- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- ATP-797-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00795-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Advokatai
- Valdas Andrijauskas
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2015 m. birželio 7 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. birželio 6 d., 18 val. Šilutės r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir apsivertė. Apgadino griovio šlaitą. Pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs. Vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 p., 127 p., 221 p., 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. nutarimu A. Š. administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir A. Š. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį bei, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirti galutinę administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Nurodo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose ar privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks įvykio vietoje buvęs turtas; eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Iš bylos medžiagos matyti, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu eismo dalyvis A. Š. nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo į griovį ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, A. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino. A. Š. parodė, jog apie eismo įvykį niekam nepranešė, sugrįžo atgal į stovyklavietę, po kurio laiko su draugais pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. Š. suvokė padaręs eismo įvykį, po kurio sąmoningai pasišalino, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. A. Š., vairuodamas turėjo nekelti pavojaus kitų asmenų turtui bei važiuodamas būti atidus, o įvykus eismo įvykiui, imtis atitinkamų veiksmų. Remiamasi teismų praktika.
Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas paties A. Š. automobilis, todėl tikslinga būtų pažeidimą perkvalifikuoti iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Š., vairuodamas savo automobilį, kelyje jo nesuvaldė, nuvažiavo į griovį ir apsivertė, apie įvykį pareigūnams nepranešė, palikęs automobilį, grįžo į stovyklavietę pas draugus, kiek vėliau, pareigūnams atvykus į įvykio vietą, pasirodė ir pats A. Š., kuriam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Administracinio teisės pažeidimo protokole šios aplinkybės kvalifikuotos kaip ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies bei 126 straipsnio 4 dalies pažeidimai.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, Nr. N444-1996/2010). Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-263-315/2015).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė, su kuria nuvažiuota į pakelės griovį, priklauso pačiam A. Š.. Byloje nėra jokių duomenų kad įvykio metu būtų buvusios apgadintos kitiems eismo dalyviams priklausiusios transporto priemonės ar kitoks turtas, todėl A. Š. sukeltas įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas. Su tuo apeliaciniame skunde sutiko ir Institucija, kadangi nebeprašoma A. Š. bausti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Apygardos teismas, vertindamas A. Š. veiksmuose ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo buvimą, pastebi, kad pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 5 p. numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kurio 2 straipsnyje apibrėžta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šiuo atveju A. Š. veika formaliai atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.
Nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadintas tik A. Š. vairuotas automobilis. Vadovaujantis teismų praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, bei atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad įvykis būtų sukėlęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), konstatuotina kad A. Š. neturėjo pareigos pranešti apie įvykį policijai, todėl jo veikoje nėra ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Vertindamas A. Š. veiksmuose ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo buvimą – alkoholio vartojimas po eismo įvykio, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad aukščiau aptartomis aplinkybėmis nenustačius, kad įvyko eismo įvykis, atsakomybė A. Š. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį šiuo atveju taip pat negali kilti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, taikytina tik tuo atveju, kai asmuo privalo apie eismo įvyki pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje (nutartys administracinėse bylose Nr. N63-2101/2010, Nr. N62-6066/2010). Šiuo atveju A. Š., kaip minėta, neturėjo pareigos pranešti apie įvykį policijai, todėl pagal teismų praktiką jam netaikytina ir atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. nutraukė administracinių teisės pažeidimų teiseną pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Tačiau vis dėlto yra pagrindo A. Š. veiksmus vertinti kaip užtraukiančius administracinę atsakomybę, tačiau pagal kitą ATPK normą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti objektyvūs požymiai – A. Š., vairuodamas automobilį, sankryžoje jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir apsivertė, be kitų pažeidė ir KET 127 punktą, įpareigojantį vairuotojus važiuojant pasirinkti greitį, įvertinant vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, transporto priemonės būklę ir kitas svarbias aplinkybes. A. Š. paaiškinime (b. l. 5) nurodė, kad važiavo žvyrkeliu, sumėtė, norėjo sankryžoje apsisukti ir įvažiavo į kanalą. Apklausiamas teisme A. Š. teigė, kad buvo slidus žvyrkelis, jis išvažiavo mašinos išbandyti, kadangi atvykęs prie upės, ją remontavo, tiesiog paspaudė stabdžių pedalą ir nučiuožė. Byloje pateiktos įvykio vietos fotonuotraukų kopijos, kuriose užfiksuotas žolėje apvirtęs automobilis (b. l. 16-17). Paminėti duomenys leidžia spręsti, jog A. Š. nepakankamai įvertino kelio dangą, automobilio techninę būklę, nepasirinko saugaus greičio ir tai lėmė, jog jis automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Saugaus greičio nesilaikymas yra rimtas KET pažeidimas, galintis lemti skaudžias pasekmes, todėl, nustačius šį KET pažeidimą, vairuotojui taikytina administracinė atsakomybė pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, to ir prašoma apeliaciniame skunde, kaip KET pažeidimas, išskyrus numatytuosius ATPK, kadangi atskiro ATPK straipsnio dėl saugaus greičio nesilaikymo nėra.
ATPK 284 straipsnio 2 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nors pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną, tačiau nevertino, ar A. Š. veiksmai neturi kito administracinio teisės pažeidimo požymių. Apeliaciniame skunde prašoma A. Š. veiksmus vertinti ne pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir toks prašymas šioje apeliacinio skundo dalyje pagrįstas.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad teisės pažeidimas nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir proceso ekonomiškumo principu, A. Š. veiką tikslinga kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį. Kvalifikuojant veiką į ATPK 124¹ str. 7 p., nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole A. Š. buvo pareikštas kaltinimas už KET 127 punktą, įpareigojantį vairuotojus pasirinkti eismo sąlygas atitinkantį, t. y. saugų greitį, ir šis pažeidimas buvo įrodinėjamas nagrinėjant bylą pagal protokole pareikštą kaltinimą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalie, 126 straipsnio 4 dalies pažeidimų. Tokiu teisės normų aiškinimu ir taikymu yra vadovaujamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2002/2010, 2011-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3400/2011).
Byloje surinktais įrodymais (b. l. 3, 4, 5, 7, 8, 11, 15, 16, 17) nustatyta, kad A. Š., vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio bei apgadino savo automobilį.
ATPK 124¹ str. 8 dalies sankcijoje yra nustatyta, kad šios teisės normos dispozicijoje numatytų veikų padarymas užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas – saugaus greičio nepasirinkimas – yra pavojingas administracinis teisės pažeidimas. Byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į byloje esančius pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis (galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje baustas už KET bei kitus pažeidimus), taip pat į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad A. Š. skirtina 8 eurų (ATPK 124¹ str. 8 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos rūšies vidurkis).
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimą pakeisti.
A. Š. pripažinti kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir paskirti jam 8 (aštuonių) eurų baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.