Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo J. J. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir jam paskirta 28 Eur bauda;

pagal ATPK 126 str. 4 d. ir jam paskirta 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams;

pagal ATPK 130 str. 1 d. ir jam paskirta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams;

pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – įspėtas.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. pagrindu J. J. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J., Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2014-11-12, apie 1 val., vairuodamas automobilį „Citroen Berlino“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, jį apgadino ir iš eismo įvykio pasišalino, apie tai nepranešęs policijai; be to, jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis; be to, jis nepateikė civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros talono. Šiais savo veiksmai J. J. padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, Nr. N444-1996/2010).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nors transporto priemonė, su kuria J. J. 2014 m. lapkričio 12 d. nuvažiavo į pakelės griovį, jam nuosavybes teise nepriklauso, teismui nekyla abejonių, jog jis vairavimo metu ją valdė teisėtai. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. R. patvirtino, jog J. J. automobilį „Citroen Berlingo“ valdė teisėtai, pagal jų susitarimą, bei patvirtino, kad dėl minėto automobilio apgadinimų jokių pretenzijų neturi. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kad įvykio metu būtų buvusios apgadintos kitiems eismo dalyviams priklausiusios transporto priemonės ar kitoks turtas, todėl J. J. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Vertindamas J. J. veiksmuose ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo buvimą, teismas pažymi, kad pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Atitinkamai, KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju J. J. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas tik J. J. vairuotas ir, kaip nustatyta, teisėtai valdytas automobilis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (nutartis byloje Nr. N444-2508/2010). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad eismo įvykis būtų sukėlęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), konstatuotina kad J. J. neturėjo pareigos pranešti apie įvykį policijai, todėl jo veikoje nėra ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Toliau vertindamas J. J. veiksmuose ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo buvimą - alkoholio vartojimas po eismo įvykio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau aptartomis aplinkybėmis nenustačius, kad įvyko eismo įvykis, atsakomybė J. J. pagal ATPK 126 str. 4 d. šiuo atveju taip pat negali kilti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį - alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, taikytina tik tuo atveju, kai asmuo privalo apie eismo įvyki pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje (nutartys administracinėse bylose Nr. N63-2101/2010, Nr. N62-6066/2010, Nr. ATP-196-350/2014). Nors apeliantas skunde dėsto savo gynybinę versiją dėl vairavimo esant neblaiviam, tačiau teismas pažymi, kad skundžiamu nutarimu nebuvo nustatyta, kad automobilį J. J. vairavo neblaivus, todėl šie skundo argumentai nenagrinėtini. Taip pat paliekami nenagrinėtais ir apeliacinio skundo argumentai susiję su bausmės sušvelninimu, kadangi nagrinėjamu atveju šios aplinkybės tapo nereikšmingomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinė teisena J. J. atžvilgiu nutrauktina nesant jo veikoje ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimas keistinas dalyje dėl J. J. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą:

panaikinti nutarimo dalį dėl J. J. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Kitą Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.