Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-04-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-967-570/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-30
Bylos Nr.
e2YT-967-570/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00108-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Neveckienė
Pareiškėjas
S. S.
Suinteresuotas asmuo
M. S., J. J., S. B., Valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-967-570/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00108-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 30 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. S., J. J., S. B., Valstybės įmonė „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja turto paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusio sutuoktinio turtą. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama O. S., po kurios mirties atsirado palikimas: 2 kambarių butas su ūkio patalpomis esantys (duomenys neskelbtini) Šį turtą tėvai buvo įgiję privatizavimo būdu. Palikėja testamento sudariusi nebuvo. Tėvas miręs anksčiau, t.y. (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties pareiškėja su broliu M. S. kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad motina nebuvo užvedusi paveldėjimo bylos po tėvo mirties, nors faktiškai valdė ir naudojosi sutuoktinio turtu, gyveno tame pačiame bute, pagal paskirtį naudojo ūkinį pastatą, mokėjo visus mokesčius. Kartu su motina gyveno ir pareiškėja su broliu, tačiau tuo metu jie buvo nepilnamečiai ir visą turtą buvo priėmusi mama. Motina turėjo du vaikus iš pirmos santuokos - J. J. ir S. B., tačiau jie dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jokių ginčų nekilo. Jos brolis M. S. iš antros motinos santuokos dėl motinos paikimo kreipėsi į notaro biurą kartu su ja.

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys M. S., J. J., S. B. atsiliepimų nepateikė.

Valstybės įmonė „Turto bankas“ nustatytu terminu atsiliepimą pateikė, dėl pareiškime nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – pareiškėjos S. S. ir suinteresuoto asmens M. S. gimimo liudijimais, iš kurių matyti jog palikėja yra jų motina, palikėjos ir sutuoktinio A. S. santuokos ir mirties liudijimais, Nekilnojamojo turto registro išrašu apie palikėjų vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, notaro liudijimo kopijomis, kad palikimas kreipiantis į notaro biurą po palikėjo A. S. mirties yra nepriimtas, mokesčių mokėjimo už turtą ir kitus komunalinius mokesčius kvitais, iš kurių nustatyta ir teismas konstatuoja, kad pareiškėja įrodė, jog jos motina priėmė palikimą po savo sutuoktinio, o pareiškėjos tėvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi jį valdyti ir juo naudotis. Paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą turtą niekam neišduotas, kitų įpėdinių, priėmusių palikimą nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Byloje susidarė 15,75 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau pareiškėjai S. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-4241-14969 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ valstybė 100 proc. garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl iš pareiškėjos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020-03-13 pažymos Nr. (12.33) PT-1538, pateiktos į civilinę bylą, duomenimis, valstybė pareiškėjai S. S. teikdama antrinę teisinę pagalbą, patyrė 199, 72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama juo faktiškai naudotis.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Rūta Neveckienė