Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-02-17 · Civilinė byla Nr. 2-286-370/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-17
Bylos Nr.
2-286-370/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Ieškinys patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
BAB „Minija“, „Minija" „Alsol"
Atsakovas
UAB „Alsol“
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-286-370//2009Procesinio sprendimo kategorija 35.2; 35.4; 52.1; 45.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja D. Martinavičienė, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. Urbonavičiui, atsakovės atstovui advokato padėjėjui G. Kinderevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BAB „Minija“ ieškinį atsakovei UAB „Alsol“ dėl 96 204,91 Lt skolos, 6 procentų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl 17 301,22 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2007-11-13 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 96 204,91 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra profesionali baldų gamintoja ir nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio bendradarbiavo su atsakove dėl baldų pagaminimo ir pardavimo jai pagal atsakovės pateiktus techninius reikalavimus. Bendradarbiaujant užsakymai buvo koreguojami, baldus atsakovė pasiimdavo pati iš ieškovės teritorijos. Patikrinę baldų kokybę ir asortimentą atsakovės atstovai savo transportu pagamintus baldus išsiveždavo. Nors atsiskaitymo terminas buvo 21, o vėliau 24 dienos, atsakovė iki 2007 metų pavasario, nors ir vėluodama, tačiau reguliariai su ieškove atsiskaitydavo už pagamintus baldus. 2007-04-11 buvo atsakovei pateiktas pirmasis raginimas sumokėti 134 417,18 Lt skolą, o 2007-07-10 antrasis–sumokėti 73 697,38 Lt skolą. Įgyvendinus paskutinį užsakymą ir susidarius skolai atsakovė pradėjo vengti atsiskaitymo, visiškai nepagrįstai motyvuodama, jog neva baldai netinkamai pagaminti. Atsižvelgusi į atsakovės pretenzijas ieškovė savo atstovus nusiuntė į Danijos AABENRAA ir HORSENS sandėlius, kuriuose atsakovė laikė išvežtus baldus. Ieškovės darbuotojai kartu su atsakovės atstovais apžiūrėjo sandėliuose aptiktus 35 baldus ir nustatė, kad ieškovės pagaminti baldai visiškai netinkamai sandėliuojami, apipilti vandeniu, furnitūra iškomplektuota. Buvo sudaryta ataskaita. Buvo nustatyta, kad rastų baldų kaina yra 43 340 Lt, t. y. 45 procentai nuo viso atsakovės įsiskolinimo, todėl ieškovė manė, kad atsakovė nepagrįstai vengia atsiskaityti su ieškove, nes kitą dalį baldų yra realizavusi tretiesiems asmenims. 2007-10-25 atsakovei buvo pateiktas dar vienas raginimas sumokėti skolą, tačiau skola nebuvo sumokėta.

Ieškovės bankrutavusios AB „Minija“ atstovas prašė ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad jei ir nebuvo tarp šalių sudarytos rašytinės sutartis, tačiau buvusius teisinius santykius patvirtina važtaraščiai bei kiti dokumentai. Nuvažiavus ieškovės atstovams į Daniją, išaiškėjo paslėpti medžio defektai. Pagal susiklosčiusius bendradarbiavimo santykius brokas buvo taisomas ir baldai grąžinami atgal. Faktiškai po patikrinimo Danijoje ieškovei nebuvo grąžintas nė vienas brokuotas gaminys, nors neaišku, kokie baldai ir buvo parvežti iš Danijos, jie galėjo būti taisomi. Tačiau atsakovė nesiekė grąžinti baldų, o jų dalį parvežė iš Danijos, nes, ieškovės nuomone, nebebuvo pardavimo rinkos tokiai pagal specialius techninius reikalavimus pagamintai prekei, tik sandėliavo ieškovės teritorijoje pagal nuomos sutartį. Nors ir iš pradžių buvo tariamasi dėl visapusiško baldų kokybės patikrinimo, tačiau paaiškėjus, kad dalis baldų ne „Minijos“ gamybos, be tinkamos pakuotės, o dalis baldų kokybiški, atsakovės vadovas V. Gudaitis nebesudarė toliau galimybės ieškovės atstovams baldų apžiūrėti. Kažkokiu būdu sužinojęs apie bankroto bylos inicijavimą, tinkamai atsiskaitė už nuomotas patalpas ir, nebereikšdamas jokių pretenzijų, baldus iš sandėlio išsivežė ir juos pardavė be ieškovės žinios ir kainos derinimo.

Atsakovė 2008-03-12 priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinį. Nurodė, kad atsakovė su ieškove bendradarbiavo nuo 2006-09-01 iki 2007-08-24 dėl baldų pagaminimo ir pardavimo Danijos rinkoje, taip pat tinkamai elgėsi ir gavusi pretenzijas iš Danijos firmos, nes pranešė gamintojui ir inicijavo sandėliuose laikomų baldų patikrinimą, buvo informavusi ieškovę, jog baldai gaminami nekokybiški, nes naudojama trečios rūšies mediena. Nors ieškovės atstovai apžiūrėję Danijos sandėliuose baldus pripažino, kad baldai yra su defektais dėl ieškovės kaltės, tačiau jokių dokumentų nesudarė ir nepasirašė, o grįžę į Lietuvą, įmonėje surašė iš esmės tikrovės neatitinkančius aktus. Ieškovės pateiktoje ataskaitoje nurodytas aplinkybes, jog baldai buvo netinkamai sandėliuojami, paneigia Danijos firmos raštas. Danijoje brokuoti baldai buvo grąžinti atgal į Lietuvą, nes ieškovės direktorius sutiko baldus priimti pataisyti, tačiau grąžinus jų dalį, buvo pareikalauta sudaryti sandėlio nuomos sutartį ir mokėti nuomos mokestį. Tik pirmą dieną ieškovės atstovas dalyvavo baldų patikrinime, o vėliau atsisakė ir į raginimus nebereagavo. Vėliau iš Danijos buvo pargabenti likusieji baldai – 71 vienetas, tačiau ieškovė taip pat juos atsisakė priimti. Ieškovei buvo pateiktos debetinės sąskaitos, tačiau, kaip buvo įprasta, kai buvo grąžinamas brokas, ieškovė sąskaitų nepriėmė. Kadangi dėl baldų parvežimo, laikymo sandėliuose atsakovė nuolat patyrė nuostolius, o ieškovė nesiėmė priemonių baldams patikrinti ir pataisyti, atsakovė nutarė baldus parduoti. Dėl ieškovės kaltės atsakovė negavo 1927,54 Lt pelno, sumokėjo 12 344,72 Lt sandėlio nuomos mokesčio bei 23 675,48 Lt transportavimo iš Danijos išlaidų, 808,01 Lt teisinių paslaugų išlaidų, t. y. iš viso patyrė 38 755,75 Lt nuostolių, todėl atėmus realizuotų baldų kainą – 21 454,53 Lt, prašo iš atsakovės priteisti 17 301,00 Lt nuostolių atlyginimo. Nors tarp šalių ir nebuvo rašytinės sutarties, tačiau mano, kad buvo susiklostę rangos santykiai, todėl ieškovei turėtų būti taikomas LR CK 6.665 str., numatantis atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Šiuo atveju atsakovė turi teisę reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, todėl atsakovė remdamasi LR CK 6. 333 str., 6.327 str., 6.334 str., prašo teismo sumažinti perduotų brokuotų baldų kainą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas palaikė priešieškinį. Paaiškino, kad tiek paimant baldus iš gamintojo Plungėje, tiek Danijoje sandėliuose parduodant galutiniam pirkėjui, baldai buvo tikrinami atsitiktinės atrankos būdu, o kai susikaupdavo broko, baldus grąžindavo „Minijai“, kuri juos pataisydavo arba pakeisdavo naujais. 2007-11-23 parvežus baldus iš Danijos į AB „Minija“ sandėlius, jos darbuotojai atsisakė dalyvauti patikrinime, baldų netaisė, todėl jie buvo parduoti. Kas konkrečiai ir kokios vertės prekės buvo išvežtos iš sandėlių, neimanoma indentifikuoti, nes brokuotų baldų buvo daug. Atsakovė buvo pasikvietusi antstolį faktinėms aplinkybėms konstatuoti, baldus iškrovė „Minijos“ darbininkai, todėl nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškovės atstovams nebuvo sudarytos sąlygos įvertinti broką ir baldus pataisyti. Dabar atsakovės finansinė padėtis sunki ir ji praktiškai nebevykdo veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis netenkintinas (LR CPK 185 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo už ieškovės pagamintą ir parduotą atsakovei produkciją (baldus) bei dėl nuostolių atlyginimo už netinkamos kokybės daikto prekės pagaminimą ir pardavimą pirkėjui.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę iš esmės faktiniai rangos santykiai, pagal kuriuos ieškovė iš savo medžiagos gamino ir pardavė atsakovei pagal jos užsakymą (technines charakteristikas ir matmenis) baldus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2007-11-13 pareiškė ieškinį po to, kai kilo ginčas dėl 96 204,91 Lt sumokėjimo už pagamintus ir perduotus atsakovei pagal PVM sąskaitas faktūras nuo 2007-06-29 iki 2007-07-27 baldus, o atsakovė priešieškinį pateikė po to, kai 2008-01-25 iš AB „Minija“ sandėlio patalpų pasiėmė neva „Minijai“ sugrąžintą, tačiau nepriimtą ir atsisakytą patikrinti brokuotą produkciją ir kartu su kita, sandėliuota Leskavoje, ją pardavė rinkoje.

Kaip jau buvo minėta, tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo už pagamintą ir parduotą produkciją. Ieškovė reikalauja visiško atsiskaitymo už pateiktą produkciją ir nepripažįsta atsakovės teiginių apie brokuotos produkcijos pardavimą, motyvuodama tuo, kad nebuvo tinkamai įformintas broko faktas, o atsakovė nesutinka su prievole sumokėti už gautą produkciją, motyvuodama tuo, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove dėl produkcijos kokybės įvertinimo.

Teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad nesant rašytinės rangos sutarties, šalių pareikšti reikalavimai nagrinėtini ir nurodytos faktinės aplinkybės vertintinos tiek pagal bendrąsias rangos (LR CK 6.644 str. 1 d., 6.645 str. 1 d., 6.665 str.), tiek pagal pirkimo–pardavimo sutarties (LR CK 6.665 str. 5 d., 6.333 str., 6.334 str.) teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nepripažįsta ieškinio reikalavimo sumokėti už pagamintus baldus, motyvuodama tuo, kad jam buvo parduota brokuota produkcija, kurią ieškovė atsisakė priimti ir ištaisyti broką, ir dėl to atsakovė patyrė nuostolių, todėl turi teisę reikalauti sumažinti kainą. Teismo nuomone, atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, jog nuostoliai atsirado dėl ieškovės kaltės. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, išdėstytais ieškinyje, kad kai ieškovės atstovai nuo 2007-09-27 iki 2007-10-05 dalyvavo Danijos AABENRAA ir HORSENS sandėliuose esančių baldų patikrinime ir rado bei apžiūrėjo tik 35 stalus, kurių vertė 43 340 Lt, todėl manė, kad likusi produkcija yra realizuota tretiesiems asmenims, todėl atsakovas turėjo sumokėti bent dalį įsiskolinimo. Teismas konstatuoja, kad atsakovė šios aplinkybės nenuginčijo, nors buvo gavusi ieškovės surašytą ataskaitą (t. 1 b. l. 45, t. 2, b. l. 129). Teismo nuomone, minėtos ataskaitos turinys patvirtina, kad buvo rasta gaminių defektų, tačiau defektų priežastis šalys esant ginčui privalėjo įrodinėti patikimais įrodymais, šiuo atveju atsakovė pateikė firmos „Home 4Life“ patvirtinimą, jog sandėliavimo sąlygos tinkamos, ir šio dokumento ieškovė nenuginčijo patikimais įrodymais. Teismas pažymi, kad jei ieškovė laiku ir tinkamai neįformino Danijos sandėliuose tikrinimo metu nustatytų baldų sandėliavimo ar transportavimo sąlygų, ji negali remtis ta aplinkybe, kaip šalinančia atsakomybę už brokuotos produkcijos pateikimą, be to, 2007-10-02 patikrinimo akte, kuriame konstatuotas 35 baldų brokas, yra ne tik atsakovės atstovų, bet ir firmos „Home4Life“ atstovo parašai (t. 1, b. l. 128), todėl konstatuotina, kad šia suma mažintina priteistina ieškinio suma.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės teiginiu, jog visą brokuotą produkciją pagal atitinkamus dokumentus parvežė į AB „Minija“ ir kitus sandėlius, tikėti nėra pagrindo, nes atsakovė nesielgė sąžiningai pateikdama teismui priešieškinį ir nurodydama ne iki galo visas aplinkybes. Tai patvirtina ieškovės pateikti papildomi įrodymai byloje: atsakovės sudaryta su AB „Minija“ rašytinė patalpų nuomos sutartis (3 dienų), o ne brokuotų baldų grąžinimo gamintojui-pardavėjui dokumentai. Nors atsakovė priešieškinyje teigia, kad turi įstatymo numatytas teises reikalauti iš ieškovės neatlygintinai pašalinti gaminio trūkumus arba atitinkamai sumažinti kainą, tačiau neįrodė priežasčių, kodėl kilus ginčui dėl daiktų kokybės ir esant produkcijai gamintojo sandėlyje, o bylai teisme, paėmė daiktus iš sandėlių ir juos realizavo savo nustatyta kaina. Be to, pati atsakovė pripažino, kad būtent tarp šalių buvo susiklostę bendradarbiavimo santykiai, pagal kuriuos ieškovė ištaisydavo broką arba perduodavo kitą gaminį. Atsakovės formalus reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo niekaip nepagrindžia teisės į kainos sumažinimą, nes nepateikti įrodymai, kada ir kokiu būdu buvo nustatyta ir grąžintinos neva brokuotos produkcijos pardavimo kaina, juolab kad pati atsakovė vienašališkai sudarytame 2007-11-26 baldų kokybės patikrinimo akte yra konstatavusi apie 30 kokybiškų stalviršių bei nurodžiusi, jog ieškovė dalies stalų nepripažino kaip gamintų ieškovės (t. 1, b. l. 137–139), o kad į Leskavoje esančių sandėlių pargabentų baldų 2008-02-08 patikrinimą būtų kvietusi ieškovės atstovą, taip pat įrodymai nepateikti. Teismas nesutinka ir su atsakovės teiginiais, kad ieškovė gamino nekokybišką produkciją iš trečios rūšies medienos ir nereagavo į atsakovės pretenziją, nes iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė pateikė atsakovei atsakymą, jog jei bus gaminami baldai iš kitos rūšies medienos, tai keisis gaminio kaina, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai. Teismo nuomone, abi šalys, kaip profesionalūs asmenys, prisiėmė vienodą riziką dėl gaminio kokybės iš atitinkamos rūšies medienos. Taip pat teismas pažymi, kad pagal pateiktus, kad ir vienašalius, daiktų patikrinimo aktus bei atsižvelgiant į LR CK 6.327 str. 5 d., 6.328 str. , 6.333 str. nuostatas, negalima padaryti pagrįstos išvados apie tai, kad buvo konstatuotas ieškovės, kaip gamintojos, medžiagos ar gamybos brokas arba toks broko dydis, kuris galėjo turėti esminės įtakos gaminio kainos sumažinimui. Lietuvoje sudarytuose patikrinimo dokumentuose nėra nurodytas joks patikrinimo metodas ar protingi kriterijai, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti konkretaus daikto trūkumus (nėra nurodyta kiekvieno konkretaus daikto ar jo komplektacijos pakuotės būklė, pagaminimo data, jo perdavimo pirkėjui dokumentas, pargabenimo pagrindas (nėra duomenų apie Danijos firmos atsisakymą prekiauti pateikta konkrečia produkcija), nuorodos į konkrečių techninių reikalavimų kokybei ar gamybai, ar įpakavimui punktų pažeidimus, išvadų, ar baldas taisytinas ar keistinas, ar parduotinas sumažinant kainą proporcingai nustatytų defektų dydžiui). Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad esant bylai teisme ir esant galimybei atlikti ekspertinę broko ir jo dydžio patikrą, atsakovė ne saugojo baldus pateikusi ieškovei debetines sąskaitas (pagal susiklosčiusius bendradarbiavimo santykius turėdama teisę grąžinti daiktus pardavėjui, LR CK 6.347 str. 1 d.), o pardavė rinkoje, teismas negali padaryti patikimos išvados, jog daiktai neatitiko įprastinės paskirties ir atsakovei buvo padaryti nuostoliai, ir ji neprivalo sumokėti pardavėjo nustatytos kainos (LR CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, tai nuo priteistos sumos ieškovei iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintos ieškinio sumos daliai –1586 Lt (LR CPK 93 str. 2 d.).

Kadangi ieškovė nepateikė advokato atstovavimo faktines išlaidas patvirtinančių įrodymų, tai iš atsakovės ieškovei advokato atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Kadangi ieškinio dalis atmesta, tai iš ieškovės atsakovei priteistinos advokato atstovavimo išlaidos atsižvelgus į bylos trukmę ir rašytų procesinių dokumentų apimtį– 800 Lt (LR CPK 98 str. 1-2 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovei Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-15 nutartimi (t. 1, b. l. 57–58) ieškovės reikalavimui užtikrinti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, tik jų taikymo mastas sumažintinas iki priteistos sumos dydžio (LR CPK 150 str. 5d., 145 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,nusprendž a :

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Alsol“ bankrutavusiai AB „Minija“ 52 864,91 Lt skolos , 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos ieškino sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-11-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš UAB „Alsol“ bankrutavusiai AB „Minija“ 1586 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš bankrutavusios AB „Minija“ ieškovei UAB „Alsol“ 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovei UAB „Alsol“, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant jų mastą iki 52 864,91 Lt.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė