Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-10-08 · Civilinė byla Nr. e2S-631-856/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-08
Bylos Nr.
e2S-631-856/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05045-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos statybinės medžiagos“
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-631-856/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05045-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.1.1.; 3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-10820-907/2019, kuria tenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos statybinės medžiagos“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jupojos statybinės medžiagos“ teismui pateikė pareiškimą dėl 79 618,78 Eur skolos, 224,88 Eur delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Šiaulių plentas”. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditorė prašė areštuoti UAB „Šiaulių plentas” priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nesant nepakankamai – pinigines lėšas. Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, nes viešoje erdvėje yra skelbiama apie skolininkės vykdomą turto - nuosavybės teise valdomų kitų juridinio asmens akcijų - pardavimą, todėl mano, kad tokiu būdu skolininkė siekia perleisti savo turtą ir išvengti atsiskaitymo su kreditore.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kreditorės UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

3. Teismas nurodė, kad nežinant skolininkės realios finansinės padėties, matyti, kad prašoma priteisti suma yra didelė, o tai, pagal formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

4. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog šiuo atveju reikalaujama išieškoti suma yra didelė – 79 618,78 Eur, todėl teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismui nežinoma skolininkės finansinė padėtis, todėl atsižvelgiant į kreditorės nurodytas aplinkybes, į tai, kad viešoje erdvėje yra skelbiama apie skolininkės vykdomą turto - nuosavybės teise valdomų kitų juridinio asmens akcijų - pardavimą, į tai, kad LITEKO duomenimis skolininkės atžvilgiu yra iškelta ir daugiau civilinių bylų, teismas sprendė, jog skolininkės turtinės padėtis galimai nėra gera, todėl teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, dėl ko kreditorės prašymą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, apeliantė UAB „Šiaulių plentas“ prašo panaikinti skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Vien pareiškime nurodyta aplinkybė, kad skolos suma skolininkui yra didelė, nesudaro teismui pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.2. Kreditorė neįrodė skolininkės nesąžiningumo, nenurodė konkrečių duomenų apie jos ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį siekiant išvengti teismo įsakymo įvykdymo. Kreditorė prie pareiškimo išduoti teismo įsakymą kaip priedą nurodė internetinio tinklapio išrašą apie vykdomą turto pardavimą, tačiau tokios informacijos nepateikė, vienok pirmosios instancijos teismas, net nepatikrinęs jo pagrįstumo, nutartyje kreditorės teiginius nurodė kaip pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

5.3. Teiginiai apie viešoje erdvėje skelbiamą informaciją dėl UAB „Šiaulių plentas“ vykdomo turto - nuosavybės teise valdomų kitų juridinio asmens akcijų – pardavimo, neįrodo skolininkės nenorėjimo ar vengimo vykdyti prievoles kreditorei. Kreditorė reikalavimą pareiškė dėl piniginių sumų priteisimo, nėra keliamas ginčas dėl UAB „Šiaulių plentas“ vykdomos veiklos ar akcininkų ginčų, todėl kreditorės pateikti įrodymai apie ketinimus nereiškia nesąžiningo elgesio ir nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

5.4. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principą.

5.5. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pagal teismų informacinės sistemos duomenis skolininko atžvilgiu yra inicijuota civilinių bylų dėl skolų išieškojimo kitiems kreditoriams, nepagrindžia aplinkybės, kad skolininkė gali turėti ketinimų paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jai priklausantį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su turtu. Pažymėjo, kad skolininkė, šiuo metu susidūrusi su laikinais finansiniai sunkumais, pateikė Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tuo tik patvirtindama savo sąžiningus ketinimus kreditorių atžvilgiu ir siekį atkurti mokumą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Kreditorės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyti argumentai – viešoje erdvėje skelbiama informacija apie skolininkės nuosavybės teise valdomų dukterinės įmonės „Žemaitijos keliai“ akcijų pardavimą – patvirtina, kad skolininkė mažina savo turto masę, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Aplinkybės – vertybinių popierių pardavimas (turto masės mažinimas), skolininkės atžvilgiu teismuose iškeltų bylų skaičius bei išieškoma didelė suma – pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai ir dėl šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų pažeidimo, kadangi skundžiama nutartimi yra paisoma ir skolininkės interesų: pirmiausia yra areštuojamas skolininkės kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, yra areštuojamos skolininkės lėšos, esančios pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, tačiau yra leidžiama atsiskaityti su darbuotojais, VSDFV ir VMI biudžetais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas - užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškinio prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

11. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad didelės ieškinio sumos prezumpcijos tikslas ne sudaryti savarankišką pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustačius, kad reikalavimas yra turtinis ir išreiškiamas konkrečia finansine suma, o palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-740-943/2016).

12. Spręsdamas, ar yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms, grindžiamoms didele ieškinio suma, taikyti teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele. Tačiau, pažymėtina, kad vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016, 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016, kt.).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiškinimui svarbūs yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. Antai Europos Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014), kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, preambulėje nurodyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento (ES) Nr. 655/2014 preambulės 14 p.).

14. Nors Reglamento (ES) Nr. 655/2014 nuostatos nagrinėjamojoje byloje netaikytinos, tačiau jos reikšmingos sprendžiant dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo pagal nacionalinės teisės nuostatas. Vadinasi, tiek nacionalinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pakitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas, tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

15. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka pačiai ieškovei, kuri šiuo atveju nepateikė ir nenurodė jokių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis) siekiant išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nepalanki kreditoriui skolininko turtinė padėtis savaime nėra lemianti arešto taikymą aplinkybė, o dėl grėsmes įrodinėjimo apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą jau buvo pasisakyta, t. y. pirmiausiai ši pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikštų, kad atsakovė, aiškiai nežinodama, ką ieškovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų net atsikirsti, o tai nėra suderinama su šalių procesiniu lygiateisiškumo ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-854-464/2018).

16. Pažymėtina ir tai, kad taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia kreditorė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e2-835-464/2017).

17. Tai, jog kreditorės reikalavimo suma yra didelė, tai, kad viešoje erdvėje yra skelbiama apie skolininkės vykdomą turto - nuosavybės teise valdomų kitų juridinio asmens akcijų - pardavimą, bei tai, kad skolininkės atžvilgiu yra iškelta ir daugiau civilinių bylų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog paminėtos aplinkybės sudaro grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Kreditorė neįrodė skolininkės nesąžiningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad skolininkė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

18. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, todėl, nesant duomenų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išprendžia iš esmės – kreditorės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos statybinės medžiagos“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atžvilgiu netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė