Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-04-09 · Civilinė byla Nr. 2-498-752/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-09
Bylos Nr.
2-498-752/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14988-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
N. N., V. N.
Atsakovas
A. N.
Trečiasis asmuo
L. N.
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-498-752/2013Proceso Nr. 2-05-3-14988-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2; 75.7; 116.1.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovams N. N. ir V. N., jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. N. ir V. N. ieškinį atsakovei A. N., trečiajam asmeniui L. N. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugsėjo 10 d. ieškovės A. N. ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo L. N. kaltės, bei kitų su tuo susijusių reikalavimų, kurioje. Šioje byloje tretieji asmenys V. N. ir N. N. pareiškė savarankišką, nurodydami, jog jie yra ieškovės A. N. kreditoriai ir prašydami priteisti iš A. N. 37890 Lt be pagrindo įgytų lėšų, taip pat penkių procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ( civ. byla Nr. 2-297-752/2012, 3-6, 60-62).

2011 m. gegužės 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi A. N. ir L. N. buvo nustatytas keturių mėnesių terminas susitaikyti, civilinė byla sustabdyta. Kadangi suėjus nustatytam terminui šalys neprašė nutraukti santuokos, 2012 m. birželio 14 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas ir ieškovės A. N. ieškinys dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtu (LR CK 3.54 str. 3 d.).

Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais patikslintas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo išskirtas į atskirą bylą, suteikiant naują civilinės bylos numerį 2-20997-752/2012 (2013 metais bylai suteiktas naujas numeris 2-498-752/2013), bei patikslinta šalių procesinė padėtis – V. N. ir N. N. laikant ieškovais (b.l. 3-4).

Ieškovai V. N. ir N. N. 2013 m. vasario 7 d. patikslino ieškinio reikalavimus, prašydami prievolę grąžinti be pagrindo įgytą turtą - 37980 Lt - pripažinti asmenine A. N. prievole, šią sumą iš jos priteisti, taip pat priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (51-52 b.l.).

Šalies argumentai

Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje bei patikslintame ieškinyje), o taip pat ir teismo posėdžio metu nurodė, kad A. N. pasisavino ieškovų pinigus ir jie yra jos kreditoriai. Nurodė tokias faktines aplinkybes: kad 2010-01-31 jų sūnus L. N. vyko į komandiruotę į Italiją pirkti fiermai naudotų automobilių ir kartu pasiėmė savo sutuoktinę A. N.. Sūnaus darbdavys UAB „Miratransas" direktorius N. V. 2010 m. sausio 22 d. įgaliojo L. N. nupirkti naudotų automobilių ir parvežti juos į Lietuvą ir davė jam 16 000 eurų įvairiais banknotais. Nupirkus dalį automobilių, L. N. likusius pinigus patikėjo saugoti sutuoktinei. L. N. ir A. N. Italijoje buvo sulaikyti ir 2010-01-31 Brešijos Karabinierių kuopos operatyvinė mobilioji grupė (Italija) sudarė įrodymų arešto aktą, pagal kurį buvo areštuota 11 000 EUR (37 980,80 Lt) suma grynaisiais pinigais, rastais pas įtariamąją A. N.. Tai patvirtina 2010-02-03 Respublikinės prokuratūros prie Brešijos teismo arešto raštas.

Iš A. N. buvo paimta 11000 eurų. UAB „Miratransas" direktoriui reikalaujant gražinti likusius L. N. išduotus pinigus, V. N. su sutuoktine N. N. grąžino 11000 Eurų.

2010-03-17 Respublikinės prokuratūros prie Brešijos teismo sprendimu, atsižvelgiant į 2010-02-01 įvykdytą areštą ir 2010-02-16 atliktus veiksmus, nusprendė grąžinti A. N. 11 000 EUR (37 980,80 Lt) sumą. A. N. pinigus iš Italijos atgavo, tačiau ieškovams jų negrąžino, nors puikiai žinojo, kad minėtus 11 000 eurų jie sumokėjo UAB „Miratransas" ir šie pinigai turėjo būti jiems grąžinti.

Šalies argumentai

Ieškovai taip pat nurodė, kad dar 2010-06-01 A. N. buvo įgaliojusi L. N. paimti šiuos pinigus iš Italijos Respublikos, tačiau vėliau įgaliojimą panaikino, nes siekė šiuos pinigus pasisavinti bei pasisavino. Nurodė, kad A. N. neteisėtai pasisavino ne jai priklausančius pinigus ir praturtėjo ieškovų sąskaita.

Ieškovai taip pat nurodė, kad A. N. Italijos prokuratūros jai grąžintus pinigus išleido tik savo interesams tenkinti, kadangi su L. N. tuo metu kartu negyveno. Todėl prievolė grąžinti pinigus pripažintina asmenine A. N. prievole.

Vadovaujantis LR CK 6.237 str. nuostatomis, ieškovai prašė priteisti iš A. N. be pagrindo įgytą turtą, nurodydami, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kadangi atsakovė skolos gražiuoju negrąžino, ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 51-52).

Atsiliepimas

Santuokos nutraukimo byloje tretiesiems asmenims N. N. ir V. N. pareiškus savarankiškus reikalavimus, A. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jų ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas. Atsiliepime A. N. nurodė iš esmės analogiškas UAB „Miratransas" pinigų L. N. davimo aplinkybes, neneigė, kad L. N. 11000 eurų perdavė jai, kad sulaikymo Brešijoje metu ši suma buvo iš jos paimta, areštuota, o vėliau jai grąžinta. A. N. taip pat neneigė, jog pinigus UAB „Miratransas“ grąžino L. N. tėvai, tačiau laikė, kad tai jie padarė gera valia ir neatlygintinai, neturėdami tokios prievolės, todėl nematė pagrindo Italijos prokuratūros jai grąžintas lėšas, skirtas grąžinti jos vyro L. N. darbovietei UAB „Miratransas", grąžinti ieškovams. Nurodė, jog yra įsitikinusi, kad pinigus gavo ieškovų iniciatyva ir gera valia. Todėl šis turtas negali būti iš jos išreikalautas kaip be pagrindo įgytas (b.l. 92-94, civ. bylos Nr. 2-297-752/2012).

Trečiasis asmuo L. N. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka, palaiko ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad A. N. tiek parengiamojo posėdžio metu, tiek atsiliepime į ieškinį pripažino faktą, kad ji pinigus atgavo ir jų negrąžino bei kad juos išleido savo reikmėms, tuo metu, kai jie kartu negyveno. Kadangi pinigus ji išleido tik savo asmeninėms reikmėms, todėl ši skola pripažintina asmenine A. N. skola.

Teismo posėdyje ieškovai V. N., N. N. bei jų atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. V. N. papildomai paaiškino, kad datų tiksliai neprisimena, tačiau jis su sūnumi L. N. du kartus vyko į Italiją pasiimti pinigus pagal atsakovės A. N. L. N. išduotą įgaliojimą. Pirmąjį kartą vyko ir sūnaus sutuoktinė A., tačiau pinigų jie neatsiėmė, kadangi pagal patvirtintą tvarką juos reikėjo iš anksto užsakyti. Laukti negalėjo, nes turėjo lėktuvo bilietus į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą A. N. panaikino įgaliojimą ir nuvykusi pasiėmė pinigus. Jis ir sūnus apie tai nieko nežinojo. Kai sūnaus darbovietė pradėjo reikalauti grąžinti pinigus, jis juos grąžino, tikėdamasis, kad pasiims pinigus iš Italijos, jie bus jam grąžinti. Tačiau kai nuvyko į Italiją antrą kartą pasiimti pinigų, sužinojo, kad pinigai jau paimti ir juos paėmė A. N.. Kur ji juos išleido nežino, tačiau ji juos išleido viena, sūnus su ja jau kartu negyveno.

Šalies argumentai

Ieškovė N. N. papildomai nurodė, kad sūnaus darbovietė pinigų pareikalavo po pirmojo grįžimo iš Italijos. Sumokėdami darbovietei pinigus, ieškovai apie tai A. N. pasakė, nes ji visą laiką tvirtino, kad nori greičiau atiduoti firmai tuos pinigus, kad nebūtų nemalonumų. A. N. patikino, kad jie pinigus atsiims iš Italijos, kad nebus jokių problemų. Tik vėliau paaiškėjo, kad pinigų jau nėra. Mano, kad sužinojusi, jog darbovietei pinigai grąžinti, A. N. sąmoningai pinigus pasisavino. Taip pat nurodė, kad L. N. nepasinaudojo tais pinigais, nes tuo metu su atsakove jau kartu negyveno. Pati A. N. pripažino, kad viena paėmė pinigus. Ieškovės teigimu, ji turėjo priklausomybę lošimui.

Ieškovų atstovė advokatė Sonata Žukauskienė nurodė, kad byloje įrodyta, jog pinigus pasisavino A. N.. Ji juos pasisavino nepagrįstai ir neteisėtai, nes pinigų niekas jai nedovanojo ir neperdavė neatlygintinai. Todėl ginčo santykis kvalifikuotinas vadovaujantis CK 6.237 str. Kadangi A. N. susiklosčius aplinkybėms pasinaudojo pinigais ir juos išleido savo reikmėms, jai tenka pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Tai yra asmeninė A. N. prievolė. Byloje yra duomenų, kad A. N. ir L. N. tuo laikotarpiu jau kartu negyveno, vedė atskirą ūkį, todėl L. N. niekaip negalėjo prisidėti prie šių pinigų išleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010 m. sausio 22 d. UAB „Miratransa“ direktorius N. V. įgaliojimu pavedė L. N. nupirkti automobilius Italijoje ir pargabenti juos į Lietuvą, bei davė jam 16000,00 EUR. (b.l. 22). Iš šalių procesinių dokumentų ir paaiškinimų nustatyta, kad L. N. į Italiją vyko su savo sutuoktine A. N. bei likusius pinigus - 11000,00 EUR perdavė jai. Šias aplinkybes patvirtina į byla pateiktas 2010 m. vasario 16 d. Respublikinės Prokuratūros prie Brešijos teismo įsakymas, kuriame nurodyta panaikinti 11000,00 eurų areštą ir grąžinti juos įtariamiesiems L. N. ir A. N. (b.l. 20-21). Iš 2010 m. kovo 17 d. Respublikinės Prokuratūros prie Brešijos teismo pranešimo matyti, kad 11000,00 EUR suma yra pervesta į vardinę teismo knygelę ir bus grąžinta A. N., nurodyta pinigus atsiimti per 3 mėnesius (b.l. 25).

2010 m. birželio 1 d. atsakovė įgaliojo trečiąjį asmenį L. N. atstovauti jos interesams Italijos Respublikos visose valstybinėse, visuomeninėse įmonėse, įstaigose, organizacijose, policijos įstaigose, bankuose, kredito įstaigose, paimant bet kurias jai priklausančias lėšas, išmokas, kompensacijas (b.l. 27). 2010 m. liepos 19 d. atsakovė įgaliojimą panaikino (b.l. 8).

Iš šalių procesinių dokumentų ir paaiškinimų nustatyta, kad tretysis asmuo L. N. su savo tėvu ieškovu V. N. į Italiją vyko du kartus. Pirmąjį kartą pinigų negalėjo susigrąžinti dėl Italijoje nustatytų tam tikrų procedūrų. Antrąjį kartą nuvykus į Italiją paaiškėjo, kad pinigai jau paimti ir pinigus paėmė A. N.. Laikotarpiu tarp kelionių buvo panaikintas ir A. N. įgaliojimas L. N.. Aplinkybės, kad pinigus yra paėmusi, A. N. neginčijo, tai patvirtino 2011 m. sausio 18 d. atsiliepime į patikslintą trečiųjų asmenų ieškinį, taip pat 2011 m. balandžio 14 d. savo patikslintame ieškinyje, kuriame nurodė, kad „yra įsitikinusi, jog pinigus gavo trečiųjų asmenų iniciatyva ir gera valia“, 2011 m. vasario 9 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad „ieškovė pripažįsta, kad 11000,00 EUR gavo, grąžinti neprivalo, tai nėra be pagrindo įgytas turtas, tretieji asmenys savo valia sumokėjo pinigus įmonei, padarė tai gera valia, neatlygintinai“ (c.b. 2-297-752/2012 1 t. 92 b.l., 121 b.l. ir 145 b.l.).

Byloje įrodyta, kad UAB „Miratransas“ L. N. duotus pinigus (11000,00 eutrų) grąžino L. N. tėvai – ieškovai. Tai patvirtina ieškovų paaiškinimai, taip 2010 m. rugsėjo 6 d. UAB „Miratransas“ direktoriaus rašytinis paaiškinimas byloje (b.l. 26).

Ieškovų teigimu, A. N. buvo pranešta apie tai, kad jie grąžina UAB „Miratransas“ pinigus, kuriuos atsiims nuvykę į Italiją. Atsakovė tokiam ieškovų sprendimui pritarė. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovė L. N. darbovietės duotus pinigus iš Italijos pasiėmė, jų niekam negrąžino ir juos išleido savo poreikiams.

Kad atsakovė A. N. 11000,00 EUR paėmė, jų ieškovams ar trečiajam asmeniui negrąžino, nors žinojo, kad ieškovai UAB „Miratransas“ pinigus grąžino už L. N. ir kad juos tikisi atsiimti iš Italijos gavus areštuotus darbovietės pinigus, nustatyta iš šalių paaiškinimų, jų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad šių faktinių aplinkybių atsakovė neneigė, jas pripažino, tačiau teigė, kad ieškovai pinigus darbovietei grąžino gera valia ir neatlygintinai, todėl jos pasisavinti pinigai nėra be pagrindo įgytas turtas.

Su tokiais ieškovės argumentais teismas nesutinka. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovai pinigus darbovietei grąžino savo iniciatyva ir neatlygintinai, todėl jų iniciatyva ji įgijo 11000,00 EUR pinigų sumą, kuri negali būti priteista iš jos. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovai pinigus darbovietei grąžino už sūnų neatlygintinai, atsakovės naudai.

Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovai tai padarė ne tik norėdami padėti sūnui ir vykdydami moralės nuostatas atitinkančią prigimtinę prievolę padėti sūnui, bet ir būdami pagrįstai įsitikinę, jog savo pinigus atgaus, nes jau buvo priimtas Italijos Respublikinės prokuratūros prie Brešijos teismo sprendimas areštuotas lėšas grąžinti L. N. ir A. N., o A. N. buvo išdavusi įgaliojimą L. N. paimti pinigus iš Italijos, į kurią, kaip nustatyta, ieškovas V. N. su sūnumi vyko netgi du kartus. Todėl teismo vertinimu, atsakovė be jokio pagrindo teigia, kad ieškovai pinigus L. N. darbovietei perdavė neatlygintinai. Teismo vertinimu, atsakovė, sužinojusi, kad ieškovai grąžino pinigus L. N. darbovietei, ėmėsi nesąžiningų veiksmų, nes panaikino įgaliojimą ir pati tuos pinigus pasiėmė bei juos pasisavino be jokio teisėto pagrindo.

CK 1.5 str. įtvirtinta bendroji subjektų pareiga elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Niekas negali gauti naudos iš neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų. Todėl atsakovės veiksmai pasisavinant 11000 eurų negali būti pripažinti pateisinamais.

Sąlyga, jog atsakovė lėšas įgijo be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad lėšų įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Ieškovams pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovė, priešingai, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turėjo pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad ieškovai įrodė, jog atsakovė 11000,00 EUR gavo be teisinio pagrindo, o atsakovė neįrodė, kad pinigus gavo pagrįstai.

Pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kadangi atsakovė be teisėto pagrindo įgyjo lėšas ieškovų UAB „Miratransas“ sumokėtų lėšų sąskaita, jos turi būti grąžintos ieškovams iš atsakovės.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad tas lėšas panaudojo šeimos poreikiams. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti. Todėl teismas vertina, kad prievolė grąžinti be teisėto pagrindo įgytą turtą yra jos asmeninė prievolė (CK 3.112 str. ).

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad atsakovė 11000,00 EUR (37980,00 Lt) įgijo be teisinio pagrindo. Pagal LR CPK 6,237 str. 1 d. šią sumą atsakovė turi grąžinti ieškovams.

Iš atsakovės ieškovų naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 6.37 str., 6.210 str.).

Visiškai patenkinus ieškinį ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos - 300,00 Lt žyminio mokesčio, priteistina iš atsakovės (LR CK 93 str.).

Iš atsakovės taip pat priteistina valstybei 20,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.), sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str., 93 str., 98 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovės A. N. prievolę grąžinti ieškovams V. N. ir N. N. be teisinio pagrindo gautas lėšas – 37980,00 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt litų 00 ct) pripažinti jos asmenine prievole.

Priteisti iš atsakovės A. N. ieškovų V. N. ir N. N. naudai be teisinio pagrindo gautas lėšas – 37980,00 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt litų 00 ct ) ir 300,00 Lt (tris šimtus litų 00 ct ) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės A. N. ieškovų V. N. ir N. N. naudai 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (37980,00Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės A. N. valstybės naudai 20,20 Lt (dvidešimt litų 20 ct) susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė