiu ir jo metu patirtais sužalojimais ir nebuvo nustatyti minėtoje specialisto išvadoje (pvz. I t. 84, 85 b.l. menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo). Byloje taip pat nėra pateikta duomenų dėl įvairiausių vaistų, maisto papildų (biotino, omega 3 ir kt.) būtinumo, reikalingumo ir ryšio su įvykio metu sukeltomis sveikatos pasekmėmis. Todėl šios išlaidos yra susijusios su kitais ieškovės sveikatos nusiskundimais, kurie nagrinėjamu atveju nėra tiesioginė eismo įvykio pasekmė, todėl tokios išlaidos nepripažįstamos kaip pagrįstos ir neturėtų būti priteisiamos.

2.7. Be to, ieškovė nepagrįstai reikalauja 1229,78 Eur negautų pajamų iš darbo santykių, teigiant, kad dirbti ji negalėjo iki 2020 m. gegužės 1 d. - ieškovė niekaip neįrodė, kad ji negalėjo išdirbti pilnas darbo valandas būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, o pačios ieškovės pateiktuose medicininiuose išrašuose nurodyta, kad jau 2020 m. sausio 31 d. kelio skausmas rimstantis, dinamika teigiama, todėl apžiūrėjus ieškovę, visai neskirtas joks gydymas; o 2020 m. vasario 14 d. nustatyti jau kiti sveikatos sutrikimai (klubų sąnarių, stuburo juosmeninės dalies degeneraciniai pakitimai), kurie visiškai nesusiję su eismo įvykiu.

2.8. Nagrinėjamoje byloje yra taikomos Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 1 punkte numatyta, kad taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, administravimą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – Įstatymas) turi būti mokama draudimo išmoka.

2.9. Taisyklių 6 punkte yra numatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymą, ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, atsakingo draudiko – draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Biuras, vadovaudamasis šiomis Taisyklėmis, administruoja žalą, nustato eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, apskaičiuoja ir moka draudimo išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims Įstatymo 17 straipsnyje nustatytais atvejais.

2.10. Taisyklių 7 punktas numato, kad nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba), teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

2.11. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, atsakovas If P&C Insurance AS filialas išsamiai įvertinęs eismo įvykio metu padarytą žalą, atsižvelgęs į padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį atlygino ieškovei 1602,46 Eur žalą (1100 Eur neturtinę ir 502,46 Eur). Taigi, už gydymui reikalingus vaistus, kitas ieškovės išlaidas ir turtinę žalą atsakovas If P&C Insurance AS filialas tinkamai atlygino. Šiuo atveju akivaizdu, kad draudiko išmokėtos neturtinės žalos dydis atitinka faktinę situaciją ir yra laikomas teisinga ir pakankama piniginė kompensacija už patirtą žalą, dėl ko mano, kad ieškovės reikalavimas dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas.

2.12. Ieškovė, siekdama pagrįsti patirtą neturtinę žalą nurodo, kad 2022 m. spalio 3 d. jai buvo nustatytas neįgalumas, o darbingumas siekia tik 55%. Ieškovė teigia, kad tokią sveikatos būklę ir nustatytą neįgalumą įtakojo autoįvykis, tačiau į bylą neteikia tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. spalio 3 d. sprendime dėl ieškovės darbingumo lygio konkrečiai nurodyta, dėl kokių ieškovės ligų priimtas toks sprendimas - tachikardija, hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu, kairiojo skilvelio nepakankamumas, lėtinis bronchitas, angina ir kt., kas niekaip nesusiję su eismo įvykio metu ieškovės patirtais sužalojimais.

2.13. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokia buvo jos sveikatos būklė iki eismo įvykio, dėl ko nebuvo paneigta abejonė dėl medicininiuose išrašuose minimų ieškovės sveikatos sutrikimų buvimo iki eismo įvykio.

2.14. Ieškovės pateikti argumentai dėl patirtų išgyvenimų ir didžiulio pavojaus gyvybei yra niekuo nepagrįsti – jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kojų bei rankos sumušimo, tačiau realaus pavojaus ieškovės gyvybei dėl šių sužalojimų nebuvo kilę. Be to, jokių neginčijamų duomenų, patvirtinančių dėl eismo įvykio metu atsiradusių sužalojimų kilusias ilgalaikes neigiamas fizines ar emocines pasekmes, nėra. Ieškovė, praėjus keliems mėnesiams, vėl grįžo į darbą, be to, jau minėti medicininiai išrašai patvirtina, kad skausmas nuslūgo, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad jos gyvenimo kokybė po sužalojimo tapo žymiai blogesnė. Pačios ieškovės pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovė turi įvairių sveikatos sutrikimų, kurie nesusiję su eismo įvykiu (įvairios širdies ligos, skrandžio opa, taip pat ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. sirgo (duomenys neskelbtini) liga).

2.15. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose tarp nusiskundimų nenurodyta, jog patyrė stresą, nerimą bei išgyvenimus.

3. Atsakovė draudimo bendrovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti (e/b t. 2, b. l. 16-21).

3.1. Nurodo, kad ginčo eismo įvykio metu ieškovė patyrė šlaunies, blauzdos, krūtinės, dešinės rankos sumušimus. Atsakovė If P&C Insurance AS filialas pripažino įvykį draudžiamuoju ir, įvertinęs žalos administravimo metu pateiktus dokumentus ir informaciją, išmokėjo ieškovei tokias draudimo išmokas, atlyginančias patirtą turtinę bei neturtinę žalą - 42,77 Eur už gydymą, 553,27 Eur negautų pajamų, 1 100 Eur neturtinės žalos.

3.2. Žala buvo padaryta eismo įvykio metu, todėl taikytinas TPVCAPDĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

3.3. Pagal eismo įvykio metu (2019 m. spalio 31 d.) galiojusio TPVCAPDĮ (aktuali redakcija galiojo nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 11 straipsnio 1 punkto 4 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Ieškiniu prašoma iš atsakovų priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos ir 3 159,53 Eur turtinės žalos atlyginimui suma neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, todėl atsakovei I. B. neatsiranda prievolė atlyginti padarytą žalą ieškovei.

3.4. Atsakovė, prašydama atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. sausio 4 d. ieškovei atliktas dešinio kelio sąnario MRT tyrimas parodė, kad vidinio ir išorinio meniskų, kryžminių raiščių pažeidimų nėra, girnelės bei šlaunikaulio vagos sąnarinės kremzlės I-II° chondromaliacija, skysčio pėdsakai sąnaryje; 2020 m. sausio 30 d. atliktas stuburo juosmens-kryžmens srities kompiuterinės tomografijos tyrimas parodė stuburo juosmeninės dalies degeraciniusdistrofinius pakitimus, skoliozę, spondiliozę, spondiloartrozę, L4/5 medialinę išvaržą.

3.5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – VSDF), išmokėjęs ieškovei išmoką už laikiną nedarbingumą, atsakovui If P&C Insurance AS filialui pareiškė reikalavimą atlyginti biudžetui padarytą žalą. Iš VSDF 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovės medicinos dokumentų patikrinimo pažymos Nr. VPA_P5-1429 matyti, kad ieškovė ginčo autoįvykio metu patyrė dešinės šlaunies ir kelio sumušimą, paviršutinius dešinės, blauzdos, peties sužalojimus (kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal TLK-10 AM). Diagnozės patvirtintos anamnezės (autoįvykis 2019 m. spalio 31 d., būklė po politraumos), nusiskundimų (dešinės šonkaulių srities, dešiniojo peties sąnario skausmas, dešinės šlaunies ir dešinio kelio skausmas bei patinimas, dešinio kelio judesių ribojimas), apžiūros duomenų (daugybinės kraujosruvos ir patinimas dešinės šlaunies, blauzdos, peties srityse, skausminga kelio sąnario fleksija) įvertinimu, objektyviais tyrimų duomenimis (kraujo, EKG, pilvo organų sonoskopijos, dešinės pusės šonkaulių, dešiniojo peties sąnario, dešiniojo kelio sąnario radiologinių) ir gydytojų – specialistų išvadomis.

3.6. Ieškovė 2019 m. gruodžio 23 d. konsultuota šeimos gydytojos dėl eismo įvykio pasekmių (nedarbingumo pažymėjimas serija EF Nr. 6515210, išduotas laikotarpiui nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2020 m. sausio 13 d.) eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui. 2020 m. sausio 3 d., t. y. laikinojo nedarbingumo nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2020 m. sausio 13 d. metu, ieškovei atliktas MRT tyrimas, kurio išvadas gydantis gydytojas įvertino tik 2020 m. sausio 13 d. UAB „Affidea Lietuva“ ieškovei 2020 m. sausio 3 d. atlikto dešiniojo kelio sąnario MRT išvadomis nustatyta lėtinė girnelės ir sąnario liga. MRT duomenų apie ūminį kelio sąnario vidinį pažeidimą nėra. Šio tyrimo išvadas gydantis gydytojas įvertino 2020 m. sausio 13 d. metu ir nuo 2020 m. sausio 14 d. skyrė lėtinių ligų gydymą bei specialisto konsultaciją. Todėl atsakovė vertina, kad ieškovės laikinąjį nedarbingumą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. kovo 17 d. lėmė lėtinės, su 2019 m. spalio 31 d. eismo įvykiu nesusijusios ligos.

3.7. Ieškovės gydymas dėl eismo įvykio metu patirtų šlaunies, blauzdos, krūtinės, dešinės rankos sumušimų truko nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 13 d. Tolimesnis gydymas buvo tęsiamas dėl gretutinių ligų (dešinio kelio sąnario sąnarinės kremzlės I-II° chondromaliacijos, nežymaus eksudacinio sinovito, stuburo juosmeninės dalies slankstelių degeneracinių-distrofinių pakitimų), kurios nesusijusios su ginčo eismo įvykiu 2019 m. spalio 31 d. patirtais sužalojimais. Dėl nurodyto atsakovo asmens žalų ekspertas-gydytojas, individualiai įvertinęs ieškovės pateiktus medicininius dokumentas, kilusias pasekmes, padarytą sužalojimą dėl eismo įvykio, jo mastą, sprendė, jog neturinė žala sudaro 1 100 Eur. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose - dėl galvos smegenų sukrėtimo ir kaklo raiščių patempimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (2K-193-489/2021); dėl galvos sumušimo su žaizdomis nosies ir dešinio skruosto srityse, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, uždaro dešinio šlaunikaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2K-97-976/2020); dėl galvos smegenų sukrėtimo, muštinės žaizdos dešinėje ausyje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteista 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (2K-95-222/2017).

3.8. Prašydama atmesti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovė nurodė, kad ieškovei išmokėta pagrįsta suma už medikamentus, preparatus – 42,77 Eur, o suma už maisto papildus, vitaminus ir kt. − 2305,34 Eur įvertinta kaip nepagrįsta, nes jie įsigyti nesant indikacijų juos pirkti dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

3.9. Prašydama atmesti reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklių 8 punkte įtvirtinta, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu).

3.10. Ieškovės gydymas dėl eismo įvykio metu patirtų šlaunies, blauzdos, krūtinės, dešinės rankos sumušimų truko nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 13 d., todėl atsakovė, įvertinusi šiuo laikotarpiu turėtą gauti vidutinį darbo užmokestį bei VSDFV išmokėtas išmokas, ieškovei išmokėjo 553,27 Eur draudimo išmoką, atlyginančią ieškovės dėl eismo įvykio negautas pajamas.

3.11. Pažymėjo, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) ir tik dėl tokios žalos, kuri atsirado dėl konkretaus draudžiamojo įvykio. Tai reiškia, kad draudikas turi pareigą mokėti draudimo išmoką, atlyginančią tik tokius nukentėjusio trečiojo asmens (šiuo atveju ieškovės) nuostolius, kurie yra atsiradę dėl eismo įvykio kaltininko kaltės ir deklaruojamo įvykio metu. Nesant priežastinio ryšio tarp ieškovės deklaruojamos žalos, kurią ieškovė patyrė gydydamasi gretutines ligas, ir eismo įvykio, civilinė atsakomybė negalima, tuo pačiu atsakovei draudimo bendrovei nekyla pareiga atlyginti ieškinyje nurodytą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti, esminių papildymų neturėjo.

5. Ieškovės atstovas ieškinį palaikė, esminių papildymų neturėjo, paaiškino, kad teismo siūlymu skirti byloje ekspertizę nesinaudoja.

6. Atsakovės draudimo bendrovės atstovė ieškinį prašė atmesti vadovaujantis atsiliepime nurodytais argumentais. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė prašo priteisti esminiai didesnę neturtinės žalos sumą nei yra teismų praktikoje, be to, nepateikti įrodymai, kad toks didelis kiekis vitaminų ir maisto papildymų buvo skirtas gydančių gydytojų.

7. Atsakovės I. B. atstovas ieškinį prašė atmesti vadovaujantis atsiliepime nurodytais argumentais, pažymėjo, kad ieškovė taip ir nenurodė, kokiu pagrindu šioje byloje pagal pareikštą reikalavimą būtų galima iš atsakovės subsidiariai priteisti ieškovei žalos atlyginimą.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

8. Byloje nustatyta, kad:

8.1. Dėl 2019 m. spalio 31 d. apie 17:16 val., Vilniuje, Laisvės pr. – Žemynos g., šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, įvykusio eismo įvykio, kurio metu atsakovė I. B. vairavo automobilį PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir degant žaliam šviesoforo signalui sankryžoje suko į kairę ir pėsčiųjų perėjoje partrenkė per perėję ėjusią ieškovę, kalta buvo pripažinta automobilio vairuotoja atsakovė I. B. (2021 m. gegužės 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13407-2021, e/b t. 1, b. l. 8-11);

8.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. Specialisto išvadoje Nr. G3984/2019 (01) nurodyta, kad D. G. įvykio nurodytomis aplinkybėmis be medicininių monipuliacijų nustatytos poodinės krausjosrūvos dešinėje rankoje, dešinėje kojoje, kairėje kojoje; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, VSDFV 2021 m. lapkričio 25 d. D. G. medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje nurodyta, kad D. G. 2019 m. spalio 31 d. autoįvykio metu patyrė dešinės šlaunies ir kelio sumušimą, paviršinius dešinės šlaunies, blauzdos, peties sužalojimus (kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal TLK-10 AM) (e/b t. 2, b. l. 13-15., t. 2, b. l. 24-26);

8.3. VSDFV 2021 m. lapkričio 25 d. D. G. medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje nurodyta, kad D. G. dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų buvo nedarbinga nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 13 d., o jos nedarbingumą nuo 2020 m. sausio 14 d. iki kovo 17 d. lėmė lėtinės, su 2019 m. spalio 31 d. autoįvykiu nesusijusios ligos, nepakanka duomenų teigti, jog 2019 m. spalio 31 d. eismo įvykyje patirti sužalojimai užtęsė laikinąjį nedarbingumą dėl degeneracinių ligų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. kovo 17 d. (e/b t. 2, b. l. 24-26);

8.4. Automobilio vairuotojos atsakovės I. B. civilinė atsakomybė buvo drausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 27 d. pas atsakovę If P&C Insurance AS (Lietuvos filiale) (e/b t. 2, b. l. 7-12);

8.5. Ieškovei atsakovė draudimo bendrovė išmokėjo 1100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 42,77 Eur už gydymą ir 553,27 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. sausio 13 d. (išrašas iš banko sąskaitos, e/b t. 1, b. l. 12-14, t. 2, b. l. 20-21, 24-26, 29-30, 31-32); teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pateikė ne visus įrodymus dėl jai draudiko išmokėtų sumų, tačiau neneigė į bylą draudiko pateiktų įrodymų ir nurodytos informacijos, kad jai buvo išmokėtos nurodyto dydžio išmokos (1100, 42,77 ir 553,27), CPK 187 straipsnis);

8.6. 2022 m. spalio 3 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus priimtame sprendime dėl D. G. darbingumo lygio nurodyta, kad nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d., sprendimas negrindžiamas eismo įvykyje patirtais sveikatos sutrikdymais (e/b t. 2, b. l. 84-85);

8.7. Ieškovė pateikė vitaminų ir papildų, kurių nesutiko apmokėti draudikas sąrašą bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (e/b t. 1, b. l. 125-196, 170-182); taip pat išrašus iš medicininių ieškovės dokumentų (e/b t. 1, b. l. 54-99).

9. Byloje ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atsakovei draudimo bendrovei, išmokėjusiai tik dalį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl eismo įvykio kaltininko (atsakovės I. B.) veiksmų ieškovei padaryto sveikatos sužalojimo, dėl kurio ieškovė nurodo, kad buvo nedarbinga nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., o ne iki 2020 m. sausio 13 d., kaip nurodo draudikas. Nurodo, kad atsakovė – vairuotoja taip pat turi atlyginti žalą ieškovei ir jos atsakomybė yra subsidiari.

10. Tarp šalių kilusiam ginčui spręsti taikytinos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančios Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-249 straipsnių nuostatos.

11. Kaip teisingai pažymėjo abu atsakovai, ginčo atveju taikytinos galiojusio TPVCAPDĮ (aktuali redakcija galiojo nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 11 straipsnio 1 punkto 4 dalies nuostatos, numačiusios, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

12. Ieškiniu prašoma iš atsakovų priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos suma ir 3 159,53 Eur turtinės žalos atlyginimui suma neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų (11 straipsnio 1 punkto 4 dalis), todėl atsakovei I. B. neatsiranda prievolė atlyginti padarytą žalą ieškovei, kas sąlygoja išvadą, kad ieškinys šios atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

13. Analizuojant reikalavimą atsakovės draudimo bendrovės atžvilgiu teismo sprendimo 8 punkte nurodytų įrodymų kontekste teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiga įrodyti teisingo žalos atlyginimo apskaičiavimo dydį priklauso draudikui, kuriam tokia pareiga yra sąlygota TPVCAPD įstatymo. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju 2021 m. lapkričio 25 d. VSDFV pažyma, kuria buvo įvertinti ieškovės medicininiai dokumentai ginčui aktualiu laikotarpiu (teismo sprendimo 8.3 punktas) nebuvo paneigti į bylą pateiktais ieškovės medicininių dokumentų selektyviais išrašais, dėl ko teismas išaiškino ieškovei teisę prašyti skirti teismo ekspertizę dėl eismo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo gydymo laikotarpio, atitinkamai dėl nedarbingumo laikotarpio būtinumo ir gydymui / reabilitacijai būtinų medikamentų skyrimo, medicininių tyrimų skyrimo sąsajumo su eismo įvykyje patirtais sveikatos sužalojimais. Ieškovei atsisakius ekspertizės bei byloje esant nepaneigtam VSDFV 2021 m. lapkričio 25 d. pažymoje atliktam įvertinimui dėl ieškovės medicininių dokumentų patikrinimo ir atitinkamai gydymo laikotarpio įvertinimo, teismas sprendžia, kad atsakovė draudikas įvykdė jai įstatymu priskirtą pareigą pagrįsti paskaičiuotos turtinės žalos atlyginimo sumą, tiek susijusią su negautomis pajamomis, tiek su gydymui būtinų medikamentų įsigijimu ar tyrimų skyrimu. Tai sąlygoja išvadą, kad ieškovė nepaneigė draudiko jai paskaičiuotos turtinės žalos atlyginimo teisingumo, dėl ko negalima išvada, kad turi būti atlyginta didesnė turtinė žala dėl ginčo eismo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo. Nesant bent vienos iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė toje apimtyje, kuria siekiama prisiteisti didesnę nei draudikas paskaičiavo, žalą, negalima (CK 6.245-6.249 straipsniai).

14. Ieškovė nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą. Šią žalą ieškovė, teismo vertinimu, pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, įrodinėja deklaratyviais teiginiais dėl didžiulių fizinių skausmų kentėjimo, streso, sumažėjusio bendravimo galimybių, privalėjimo dėvėti atitinkamus drabužius, nes šių teiginių nepagrindžia į bylą ieškovės pateikti įrodymai, o teiginius, kad ieškovė dėl autoįvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo buvo nedarbinga 149 dienas paneigia VSDFV 2021 m. lapkričio 25 d. pažyma apie ieškovės sveikatos būklę ir nedarbingumo priežastis, neįgalumas ieškovei nustatytas dėl kitų, su eismo įvykiu nesusijusių, ligų diagnozavimu, todėl draudiko paskaičiuota 1100 Eur suma vertintina kaip adekvati eismo įvykio metu patirtiems sveikatos sutrikdymams ir todėl teisinga. Nurodytos teismo išvados sąlygoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 3900 Eur neturtinės žalos priteisimo iš draudiko atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai).

15. Nustatytos aplinkybės ir teismo nurodyti argumentai sąlygoja išvadą, kad ieškovės ieškinys atsakovei draudikui taip pat yra neįrodytas, todėl netenkinamas. Kiti šalių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei I. B. iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro advokato atstovavimo byloje išlaidos, t. y. 1452,00 Eur (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

17. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 6,64 Eur, priteisiamos iš ieškovės (LR CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 96, 98, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė