Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-548-312-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
1A-548-312-2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02042-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
Nuteistasis
J. M.
Civilinis ieškovas
J. G.
Nukentėjusysis
J. G.
Advokatai
Sergejus Chiminas, Anna Grinevič
Kategorijos

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-548/2013

Teisėja Irma Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02042-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1; 2.1.15.3.3; 2.4.6; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Artūro Pažarskio ir Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Agnei Čižienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,gynėjai advokatei Annai Grinevič,nuteistajam J. M.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Sergejui Chiminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. G., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d., ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios J. G. civilinis ieškinys dėl 1500,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) turtinės žalos ir 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai iš J. M. priteista 1200,00 Lt (vienas tūkstantis du šimtai litų) turtinės žalos bei 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 21 d., apie 16.00 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Vilniuje, atvirai, viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, priėjęs prie J. G. iš priekio, dešine ranka sugriebė ir nuplėšė nuo pastarosios kaklo auksinę grandinėlę su pasagos formos pakabuku bendros 600,00 Lt vertės ir auksinę grandinėlę su vandenio simbolio formos pakabuku bendros 600,00 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai 1200,00 Lt turtinę žalą, ir pabėgo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir priteisti jai iš atsakovo, t. y. nuteistojo, 1500,00 Lt turtinės ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios J. G. ieškinys dėl 1500,00 Lt turtinės žalos ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies. Nukentėjusiosios įsitikinimu, teismas jos pareikštą civilinį ieškinį išsprendė netinkamai be pagrindo jį sumažindamas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškinys, kurį nukentėjusioji pasirašė ikiteisminio tyrimo metu, buvo surašytas tyrėjo. Jai buvo paaiškinta, kad ieškininiai reikalavimai negali būti didesni, nes kaltininkas niekur nedirba ir negalės jai atlyginti realiai padarytos žalos. Jau po ikiteisminio tyrimo, nukentėjusioji kreipėsi į Vilniaus valstybinės teisinės pagalbos tarnybą, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą, dėl ko jai buvo paskirtas advokatas, su kuriuo ji aptarė visas reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat ir civilinio ieškinio reikalavimų, atitinkančių realiai patirtą žalą, pateikimą. Skirtingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jokio advokato pati nukentėjusioji nesamdė. Pirmosios instancijos teismo samprotavimai nukentėjusiajai kelia nuostabą, nes iš jų seka, neva ieškininiai nukentėjusiosios reikalavimai pasikeitė dėl to, kad į bylą įstojo advokatas, atstovaujantis jos interesus, ir ji su advokato pagalba bando suklaidinti teismą ir ketina neteisėtai praturtėti. Nukentėjusiosios vertinimu, iš jos pagrobti papuošalai šiuo metu kainuoja būtent 1500,00 Lt, todėl tokią jų vertę ji nurodė ieškinyje, kurį įteikė teismui. Padarytą jai neturtinę žalą nukentėjusioji taip pat naujai įvertino ne 1000,00 Lt, kaip suklaidinta tyrėjo nurodė jo surašytame ieškinyje, o 3000,00 Lt.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad J. M. su nukentėjusiosios pareikštais ieškininiais reikalavimais - turtinės ir neturtinės žalos dydžiais - sutiko pilnai ir žadėjo atlyginti, kai atsiras pajamos. Esant tokiai situacijai, nukentėjusiajai nėra aišku, kodėl teismas kitaip išsprendė ieškinį, nes atsakovas pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 42 str. jam suteikta teise pripažinti ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas jos ieškinį kitaip nei susitarė ieškovė ir atsakovas, viršijo jam įstatymo suteiktas teises. Be to, skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatuota, kad teismas „kaltinimo nesunkina ir pagrobtų daiktų vertės nedidina“. Tokio teismo sprendimo motyvas - pagrobtų papuošalų vertės padidinimas gali pasunkinti kaltinamojo atsakomybę. Apeliantė skunde pažymi, kad kaltinimo pasunkinimas nėra teismo kompetencija ir aptarinėti tokias aplinkybes nuosprendyje nederėtų. Nukentėjusiosios įsitikinimu, esant situacijai, kai teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pagrobtų daiktų vertė yra didesnė nei nurodyta kaltinamajame akte ir su tuo pilnai sutinka kaltinamasis, pirmosios instancijos teismui reikėjo pasiūlyti baudžiamojo persekiojimo organizatoriui - prokurorui, apsvarstyti galimybę pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti kitomis, jei, teismo manymu, pagrobtų daiktų vertės padidinimas sunkina kaltinamojo teisinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame yra ginčijamas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės naudai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydis, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priteistomis sumomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, tiek turtinė, tiek neturtinė žala nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei buvo padaryta kaltais nuteistojo J. M. veiksmais, ką skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, nukentėjusioji įgijo teisę reikalauti iš J. M. nusikaltimu jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji tiek 2012 m. leipos 22 d. protokole-pareiškime (b. l. 1), tiek, 2012 m. liepos 33 d. prašyme (b. l. 4), tiek 2012 m. liepos 22 d. liudytojo apklausos protokole (b. l. 6), tiek 2013 m. sausio 11 d. liudytojo papildomos apklausos protokole (b. l. 8) nurodė, kad nusikalstama veika jai buvo padaryta 1200,00 Lt turtinė žala. 2012 m. spalio 25 d. pareiškime nukentėjusioji taip pat prašė pripažinti ją civiline ieškove dėl jai padarytos 1200,00 Lt turtinės ir 1000,00 Lt neturtinės žalos (b. l. 11). 2013 m. kovo 14 d., jau po to, kai baudžiamoji byla, kurioje J. M. kaltintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., buvo perduota teisiamajam posėdžiui (b. l. 97), nukentėjusioji pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriame jai padarytą turtinę žalą įvertino 1500,00 Lt, o neturtinę žalą – 3000,00 Lt (b. l 109). Akcentuotina, kad kartu su pirmosios instancijos teismui pateiktu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad iš jos pavogtų grandinėlių ir pakabukų vertė šiuo metu yra 1500,00 Lt, o ne 1200,00 Lt, kaip ji nurodė savo pirminiame pareiškime. Nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos padidinimas pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje nuo anksčiau buvusių 1200,00 Lt iki 1500,00 Lt nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios 2012 m. liepos 22 d. protokole-pareiškime bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodytu patirtos turtinės žalos dydžiu ir priteisė 1200,0 Lt turtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju, nebuvo pagrindo keisti nuteistajam pateikto kaltinimo, nes nukentėjusioji ir civilinė ieškovė neįrodė, kad jai padaryta 1500,00 Lt dydžio turtinė žala. Pažymėtina, kad tokių įrodymų nukentėjusioji nepateikė ir kartu su savo apeliaciniu skundu. Taigi, dalyje dėl turtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį išsprendė tinkamai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Vis dėlto, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija nukentėjusiajai priteisti tik 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nors 2013 m. kovo 14 d. ieškinyje nukentėjusioji prašė priteisti jai 3000,00 Lt dydžio sumą. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, ir kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala - ji patyrė didelį stresą, dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą. Buvo sutrikdyta jos sveikata, kadangi šis užpuolimas išprovokavo chroninio susirgimo – hipertenzijos paūmėjimą, todėl buvo nedarbinga nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d., negali ramiai prisiminti šio įvykio, kai buvo užpulta ir apiplėšta, įvykis nukentėjusiąją giliai sukrėtė, dėl ko labai išgyveno, iki šiol jaučiasi nesaugiai, neramiai miega, bijo, kad vėl bus užpulta ir taps nusikaltimo auka. Nukentėjusiosios teiginius patvirtina ir kartu su 2013 m. kovo 14 d. ieškiniu pateikti medicininiai dokumentai. Minėtas pasekmes sukėlė neteisėti J. M. veiksmai, todėl nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš minėto asmens yra pagrįstas ir teisėtas, kyla tik patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. taip pat numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir vadovavosi minėta įstatymo nuostata, tačiau netinkamai išsprendė neturtinės žalos dydžio klausimą.

Nukentėjusiajai nusikalstama veika nebuvo padaryti kūno sužalojimai, tačiau ji patyrė neigiamus psichologinius išgyvenimus, stresą, buvo padaryta žala jos psichinei būsenai, dėl ko paūmėjo ankstesni fizinės sveikatos sutrikimai, ir šių aplinkybių reikšmė, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, negali būti sumenkinta. Pažymėtina, kad nuteistasis teismo posėdžio metu jam pareikštą civilinį ieškinį, o taip pat ir reikalavimą priteisti 3000,00 Lt neturtinę žalą pripažino pilnai (b. l. 123), pasinaudodamas Lietuvos Respublikos CPK 42 str. jam, kaip civiliniam atsakovui, suteikta teise. Nors ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas priteisti visą prašomą neturtinės žalos sumą, tačiau ji negali būti ignoruojama, juo labiau, kad kitos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog 3000,00 Lt dydžio neturtinės žalos suma būtų per didelė ir nepakeliama našta nuteistajam, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, kas leistų pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva ją mažinti. Nuteistasis padarė baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas įvykdytas įžūliai, dienos metu, viešoje vietoje, iš savanaudiškų paskatų, pagrobtų daiktų jis negrąžino, nes pardavė, o gautus pinigus išleido kvaišalams (b. l. 34). Nuteistasis teisiamas jau nebe pirmą kartą, nauja veika padaryta turint neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, daugybę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 58, 66-77). Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistojo materialinė padėtis būtų bloga, be to, J. M. yra jaunas, jam 24 metai, jis sveikas ir darbingas, taigi atlyginti 3000,00 Lt dydžio žalą sąžiningai dirbdamas ir stengdamasis pakeisti savo kriminalinį gyvenimo būdą tikrai galės. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 1000,00 Lt pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimais ir dalyje dėl neturtinės žalos dydžio civilinį ieškinį išsprendė netinkamai, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendis yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 d.

nutaria:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti:

Civilinį ieškinį dalyje dėl 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) neturtinės žalos tenkinti visiškai ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. G. naudai iš nuteistojo J. M. priteisti 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėTeisėjai Artūras PažarskisLaureta Ulbienė