Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ch. (V. Ch.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - (duomenys neskelbtini) Garažų Statybos ir Eksploatavimo Bendrija (toliau – bendrija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes jau ieškinio priėmimo stadijoje akivaizdu, kad jo patenkinimas pareiškėjui negalėtų sukelti materialinių teisinių padarinių.

7. Pareiškėjo suformuluotas ieškinio dalykas – reikalavimas priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, - bendrijai, 10 289,66 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas, skačiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šių normų turinio, yra konstatavęs, jog asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu) - tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-471-403/2018).

9. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog pareiškėjo suformuluotas ieškinio reikalavimas – priteisti nuostolių atlyginimą, savaime nėra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Iš esmės tai yra ieškinys dėl priteisimo (CK 1.138 straipsnio 6 dalis), kurio patenkinimas sukeltų materialinius teisinius padarinius. Tai, ar ieškinys pagrįstas, teismas gali konstatuoti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės (nutarties 8 punktas). Šiuo atveju, be kita ko, priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, jog CPK 45 straipsnio „Netinkamos šalies pakeitimas tinkama“ 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pradinį ieškovą pakeisti tinkamu ieškovu (nurodyto straipsnio 1 dalis), tačiau tik esant pačio ieškovo sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).

10. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, netinkamai taikė proceso teisės normas, ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės išsprendė ieškinio pagrįstumo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį atsisakyti priimti ieškinį minėtu pagrindu. Dėl šios priežasties atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas peruodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Ch. (V. Ch.) ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.