- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-495/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius (pirm.), Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsol“
- Advokatai
- Mauras Urbonavičius
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsol“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-286-370/2009 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Minija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alsol“ dėl 96 204,91 Lt skolos, 6 procentų palūkanų priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsol“ priešieškinį dėl 17 301,22 Lt nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB ,,Minija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Alsol“, prašydamas priteisti iš atsakovo 96 204,91 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo mėnesį ieškovas pradėjo bendradarbiauti su atsakovu UAB „Alsol“ dėl atsakovo pateiktus techninius reikalavimus atitinkančių baldų (stalų) pagaminimo. Ieškovas pagal atsakovo teikiamus užsakymus laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2007 m. birželio 22 d. gamino baldus (stalus), perduodavo juos atsakovui gamyklos teritorijoje, o šis juos patikrinęs išsiveždavo, įgydamas prievolę atsiskaityti su ieškovu per užsakyme numatytą terminą. Atsakovui pradėjus vėluoti atsiskaityti su ieškovu, jam buvo įteikti keli raginimai. Atsakovo 96 204,91 Lt skola ieškovui susidarė neapmokėjus PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 29 d. iki 2007 m. liepos 27 d. Atsakovui vengimą atsiskaityti su ieškovu grindžiant netinkama perduotų baldų kokybe, ieškovas kartu su atsakovo atstovu šiuos baldus apžiūrėjo Aabenraa ir Horsens miestuose Danijoje esančiuose sandėliuose, kuriuose atsakovas laikė išvežtus baldus. Apžiūros metu buvo rasti 39 stalai ir nustatyta, kad jie pagaminti pagal visus jiems keliamus reikalavimus, o septyniuose iš jų paslėpti medienos defektai išryškėjo dėl oro temperatūros pasikeitimo bei netinkamo sandėliavimo. Nurodė, jog apžiūros metu sandėliuose rastų stalų pardavimo kaina yra 43 340 Lt ir sudaro 45 procentus nuo viso atsakovo įsiskolinimo.
Atsakovas UAB ,,Alsol“ asiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi jam perduoti baldai neatitiko kokybės reikalavimų, o, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, jis kaip užsakovas, vadovaujantis LR CK 6.665 straipsniu, tokiu atveju turi teisę reikalauti sumažinti perduotų brokuotų baldų kainą.
Atsakovas UAB ,,Alsol“ pareiškė priešieškinį ieškovui AB :Minija“, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 17 301 Lt nuostolių atlyginimą. Nurodė, jog ieškovui gaminant baldus pagal jo pateiktus užsakymus tarp jų susiklostė rangos teisiniai santykiai. Atsakovas ieškovo gaminamą produkciją realizuodavo Danijoje esančiam galutiniam pirkėjui. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį ieškovas pagamino 1672 vienetus baldų, tarp kurių pasitaikydavo ir tokių, kurie buvo nekokybiški. Dėl didelės užsakymų apimties baldų patikrinimo metu jų kokybės nebuvo įmanoma fiziškai patikrinti. Apie netinkamą baldų kokybę atsakovas sužinodavo tik iš parduotuvių, kurioms pirkėjai grąžindavo baldus su išpakavus rastais defektais. Tarp ginčo šalių susiklostė praktika, jog, nustačius broką ar jam išryškėjus vėliau, ieškovas priimdavo tokius baldus pataisyti, o atsakovas tam kiekiui išrašydavo debetinę sąskaitą, nemokėdamas pinigų už kokybės reikalavimų neatitinkančią produkciją. Ieškovui grąžinti baldai po to, kai šis juos pataisydavo, būdavo vėl parduodami atsakovui. Ieškovui pradėjus vengti atsakomybės dėl kokybės reikalavimų neatitinkančios produkcijos, atsakovas inicijavo komandiruotę į Daniją, kurio metu sandėliuose buvo rasta ir nustatyta, kad kokybės reikalavimų neatitinka 35 stalai. AB „Minija“ atstovai tai pripažino, tačiau kokybės patikrinimo akto nepasirašė. Grįžus į Lietuvą, buvo gautas ieškovo atsakymas su komandiruotės ataskaitomis, kad AB „Minija“ pripažįsta tik 5 brokuotus stalus, o kitų kokybė pakito dėl netinkamų laikymo sąlygų. Atsakovas iš Danijos pargabeno dalį baldų tam, kad ieškovas juos pataisytų, tačiau šis nenorėjo jų priimti, sutikdamas juos sandėliuoti savo patalpose už papildomą užmokestį. Ieškovas, deklaruodamas, jog priims tik patikrintus baldus, kuriuose bus nustatytas tiek medienos, tiek gamybos brokas, šių baldų nepatikrino ir į atsakovo raginimus nereagavo. Iš Danijos parvežus likusią kokybės reikalavimų neatitinkančių baldų dalį, t. y. 71 stalus, ieškovas taip pat juos atsisakė priimti. Kadangi dėl baldų parvežimo, laikymo sandėliuose atsakovas nuolat patyrė nuostolius, o ieškovas nesiėmė priemonių baldams patikrinti ir pataisyti, atsakovas nutarė baldus parduoti. Brokuoti baldai buvo parduoti už 21 454,53 Lt. Atsakovas nurodė, jog jo prašomus priteisti 17 301 Lt dydžio nuostolius sudaro 1927,54 Lt negauto pelno, 12 344,72 Lt išlaidų dėl brokuotų baldų sandėliavimo Danijoje, 23 675,48 Lt išlaidų dėl brokuotų baldų transportavimo, 12 344,72 Lt išlaidų dėl atvežtų brokuotų baldų sandėliavimo AB „Minija“ patalpose, 808,01 Lt teisinių išlaidų, atėmus 21 454,53 Lt sumą, gautą pardavus brokuotus baldus,
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Alsol“ ieškovui BAB „Minija“ 52 864,91 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą – priteisė iš UAB „Alsol“ BAB „Minija“ 1 586 Lt žyminio mokesčio, o iš BAB „Minija“ UAB „Alsol“ – 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo už ieškovo pagamintą ir atsakovui parduotą produkciją (baldus) bei dėl nuostolių atlyginimo už netinkamos kokybės daikto pagaminimą ir pardavimą pirkėjui. Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Kadangi šalys rašytinės rangos sutarties nebuvo sudariusios, teismas nustatytas faktines aplinkybes vertino pagal bendrąsias rangos ir pirkimo-pardavimo sutarties teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismas spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumo, padarė išvadą, jog atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, jog nuostoliai atsirado dėl ieškovo kaltės. Teismas ieškiniu prašomą priteisti 96 204,91 Lt skolą sumažino 43 340 Lt suma, nes sprendė, jog šiai sumai pateikta ieškovo produkcija buvo brokuota. Šią išvadą teismas grindė 2007 m. spalio 2 d. patikrinimo aktu, kuriame konstatuotas 35 baldų, rastų Danijoje esančiuose sandėliuose, brokas. Šis aktas yra patvirtintas atsakovo atstovų ir firmos „Home4Life“ atstovo parašais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių rastų gaminių defektų atsiradimo priežastis ir tai, kai jie atsirado dėl netinkamų sandėliavimo ar transportavimo sąlygų. Tuo tarpu atsakovas pateikė firmos „Home 4Life“ patvirtinimą, jog sandėliavimo sąlygos yra tinkamos. Teismas sprendė, jog ieškovui laiku ir tinkamai neįforminus Danijos sandėliuose tikrinimo metu nustatytų baldų sandėliavimo ar transportavimo sąlygų, jis negali remtis ta aplinkybe, kaip šalinančia atsakomybę už brokuotos produkcijos pateikimą. Kadangi sandėliuose buvo rasti tik 35 stalai, teismas sprendė, jog už likusią produkciją atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas realizavo iš Danijos parvežtus baldus po to, kai teisme buvo kilęs ginčas dėl daiktų kokybės, nors pagal susiklosčiusią praktiką turėjo juos grąžinti pardavėjui, teismas, vertindamas atsakovo veiksmus pagal sąžiningumo ir bendradarbiavimo kriterijus, sprendė negalintis padaryti patikimos išvados, jog daiktai neatitiko įprastinės paskirties ir atsakovui buvo padaryti nuostoliai, dėl ko jis neprivalo sumokėti už baldus pardavėjo nustatytos kainos. Atsakovo formalus reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo niekaip nepagrindžia jo teisės į kainos sumažinimą, nes byloje nepateikta įrodymų, kada ir kokiu būdu buvo nustatyta grąžintinos neva brokuotos produkcijos pardavimo kaina. Be to, pats atsakovas vienašališkai sudarytame 2007 m. lapkričio 26 d. baldų kokybės patikrinimo akte yra konstatavęs apie 30 kokybiškų stalviršių bei nurodęs, jog ieškovas dalies stalų nepripažino kaip savo gamintos produkcijos. Teismas nesutiko, kad ieškovas gamino nekokybišką produkciją iš trečios rūšies medienos ir nereagavo į atsakovo pretenziją, kadangi iš byloje pateiktų dokumentų nustatė, jog ieškovas pateikė atsakovui atsakymą, kad, gaminant baldus iš kitos rūšies medienos, keistųsi gaminio kaina. Teismas sprendė, kad abi šalys, kaip profesionalūs asmenys, prisiėmė vienodą riziką dėl gaminio kokybės iš atitinkamos rūšies medienos. Teismas sprendė, jog pagal pateiktus vienašalius daiktų patikrinimo aktus negalima padaryti pagrįstos išvados apie tai, kad buvo konstatuotas ieškovo, kaip gamintojo, medžiagos ar gamybos brokas arba toks broko dydis, kuris galėjo turėti esminės įtakos gaminio kainos sumažinimui. Teismas taip pat pažymėjo, jog Lietuvoje sudarytuose patikrinimo dokumentuose nėra nurodytas joks patikrinimo metodas ar protingi kriterijai, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti konkretaus daikto trūkumus: nėra nurodyta kiekvieno konkretaus daikto ar jo komplektacijos pakuotės būklė, pagaminimo data, jo perdavimo pirkėjui dokumentas, pargabenimo pagrindas, nėra duomenų apie Danijos firmos atsisakymą prekiauti pateikta konkrečia produkcija, nuorodos į konkrečių techninių reikalavimų kokybei ar gamybai, įpakavimui, išvadų, ar baldas taisytinas ar keistinas, ar parduotinas sumažinant kainą proporcingai nustatytų defektų dydžiui.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Alsol“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkinti ieškovo BAB „Minija“ ieškinio reikalavimai, panaikinti, ieškovo BAB „Minija“ ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinio reikalavimus. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas bei netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo išvados prieštarauja tarp šalių susiklosčiusiai verslo praktikai, jog atsakovas, gavęs informacija apie brokuotus baldus, iš karto informuodavo ieškovą, o šis priimdavo brokuotą produkciją ir ją ištaisydavo arba pakeisdavo nauja kokybiška produkcija. Ginčo atveju yra analogiška situacija, tačiau ieškovas, žinodamas apie gresiantį bankrotą, buvo nesąžiningas, sąmoningai vilkino brokuotos produkcijos prisiėmimą ir taisymą.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas buvo nesąžiningas ir tik bylos nagrinėjimo metu pareiškė prieštaravimus dėl broko. Teismas neįvertino 2007 m. spalio 31 d. pretenzijos, kurioje nurodyta, pagal kokią sąskaitą ir kada brokuoti baldai bus pargabenti į Lietuvą, nurodyta, kad broko grąžinimas yra įskaitomas į atsakovo skolą. Šis dokumentas pagrindžia, jog atsakovas sąžiningai ir geranoriškai siekė bendradarbiauti ir spręsti susidariusią situaciją.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo nesąžiningumą įrodo nuomos sutarties teismui nepateikimas ir tai, kad ji buvo sudaryta tik trims dienoms. Šios nuomos sutarties pateikimas teismui ir jos terminas patvirtina faktą, kad ji buvo sudaryta tik baldų kokybės patikrinimo laikotarpiui ir kad ieškovas raginamas nepatikrino pargabentų baldų.
4. Teismas neįvertino, kad būtent ieškovas pažeidė šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigą. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas, padėdamas ieškovui tinkamai įgyvendinti prisiimtas prievoles, t. y. vyko į Daniją, fiksavo brokus, savo lėšomis parvežė brokuotus baldus iš Danijos į ieškovo gamyklą (patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), sudarė galimybę įvertinti brokus ir juos ištaisyti, net du mėnesius laikė, kad gamintojas prisiimtų ir ištaisytų šiuos brokus, informavo apie likusio broko parvežimą į Lietuvą, sudarė galimybes jį pasiimti.
5. Parvežus brokuotus baldus į AB „Minija“ teritoriją Plungėje, ieškovo atstovai nenorėjo priimti brokuotų baldų, tačiau sutiko juos sandėliuoti savo patalpose. Už baldų sandėliavimą atsakovas ieškovui sumokėjo 3894 Lt (AB „Minija“ PVM sąskaitos faktūros Nr. 0004695 ir 0004672). Ieškovo atstovai nedalyvavo parvežtų baldų patikrinimuose ir nesutiko juos priimti bei pataisyti. Vėliau iš Danijos grįžo likusi brokuota produkcija – 71 vienetai nekokybiškų ieškovo pagamintų baldų. Ieškovui buvo pasiūlyta šiuos baldus pasiimti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprisiėmė nei pirmos brokuotų baldų partijos, nei likučio, atsakovas nusprendė juos realizuoti, siekiant išvengti didesnių nuostolių.
6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl brokų netinkamo identifikavimo. Teismui prie priešieškinio buvo pateikti išsamūs patikrinimo aktai, baldų kokybės patikrinimo fotonuotraukos bei filmuota antstolio medžiaga, kurioje ieškovo atstovas patvirtina, kad prisiima pataisyti baldus. Teismui taip pat buvo pateikti duomenys, jog Danijos įmonė atsisakė prekiauti brokuotais baldais (2007 m. spalio 2 d. patikrinimo aktas „Home4life“ raštas dėl brokuotų baldų atsiėmimo).
Atsiliepimas
Ieškovas BAB „Minija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu iš esmės grindžia teismo sprendime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, nesant apeliacinio skundo ribų peržengimo sąlygų, apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę pirkimo-padavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas UAB „Minija“ gamino baldus pagal atsakovo UAB „Alsol“ užsakymus ir perduodavo juos atsakovui, o atsakovas UAB „Alsol“ pagamintus baldus priimdavo ir įsipareigodavo už juos sumokėti ieškovui.
Ieškovas UAB „Minija“ pareiškė ieškinį dėl 96 204,91 Lt skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Alsol“, kurią grindė atsakovo prievolės atsiskaityti už jam perduotą produkciją nevykdymu, neapmokant ar iš dalies neapmokant PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2007 m. liepos 27 d. (1 t., b.l. 35-39). Atsakovas UAB „Alsol“ su ieškiniu nesutiko ir pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo UAB „Minija“ 17 301 Lt nuostolių atlyginimą, kuriuos jis patyrė dėl negauto pelno, iš ieškovo gavus nekokybišką produkciją, o taip pat dėl išlaidų, turėtų dėl šios produkcijos transportavimo ir sandėliavimo, grąžinant ją ieškovui. Atsakovas savo prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2007 m. liepos 27 d., nebuvimą įrodinėjo savo teise reikalauti sumažinti jam perduotos produkcijos kainą nekokybiškos produkcijos verte (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.).
Iš bylos matyti, jog ieškovui UAB „Minija“ 2007 m. balandžio 11 d. ir 2007 m. liepos 10 d. priminimais reikalaujant, kad atsakovas UAB „Alsol“ sumokėtų už jam perduotus baldus (1 t., b.l. 50-51), atsakovas pareiškė pretenziją, jog dalis ieškovo pagamintos produkcijos neatitiko kokybės reikalavimų, dėl ko atsakovas neprivalo už ją mokėti (1 t., b.l. 124-125). Byloje nustatyta, jog atsakovui perduotą produkciją ginčo šalių atstovai apžiūrėjo Danijos Aabenraa ir Horsens miestų sandėliuose laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki 2007 m. spalio 5 d. Pirmosios instancijos teismas iš 2007 m. spalio 2 d. patikrinimo akto, kurį pasirašė Home4life ir UAB „Alsol“ atstovai, nustatė, kad apžiūros metu buvo rasta 35 vienetai nekokybiškų baldų (26 stalai ir 9 stalų prailgintojai) (1 t., b.l. 128). Teismas iš UAB „Minija“ 2007 m. lapkričio 6 d. pažymos Nr. 2-1117 nustatęs, kad jų vertė yra 43 340 Lt, šia suma sumažino iš atsakovo priteistiną skolos sumą, tokiu būdu pripažindamas atsakovo UAB „Alsol“ teisę reikalauti sumažinti jam perduotų baldų pirkimo kainą nekokybiškos produkcijos verte. Ši teismo sprendimo dalis yra neskundžiama.
Iš bylos medžiagos nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, jog pagal susiklosčiusią praktiką atsakovas UAB „Alsol“ nekokybišką produkciją grąžindavo ieškovui UAB „Minija“ tam, kad ši neatlygintinai pašalintų gamybinius jos trūkumus arba ją pakeistų tinkamos kokybės produkcija ir ją vėl perduotų atsakovui UAB „Alsol“. Atsakovas nekokybiškų prekių grąžinimą ieškovui įformindavo debetinėmis PVM sąskaitomis faktūromis.
Atsakovas UAB „Alsol“ 2007 m. spalio 2 d. patikrinimo akto pagrindu, kuriuo buvo įforminta Danijoje įvykusio patikrinimo metu sandėliuose rasta nekokybiška produkcija, išrašė 2007 m. spalio 9 d. debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALS 07/0056 (2 t., b.l. 58). Šiuo debetiniu dokumentu buvo įformintas patikrinimo metu rastų kokybės reikalavimų neatitikusių baldų (stalų ir stalų prailgintojų) grąžinimas ieškovui UAB „Minija“. Jame nurodytos prekės, jų asortimentas ir jų kiekis sutampa su nurodytu minėtame patikrinimo akte (35 vienetai). Atsižvelgiant į tai, jog 2007 m. spalio 9 d. debetinėje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALS 07/0056 nurodytos patikrinimo metu rastos kokybės reikalavimų neatitinkančios produkcijos vertė yra 29 502,02 Lt, būtent šia suma turėjo būti sumažinta iš atsakovo ieškovo naudai prašoma priteisti skolos suma (96 204,91 Lt – 29 502,02 Lt = 66 702,89 Lt). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolos dydžio sumažinimo patikrinimo metu rastų nekokybiškų 35 vienetų baldų verte, nepagrįstai vadovavosi 2007 m. lapkričio 6 d. pažymoje Nr. 2-1117 nurodyta 43 340 Lt dydžio verte, kuri atitinka ieškovo UAB „Minija“ ataskaitoje užfiksuotų 2007 m. rugsėjo 29 d. – spalio 5 d. komandiruotės į Daniją metu iš viso patikrintų baldų vertę (39 vienetai stalų ir 20 vienetų prailgintojų) (1 t., b.l. 45-46). Kadangi, vadovaujantis CPK 313 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog dėl minėto nekokybiškos produkcijos vertės pasikeitimo teismo sprendimu priteistina skolos suma padidėtų 13 837,98 Lt, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje negali būti keičiamas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad po 2007 m. rugsėjo 29 d. – 2007 m. spalio 5 d. įvykusio patikrinimo, kai ginčo šalių atstovai apžiūrėjo Danijoje esančiuose sandėliuose buvusius nekokybiškus baldus, 2007 m. spalio 15 d., argumentuojant papildomai iš galutinių pirkėjų grįžusia nekokybiška produkcija, atsakovas UAB „Alsol“ išrašė debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALS 07/0058, kuria įformino 79 vienetų baldų, ir debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALS 07/0059, kuria įformino 12 vienetų baldų grąžinimą ieškovui UAB „Minija“ (2 t., b.l. 59, 62).
Atsakovas UAB „Alsol“ savo 2007 m. spalio 31 d. rašte dėl brokuotų baldų ieškovui UAB „Minija“ nurodė, kad pagal 2007 m. spalio 9 d. debetinę PVM sąskaitą faktūrą ALS 07/0056 jis brokuotus baldus pargabens į Lietuvą iki 2007 m. lapkričio 12 d. ir nuo šios datos nurodė kreiptis į UAB „Alsol“ dėl baldų perdavimo. Taip pat nurodė, jog likusieji baldai pagal 2007 m. spalio 15 d. debetinę PVM sąskaitą faktūrą ALS 07/0058 bus sandėliuojami dar visą 2007 m. lapkričio mėnesį, iš kur UAB „Minija“ juos turėtų pasiimti savo transportu (1 t., b.l. 131). Taigi iš atsakovo UAB „Alsol“ 2007 m. spalio 31 d. rašto matyti aiški atsakovo valia grąžinti ieškovui patikrinimo Danijoje metu ginčo šalių atstovų nustatytą kokybės reikalavimų neatitinkusią produkciją.
Iš antstolio A. Selezniovo 2007 m. lapkričio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 181 matyti, jog iš Danijos parvežtą ieškovo UAB „Minija“ pagamintą produkciją 2007 m. lapkričio 23 d. buvo bandoma perduoti ieškovo atstovams kaip neatitinkančią kokybės reikalavimų. Šiems atsisakius ją priimti, kol neatliktas perduodamos produkcijos kokybės patikrinimas, dėl šių baldų sandėliavimo trijų dienų laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. lapkričio 23 d. buvo penktadienis, buvo sudaryta 2007 m. lapkričio 23 d. patalpų nuomos sutartis su ieškovu UAB „Minija“ (bylos Nr. P2-8046-480, b.l. 5-7). Apeliantas pagrįstai nurodo ir byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ta aplinkybė, kad nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2007 m. lapkričio 26 d., įrodo atsakovo siekį išsinuomoti patalpas baldų kokybės patikrinimo laikotarpiu.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad tarp atsakovo UAB „Alsol“ 2007 m. lapkričio 23 d. parvežtos produkcijos buvo ir tie baldai, dėl kurių grąžinimo ieškovui buvo išrašyta 2007 m. spalio 9 d. debetinė PVM sąskaita faktūra Nr. ALS 07/0056 po Danijoje įvykusio patikrinimo (35 vienetai). Nors byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, koks buvo tikslus parvežtų baldų kiekis, tačiau iš atsakovo UAB „Alsol“ atstovų vienašališkai paruošto ir pasirašyto 2007 m. lapkričio 26 d. stalviršių kokybės patikrinimo akto ir 2007 m. lapkričio 27 d. konstrukcijos patikrinimo akto, kurie buvo surašyti atliekant į Lietuvą parvežtų baldų kokybės patikrinimą, matyti, kad 2007 m. lapkričio 23 d. iš Danijos į Lietuvą ieškovui UAB „Minija“ kaip nekokybiška produkcija galėjo būti atvežta 85 vienetai baldų (1 t., b.l. 137-142). Todėl būtent atsakovui UAB „Alsol“ teko pareiga įrodyti, kad kokybės reikalavimų neatitiko ne tik patikrinimo Danijoje metu rasta nekokybiška produkcija, bet ir kita į Lietuvą 2007 m. lapkričio 23 d. parvežtos produkcijos dalis. Pažymėtina, jog atsakovo UAB „Alsol“ atstovų surašytas 2007 m. lapkričio 26 d. stalviršių kokybės patikrinimo aktas su fotonuotraukomis ir 2007 m. lapkričio 27 d. konstrukcijos patikrinimo aktas negali būti laikomi patikimais įrodymais, įrodinėjant atsakovui UAB „Alsol“ perduotos produkcijos neatitikimą kokybės reikalavimams, kadangi jie yra surašyti ir pasirašyti vienašališkai atsakovo atstovų (1 t., b.l. 137-168). Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo šalims nepavyko susitarti dėl parvežtos produkcijos perdavimo ieškovui UAB „Minija“ tam, kad jis neatlygintinai pašalintų jos trūkumus ar pakeistų ją į tinkamos kokybės produkciją. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog baldų kokybės tikrinimo metu, dalyvaujant abiejų šalių atstovams, buvo apžiūrėti tik 5 stalai ir kad UAB „Minija“ nebuvo visų ieškovo patalpose sandėliuojamų baldų gamintojas (2 t., b.l. 125-126). Ginčo šalims nepavykus susitarti dėl parvežtos produkcijos grąžinimo gamintojui, atsakovas UAB „Alsol“ 2008 m. sausio 25 d. pasiėmė UAB „Minija“ nuomojamame sandėlyje laikomą produkciją ir ją pardavė tretiesiems asmenims. Šiuos veiksmus atsakovas atliko, žinodamas, jog ieškovas UAB „Minija“ nepripažino, kad visos į Lietuvą parvežtos ir jos patalpose sandėliuojamos produkcijos neatitikimas kokybės reikalavimams atsirado dėl gamintojo kaltės. Todėl atsakovas UAB „Alsol“ negali remtis likusios ieškovo pagamintos produkcijos dalies, kuri buvo sandėliuojama UAB „Minija“ sandėliuose, neatitikimo kokybės reikalavimams faktu, įrodinėdamas savo teisę reikalauti sumažinti jam perduotos produkcijos kainą.
Teisėjų kolegija, nustačius, jog dalį atsakovo UAB „Alsol“ ieškovui UAB „Minija“ pristatytos produkcijos sudarė baldai (35 vienetai), kurių neatitikimas kokybės reikalavimams buvo nustatytas Danijoje įvykusio patikrinimo metu, pripažįsta, jog atsakovas turi teisę į nuostolių dėl išlaidų, susijusių su šios produkcijos sandėliavimu ir transportavimu, atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas UAB „Alsol“ už grąžintos produkcijos sandėliavimą Danijoje laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d. pagal Home4life 2007 m. lapkričio 26 d. išrašytą sąskaitą turėjo sumokėti 1760,00 EUR (6076,92 Lt) (1 t., b.l. 127). Už baldų transportavimo iš Danijos į Lietuvą paslaugas atsakovas sumokėjo UAB „Danrasta“ pagal 2007 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DAN Nr. 0023349 7333,75 Lt (2 t., b.l. 11). Dėl to, jog ieškovas nepriėmė jam pristatytos nekokybiškos produkcijos ir atsakovas turėjo ją sandėliuoti UAB „Minija“ priklausančiuose sandėliuose nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. sausio 25 d., atsakovas patyrė 3894 Lt išlaidų (2 t., b.l. 3-4). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėtas 17 304,67 Lt dydžio išlaidas (6076,92 + 7333,75 + 3894) atsakovas patyrė ne tik dėl nagrinėjamu atveju nekokybiška pripažintos produkcijos (35 vnt. baldų) transportavimo ir sandėliavimo, pripažįsta, jog ieškovui iš atsakovo priteista skolos suma, kuri, kaip minėta, yra 13 837,98 Lt mažesnė, nei turėjo būti nustatyta pagal teismo konstatuotas faktines bylos aplinkybes, visiškai padengia atsakovo nuostolius, turėtus dėl patirtų išlaidų.
Apeliantas UAB „Alsol“ apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2008 m. vasario mėnesį iš Danijos grąžintos produkcijos kokybės įvertinimu.
Iš atsakovo UAB „Alsol“ paaiškinimų matyti, jog 2008 m. vasario mėnesį jis kaip nekokybišką UAB „Minija“ pagamintą produkciją iš Danijos parvežė 71 vnt. baldų, kurie buvo sandėliuojami Leskavoje esančiuose sandėliuose. Atsakovas priešieškiniu nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kaip baldų gamintojas neatsiėmė pirmos brokuotų baldų partijos, jis nusprendė šiuos baldus realizuoti, siekiant išvengti didesnių nuostolių atsiradimo (1 t., b.l. 91-96).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas UAB „Alsol“ pateikti įrodymai nepatvirtina, kad 2008 m. vasario mėnesį iš Danijos parvežta produkcija buvo nekokybiška, dėl ko šiuo faktu atsakovas galėtų remtis, reikalaudamas sumažinti jam perduotos produkcijos kainą (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo 2008 m. vasario 8 d. baldų kokybės patikrinimo aktą su fotonuotraukomis (2 t., b.l. 65-85), kadangi jį atsakovas surašė vienašališkai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo atstovai buvo kviečiami dalyvauti atliekant šį patikrinimą. Abejones dėl atsakovo UAB „Alsol“ išreikštos pozicijos, jog minėti baldai neatitiko kokybės reikalavimų, kelia ir tai, kad, nagrinėjant ginčą teisme ir esant galimybei atlikti ekspertizę dėl ieškovo pagamintos produkcijos atitikimo kokybės reikalavimams, atsakovas UAB „Alsol“, gindamas savo tariamai pažeistas teises, neperdavė ieškovui kokybės reikalavimų neatitinkančių baldų tam, kad jis neatlygintinai pašalintų jų trūkumus, kaip buvo susiklostę pagal ginčo šalių praktiką (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.), bet pardavė šią produkciją rinkoje. Atsakovas, žinodamas, kad turės atsiskaityti su ieškovu už jam pagal PVM sąskaitas faktūras perduotu baldus, turėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad juos grąžintų ieškovui arba bent jau užfiksuotų neabejotiną baldų neatitikimą kokybės reikalavimams. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas negali padaryti patikimos išvados, jog 2008 m. vasario mėnesį parvežti baldai neatitiko įprastinės paskirties, dėl ko atsakovas, gindamas savo pažeistas teises, neprivalėtų už juos sumokėti pardavėjo nustatytos kainos (LR CPK 185 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.